{"id":5326,"date":"2024-02-06T12:56:22","date_gmt":"2024-02-06T09:56:22","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/02\/06\/onkologines-ligos-tendencijos-ir-perspektyvos\/"},"modified":"2024-12-30T10:07:52","modified_gmt":"2024-12-30T07:07:52","slug":"onkologines-ligos-tendencijos-ir-perspektyvos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/02\/06\/onkologines-ligos-tendencijos-ir-perspektyvos\/","title":{"rendered":"Onkologin\u0117s ligos: tendencijos ir perspektyvos"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Labai svarbu atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f onkologini\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarb\u0105, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo b\u016bdo \u012ftak\u0105 v\u0117\u017einiams susirgimams“, – sako Kauno klinik\u0173 <\/a> Onkologijos ir hematologijos klinikos vadov\u0117 prof. Elona Juozaityt\u0117 ir pabr\u0117\u017eia, kad, nors mokslas \u012f priek\u012f \u017eengia spar\u010diai, \u017emoni\u0173 informuotumas šia tema did\u0117ja, ta\u010diau ligoni\u0173 kas\u0173 apmokamose v\u0117\u017eio prevencijos programose dalyvaujama per ma\u017eai. <\/p>\n

Sergamumas v\u0117\u017eiu auga kasmet <\/b> <\/p>\n

Senstant \u017emonijos populiacijai, sergamumas onkologin\u0117mis ligomis kasmet did\u0117ja. Tarptautin\u0117s v\u0117\u017eio tyrim\u0173 agent\u016bros duomenimis, pasaulyje kasmet registruojama daugiau nei 18 milijon\u0173 nauj\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173, nuo jo miršta ma\u017edaug 9 milijonai gyventoj\u0173. Prognozuojama, kad 2040-aisiais nauj\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 padaug\u0117s 63, 4 proc., onkologiniai susirgimai aplenks netgi kardiovaskulines ligas ir taps pagrindine mirties prie\u017eastimi. <\/p>\n

Pasak prof. E. Juozaityt\u0117s, Europoje kasmet diagnozuojama apie 4 milijonai nauj\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173, miršta ma\u017edaug 2 milijonai \u017emoni\u0173. Da\u017eniausiai nustatomos kr\u016bties, storosios \u017earnos, plau\u010di\u0173 ir prostatos onkologin\u0117s ligos. <\/p>\n

Sergamumas v\u0117\u017eiu Lietuvoje taip pat auga. M\u016bs\u0173 šalies vidurkis yra šiek tiek didesnis u\u017e Europos S\u0105jungos (ES) vidurk\u012f, t. y. 576, 5 nauj\u0173 atvej\u0173 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173. O vyr\u0173 sergamumas v\u0117\u017eiu ma\u017edaug 64 proc. didesnis nei moter\u0173. <\/p>\n

Onkologini\u0173 lig\u0173 spektras yra labai platus. Vienos, pasak prof. E. Juozaityt\u0117s, da\u017eniau nustatomos jauniems \u017emon\u0117ms, kitos palie\u010dia garbaus am\u017eiaus gyventojus. „Senstant populiacijai, ilg\u0117jant gyvenimo trukmei, daugiau navik\u0173 diagnozuojama vyresniems \u017emon\u0117ms. Ta\u010diau onkohematologin\u0117s ligos, sarkomos, smegen\u0173 navikai da\u017eniau nustatomi jauniems pacientams. Deja, j\u0173 atsiradimo prie\u017eastys kol kas neaiškios“, – pasakoja gydytoja. <\/p>\n

Mokslininkai nagrin\u0117ja genetinius aspektus, taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f v\u0117\u017eio rizikos veiksnius. M\u016bs\u0173 vis\u0173 pagrindinis u\u017edavinys, pasak pašnekov\u0117s, stengtis ma\u017einti r\u016bkymo ir alkoholini\u0173 g\u0117rim\u0173 vartojim\u0105, stiprinti sveikat\u0105 tinkama mityba, aktyviu gyvenimo b\u016bdu. Labai svarbu intensyvinti skiepijim\u0105 nuo \u017emogaus papilomos ir hepatito B virus\u0173, gerinti visuomen\u0117s sveikatos raštingum\u0105 ir stiprinti mokslo pl\u0117tr\u0105 v\u0117\u017eio prevencijos srityje. <\/p>\n

Siekis – personalizuotas v\u0117\u017eio gydymas <\/b> <\/p>\n

Europos Komisija paskelb\u0117 kovos su v\u0117\u017eiu plan\u0105, kurio pagrindinis tikslas – investuoti \u012f naujas technologijas, mokslinius tyrimus, siekiant spartesn\u0117s pa\u017eangos pacient\u0173 gydymo srityje. Inicijuojama daug mokslini\u0173 projekt\u0173, skirt\u0173 v\u0117\u017eiui pa\u017einti ir jo vystymuisi suprasti. <\/p>\n

„Labai svarb\u016bs nauji molekuliniai, genetiniai tyrimai, kurie veda prie personalizuoto v\u0117\u017eio gydymo. Juk kiekvienas \u017emogus yra individualus ir kiekvienas v\u0117\u017eys taip pat yra skirtingas pagal original\u0173 gen\u0173 rinkin\u012f. Specifin\u0117 informacija apie navik\u0105 padeda nustatyti tiksli\u0105 diagnoz\u0119, planuoti gydym\u0105, steb\u0117ti, ar jis efektyvus, prognozuoti ligos eig\u0105 ir išeitis“, – pasakoja mokslinink\u0117 ir pabr\u0117\u017eia, kad teigti, jog v\u0117\u017eys prilygsta mirties nuosprend\u017eiui, jokiu b\u016bdu negalima – su šia l\u0117tine liga kovojama taikant \u012fvairius gydymo metodus. <\/p>\n

„Onkologijos mokslo pa\u017eanga atv\u0117r\u0117 galimybes naujai paradigmai – gydymo individualizavimui pagal nustatytus molekulinius poky\u010dius navike. Taip atsirado taikini\u0173 terapija – vaistai, kurie blokuoja navikin\u0117s l\u0105stel\u0117s augim\u0105 ir plitim\u0105 veikdami specifines molekules „taikinius“, atsakingus u\u017e naviko vystym\u0105si“, – sako gydytoja. <\/p>\n

Ta\u010diau, pasak profesor\u0117s, išaišk\u0117jo ir nauj\u0173 gydymo metod\u0173 tr\u016bkum\u0173, kurie neleid\u017eia galutinai išspr\u0119sti v\u0117\u017eio problemos: v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s gali tapti atsparios taikini\u0173 terapijai. Dar viena problema yra ta, kad gydymo metu v\u0117\u017eys gali pasikeisti. Tuomet pradinis gydymas tampa neefektyvus. <\/p>\n

„Nauj\u0173 perspektyv\u0173 atv\u0117r\u0117 imunoterapija, kuri reikšmingai pakeit\u0117 kai kuri\u0173 neišgydom\u0173 pacient\u0173 situacij\u0105. Dalis onkologini\u0173 lig\u0173 tapo puikiai kontroliuojamos. Ne ma\u017eiau svarb\u016bs pasiekimai ir spindulin\u0117s terapijos srityje. Prognozuojama, kad ji išliks pagrindiniu ginklu kovoje su v\u0117\u017eiu“, – \u012fsitikinusi prof. E. Juozaityt\u0117. <\/p>\n

Prevencini\u0173 v\u0117\u017eio program\u0173 svarba – mil\u017einiška <\/b> <\/p>\n

Nacionalin\u0117s v\u0117\u017eio profilaktikos ir kontrol\u0117s programos \u012fgyvendinimo 2023–2025 metais priemoni\u0173 plane numatyta pl\u0117toti profilaktin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugas, ugdyti informuot\u0105 ir sveik\u0105 visuomen\u0119, gerinti atrankin\u0117s patikros d\u0117l onkologini\u0173 lig\u0173 program\u0173 organizavim\u0105 bei \u012fgyvendinim\u0105. Ta\u010diau, pasak prof. E. Juozaityt\u0117s, tikslin\u0117s visuomen\u0117s grup\u0117s dalyvavimas atrankin\u0117se patikros programose dar labai atsilieka nuo ES vidurkio. <\/p>\n

„Apie prevencines programas visuomen\u0117 nuolat informuojama, aktyviai šiuo klausimu dirba šeimos gydytojai, ta\u010diau \u017emoni\u0173 dalyvavimas jose yra nepakankamas, nors paslaugos visiškai kompensuojamos. Tai labai blogai, nes daugyb\u0117 anksti diagnozuot\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 yra puikiai gydomos ir pacientai turi galimyb\u0119 pasveikti. Deja, dalis lig\u0173 ne\u012fveikiamos, nes jau diagnozuojant b\u016bna išplitusios \u012f \u012fvairius organus – taigi nustatytos per v\u0117lai“, – apgailestauja profesor\u0117 ir primena, kad Lietuvoje vykdomos kr\u016bties, gimdos kaklelio, storosios \u017earnos ir prostatos v\u0117\u017eio atrankin\u0117s patikros programos. <\/p>\n

Kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencin\u0117je programoje <\/a> <\/b> gali dalyvauti 50–69 met\u0173 (imtinai) moterys. Joms kas dvejus metus atliekama mamografija. Kr\u016bties v\u0117\u017eys yra da\u017eniausias onkologinis susirgimas tarp moter\u0173 ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Higienos instituto duomenimis, jis u\u017eima antr\u0105 viet\u0105 piktybini\u0173 navik\u0173 grup\u0117je. <\/p>\n

Gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencin\u0117 programa <\/a> <\/b> skirta 25–59 met\u0173 (imtinai) moterims. 25–34 met\u0173 (imtinai) moterims kas trejus metus gali b\u016bti atliekami gimdos kaklelio citologinio tepin\u0117lio tyrimai, o 35–59 met\u0173 moterims – didel\u0117s rizikos gimdos kaklelio papilomos viruso tyrimas. Jei šis testas yra teigiamas, kas penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepin\u0117lis skys\u010dio pagrindu. <\/p>\n

Storosios \u017earnos v\u0117\u017eio prevencin\u0117 programa <\/a> <\/b> apima 50–74 met\u0173 (imtinai) gyventojus. Tikrintis si\u016bloma kas dvejus metus. <\/p>\n

Prostatos v\u0117\u017eio prevencin\u0117 programa <\/a> <\/b> apima 50–69 met\u0173 (imtinai) ir 45-eri\u0173 vyrus, jeigu j\u0173 t\u0117vas ar brolis sirgo prostatos v\u0117\u017eiu. Jiems kas dvejus ar kas penkerius metus rekomenduojami kraujo tyrimai d\u0117l prostatos specifinio antigeno. <\/p>\n

Ligoni\u0173 kasos primena, kad pacientams, kurie nepatenka \u012f konkre\u010dioje programoje nustatyto am\u017eiaus grup\u0119, ta\u010diau junta koki\u0173 nors simptom\u0173 ir nerimauja d\u0117l savo sveikatos b\u016bkl\u0117s, reik\u0117t\u0173 neatid\u0117liojant kreiptis \u012f savo šeimos gydytoj\u0105. \u012evertin\u0119s sveikatos b\u016bkl\u0119, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatyt\u0173 negalavim\u0173 prie\u017east\u012f ir prad\u0117t\u0173 gydym\u0105, bei prireikus išrašys siuntim\u0105 konsultuotis pas gydytoj\u0105 specialist\u0105. <\/p>\n

Kauno teritorin\u0117s ligoni\u0173 kasos informacija <\/em> <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Labai svarbu atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f onkologini\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarb\u0105, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo b\u016bdo \u012ftak\u0105 v\u0117\u017einiams susirgimams“, – sako Kauno klinik\u0173 Onkologijos ir hematologijos klinikos… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5327,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-5326","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622.jpg",900,636,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622-300x212.jpg",300,212,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622-768x543.jpg",768,543,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622.jpg",900,636,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622.jpg",900,636,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622.jpg",900,636,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622-600x424.jpg",600,424,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240206125622.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5326","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5326"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5326\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":67884,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5326\/revisions\/67884"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5327"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5326"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5326"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5326"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}