{"id":53730,"date":"2014-07-11T18:01:04","date_gmt":"2014-07-11T15:01:04","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2014\/07\/11\/dr-vinca-kudirka-mylejusios-moterys\/"},"modified":"2014-07-11T18:01:04","modified_gmt":"2014-07-11T15:01:04","slug":"dr-vinca-kudirka-mylejusios-moterys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2014\/07\/11\/dr-vinca-kudirka-mylejusios-moterys\/","title":{"rendered":"Dr. Vinc\u0105 Kudirk\u0105 myl\u0117jusios moterys"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Lietuvos tautinio atgimimo \u0161auklys, \u201eVarpo\u201c leid\u0117jas ir redaktorius, Lietuvos himno autorius dr. Vincas Kudirka buvo be galo \u012fdomi asmenyb\u0117. Spalving\u0105 jo gyvenim\u0105 atsiminimuose \u012fam\u017eino buv\u0119 bendra\u017eygiai, literatai, menininkai. Gerai \u017einomos \u012fvairios jo gyvenimo peripetijos. \u0160is pasakojimas skirtas dr. V. Kudirk\u0105 myl\u0117jusioms moterims.<\/p>\n

Amelija i\u0161 Var\u0161uvos<\/b>
\n
Literat\u016bros istorikas J. Lebionka ra\u0161o: ,,M\u016bs\u0173 labai gerbiamo XIX am\u017eiaus pabaigos ra\u0161ytojo Vinco Kudirkos (1858\u20131899) taurios asmenyb\u0117s paveiksl\u0105 dar labiau i\u0161ry\u0161kina dviej\u0173 kilni\u0173 moter\u0173 siluetai.
\n
Likimas jas suartino su dr. V. Kudirka skirtingu laiku ir ne tame pa\u010diame kra\u0161te, ta\u010diau abi j\u012f kar\u0161tai pamilo, kriti\u0161ku jo gyvenimo momentu i\u0161ties\u0117 pagalbos rank\u0105 ir meil\u0119 jam i\u0161saugojo savo \u0161irdyse iki gyvenimo pabaigos.\u201c
\n
Tai, kad jaunasis V. Kudirka, eleganti\u0161kas, linksmas, i\u0161kalbus, grojantis smuiku, kuriantis eiles, buvo moter\u0173 numyl\u0117tinis ir kompanijos siela, mena visi jo am\u017eininkai.
\n
Vilkavi\u0161kietis mokytojas V. Palukaitis prisimena tok\u012f V. Kudirkos pasakojim\u0105: \u201eVisos kunig\u0173 seminarijos turi didesni\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 paslap\u010di\u0173. Taip ir Seinuose buvo, \u0161tai i\u0161 j\u0173 viena. Pr. tur\u0117jo mylim\u0105 \u201ecib\u0119\u201c (mergin\u0105 \u2013 A. \u017d). Man at\u0117jo \u012f galv\u0105 pasinaudoti \u0161ia proga. Sode susipa\u017einau su \u201ecibe\u201c, para\u0161iau jai od\u0119 ir u\u017elipytam voke nusine\u0161iau \u012f klas\u0119 knygoje. Profesorius pritykin\u0119s su\u010diupo lai\u0161k\u0105, perskait\u0117 mylimosios antra\u0161\u0105 ir \u012fsid\u0117jo \u012f ki\u0161eni\u0173. Od\u0117 atrakino man seminarijos kal\u0117jimo duris (1879 m.), bet u\u017erakino t\u0117vi\u0161k\u0117s duris ir t\u0117vo \u0161ird\u012f. T\u0117vas man\u0119s i\u0161si\u017ead\u0117jo, a\u0161 Pae\u017eeriuose esu svetimas.\u201c
\n
I\u0161 Sein\u0173 kunig\u0173 seminarijos gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Marijampol\u0119 V. Kudirka baig\u0117 gimnazij\u0105 ir \u012fstojo \u012f Var\u0161uvos universitet\u0105. Ten studijuodamas apsigyveno Pon\u0173 g. 24, pas Artichovi\u010dius. Gerai i\u0161aukl\u0117tas, muzikalus, turintis kilni\u0173 sieki\u0173 ir dar poetas, nors ir lietuvis, krito \u012f ak\u012f Artichovi\u010di\u0173 dukrai Amelijai. Jaunoji gimnazist\u0117 (gimusi 1870 m.) kar\u0161tai pamilo nuominink\u0105 i\u0161 Lietuvos. Tai, kad jaunajai lenkaitei V. Kudirka buvo neabejingas, liudija jo noras pasilikti Var\u0161uvoje pas Amelij\u0105 dar vienerius metus po studij\u0173 baigimo. Bet \u201eVarpo\u201c leidyba ir gyvenimo aukojimas kitai mylimajai \u2013 Lietuvai l\u0117m\u0117 j\u0173dviej\u0173 i\u0161siskyrim\u0105.
\n
Amelija labai i\u0161gyveno taip pasibaigusi\u0105 pirm\u0105j\u0105 meil\u0119. V\u0117liau ji i\u0161tek\u0117jo u\u017e pono Vi\u0161insko. Likimas taip l\u0117m\u0117, kad Antrojo pasaulinio karo s\u016bkuryje Amelija su vyru atklydo \u012f Lietuv\u0105, \u012f Vilniaus kra\u0161t\u0105. Pasibaigus karui mokytojavo Nemen\u010din\u0117je, o vyrui mirus apsigyveno Antavili\u0173 seneli\u0173 globos namuose. Kambar\u0117lio draugei ji atskleid\u0117 savo paslapt\u012f ir \u0161irdg\u0117l\u0105, prisipa\u017eino tebemylinti jaunyst\u0117je sutikt\u0105 V. Kudirk\u0105 ir parod\u0117 i\u0161saugotas relikvijas: Amelijai dedikuot\u0105 fotografij\u0105 ir eil\u0117ra\u0161\u010dius bei muzikin\u0119 kompozicij\u0105. \u0160ias jai mielas relikvijas moteris nor\u0117jo palikti Lietuvos kult\u016bros \u012fstaigoms, bet niekas karo metais tuo nesir\u016bpino. Mir\u0117 Amelija 1950 metais ir jos bevardis kapas yra ka\u017ekur prie Nemen\u010din\u0117s. O V. Kudirkos relikvijos po Amelijos mirties buvo sud\u0117tos \u012f mai\u0161\u0105 ir sudegintos Antavili\u0173 seneli\u0173 nam\u0173 krosnyje.<\/p>\n

Valerija i\u0161 Vladislavovo<\/b>
\n
,,Per Tave man nu\u0161vito kal\u0117jimo tamsyb\u0117s, \/ Kaip angelas sargas mane raminai. Bi\u010diule! \/ Palaiminta b\u016bk!\u201c \u2013 ra\u0161\u0117 V. Kudirka mylimajai skirtame eil\u0117ra\u0161tyje \u201eValerijai\u201c.
\n
Mylimosios Valerijos pastangomis i\u0161laisvintas i\u0161 Kalvarijos kal\u0117jimo ir jos r\u016bpes\u010diu i\u0161vyk\u0119s gydytis prie Juodosios j\u016bros, poetas moteriai skyr\u0117 dain\u0105 \u201eKarvel\u0117li\u201c, v\u0117liau taip pla\u010diai \u010c. Sasnausko i\u0161populiarint\u0105 Lietuvoje.
\n
O paskutin\u0117s, did\u017eiosios, V. Kudirkos meil\u0117s prad\u017eia siek\u0117 dar tuos laikus, kai jis, Marijampol\u0117s gimnazijos mokinys, atvykdavo vasaroti \u012f Sokolupio dvar\u0105, buvus\u012f tarp Kybart\u0173 ir Vladislavovo (Naumies\u010dio), kur jaunuolis mok\u0117 dvarininko Florijonavi\u010diaus vaikus Juozuk\u0105 ir Stefut\u0119. Florijonavi\u010diai vasaroti \u012f dvar\u0105 pakviet\u0117 ir giminai\u010dio, kilusio i\u0161 Gudkaimio, \u0160aki\u0173 notaro Olechovskio dukras Valerij\u0105 ir Sofij\u0105. Apsukresn\u0117 Sofija netrukus susibi\u010diuliavo su jaunuoju gimnazistu, bet, deja, simpati\u0161kasis jaunikaitis mieliau rinkdavosi \u0161eiminink\u0173 dukters Stefut\u0117s, kuri net peln\u0117 Vincento bu\u010din\u012f prie dvaro fontano, d\u0117mes\u012f.
\n
\u0160i\u0173 jaun\u0173 mergin\u0173 meil\u0117s nuotykiai paliet\u0117 ir Valerijos jausmus. Nesulaukusi i\u0161 gimnazisto palankumo, giliai pasl\u0117pusi savo meil\u0119, netrukus ji i\u0161tek\u0117jo u\u017e nemylimo Mer\u010di\u0173 dvarininko K. Kra\u0161evskio. Susilauk\u0117 dukrel\u0117s Marijos. Kai dvarinink\u0105 palau\u017e\u0117 d\u017eiova, Valerija pardav\u0117 praskolint\u0105 dvar\u0105, su dukrele gr\u012f\u017eo gyventi \u012f \u0160akius, pas t\u0117v\u0105 notar\u0105 Olechovsk\u012f. \u010cia ji v\u0117l susitiko su V. Kudirka, jaunu \u0160aki\u0173 gydytoju.
\n
Dr. V. Kudirka paskutinius gyvenimo metus (nuo 1895 iki 1899 m.) praleido Vladislavove (Naumiestyje). Jis apsigyveno Valerijos Kra\u0161evskien\u0117s parduotuv\u0117l\u0117s antrojo auk\u0161to mansardoje. \u010cia jis 1898 m. ir suk\u016br\u0117 Tauti\u0161k\u0105 giesm\u0119. \u012e Naumiest\u012f V. Kudirka persik\u0117l\u0117 d\u0117l geresnio susisiekimo su Ryt\u0173 Pr\u016bsija leid\u017eiant \u201eVarpo\u201c \u017eurnal\u0105.
\n
Ma\u017eoji V. Kra\u0161evskien\u0117s dukra Manius\u0117 (Marija) tapo V. Kudirkos pagalbininke. Ji ne\u0161davo V. Kudirkos lietuvi\u0161kus ra\u0161tus \u012f \u0160irvintos miestel\u012f Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje. Valerija, jos mama, apvyniodavo mergait\u0119 rankra\u0161\u010diais, tada ji apsivilkdavo paltuku ir \u017eaisdama su kamuoliuku linksmai nustraks\u0117davo per tilt\u0105.
\n
Kai 1895 m. pabaigoje V. Kudirka i\u0161vyko gydytis \u012f Krym\u0105, jis i\u0161 ten Maniusei ra\u0161\u0117 nuotaikingus lai\u0161kus. \u0160tai vieno j\u0173 i\u0161trauka: \u201eManiuse! Pasteb\u0117jau, kad ra\u0161ai kaskart dailiau. Tuo labai d\u017eiaugiuosi kaip tavo pirmasis ra\u0161to mokytojas. Malonu skaityti, kai gra\u017eiai para\u0161yta. Perduok, Maniuse, nuo man\u0119s link\u0117jimus visiems nami\u0161kiams. O paskui atsistok prie\u0161 veidrod\u012f, nusilenk nuo man\u0119s pati sau ir pasakyk, kiek bus 4×7.\u201c
\n
Gra\u017ei, jauna trisde\u0161imtmet\u0117 Valerija ir trisde\u0161imt trej\u0173 met\u0173 jos mylimasis netrukus pasuko bendru gyvenimo keliu, kuris t\u0119s\u0117si septynerius metus. Valerijai \u0161is gyvenimas virto pasiaukojama meile, o Vincui \u2013 darbu d\u0117l atgimstan\u010dios t\u0117vyn\u0117s. Tik\u0117damasi sukurti \u0161eim\u0105 ir nesulaukdama mylimojo \u017eod\u017eio, Valerija pati pasipir\u0161o, bet i\u0161vydo \u0161alt\u0105 \u017evilgsn\u012f ir i\u0161girdo atsakym\u0105: ,,A\u0161 jau turiu su\u017ead\u0117tin\u0119, tai Lietuvos literat\u016bra.\u201c
\n
Didysis varpininkas, kaip j\u012f \u012fvardys atgimusi Lietuva, mir\u0117 ant mylimos moters rank\u0173. Valerija u\u017espaud\u0117 jam akis ir palyd\u0117jo \u012f Mei\u0161t\u0173 kalnel\u012f.
\n
Valerija Kra\u0161evskien\u0117 ant mylimojo kapo pastat\u0117 kukl\u0173 medin\u012f kry\u017ei\u0173. O kas inicijavo akmeninio paminklo statyb\u0105? Prie\u0161kario Lietuvos kult\u016bros \u017eurnale \u201eNaujoji Romuva\u201c radau toki\u0105 \u017einut\u0119: \u201eLigi paskutini\u0173 dien\u0173 su V. Kudirka draugav\u0119s ir j\u012f nuolat \u0161elp\u0119s Vilniaus veterinarijos gydytojas bakteriologas E. Nonevi\u010dius. Profesorius E. Nonevi\u010dius prie Rasos kap\u0173 Vilniuje u\u017e kelis \u0161imtus rubli\u0173 nupirk\u0119s nulau\u017eto \u0105\u017euolo pavidalo paminkl\u0105, i\u0161kal\u0119s \u201eLietuva t\u0117vyn\u0117 m\u016bs\u0173\u201c ir nusiunt\u0119s ant Kudirkos kapo. Paminkl\u0105 stat\u0117 Vilniaus in\u017einierius Sokolovskis (dabar Lvovo universiteto profesorius), kuris tur\u0117jo daug vargo, kol surado apleist\u0105 Kudirkos kap\u0105. Teko atkasin\u0117ti kapus ir patikrinti, ar tikrai Kudirkos kapas. Beie\u0161kant Kudirkos grabo kasin\u0117jim\u0173 in\u017einierius Sokolovskis net buv\u0119s are\u0161tuotas. Jeigu ne profesorius Nonevi\u010dius, galb\u016bt Kudirkos kapas b\u016bt\u0173 lik\u0119s ne\u017einomas.\u201c
\n
Po mylimojo mirties Valerija paliko nemielu tapus\u012f Vladislavov\u0105 (dabartin\u012f Kudirkos Naumiest\u012f) ir i\u0161vyko \u012f Var\u0161uv\u0105. Ten 1930 m. mir\u0117, palaidota Var\u0161uvos Povonzk\u0173 kapin\u0117se, Olechovski\u0173 \u0161eimos kape. O Valerijos dukra Marija Kra\u0161evskyt\u0117-Ka\u010danovska, gerbdama motinos mylim\u0105j\u012f V. Kudirk\u0105, i\u0161saugojo jai, dar mergaitei, i\u0161 Jaltos ra\u0161ytus lai\u0161kus, motinai dovanot\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rankra\u0161t\u012f \u201eLaisvos valandos\u201c.
\n
Po Antrojo pasaulinio karo septyniasde\u0161imtmet\u0117 Marija V. Kudirkos relikvijas perdav\u0117 Lietuvai. Dr. V. Kudirkos lai\u0161kai Marijai yra saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos rankra\u0161\u010di\u0173 skyriuje.<\/p>\n

Antanas \u017dILINSKAS
\n
Vilkavi\u0161kio kra\u0161to muziejaus direktorius<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos tautinio atgimimo \u0161auklys, \u201eVarpo\u201c leid\u0117jas ir redaktorius, Lietuvos himno autorius dr. Vincas Kudirka buvo be galo \u012fdomi asmenyb\u0117. Spalving\u0105 jo gyvenim\u0105 atsiminimuose \u012fam\u017eino buv\u0119 bendra\u017eygiai, literatai, menininkai. Gerai \u017einomos… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":53731,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Dr. Vincas Kudirka ir Valerija Kra\u0161evskien\u0117. \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-53730","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104.jpg",420,293,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104-300x209.jpg",300,209,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104.jpg",420,293,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104.jpg",420,293,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104.jpg",420,293,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104.jpg",420,293,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104.jpg",420,293,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104.jpg",420,293,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104-300x293.jpg",300,293,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104.jpg",420,293,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20140711180104.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53730","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53730"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53730\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53731"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53730"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53730"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53730"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}