{"id":52045,"date":"2018-11-22T13:03:10","date_gmt":"2018-11-22T10:03:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2018\/11\/22\/ka-reikia-zinoti-apie-gripa-tipai-mutacijos-ir-apsauga\/"},"modified":"2024-12-30T10:08:19","modified_gmt":"2024-12-30T07:08:19","slug":"ka-reikia-zinoti-apie-gripa-tipai-mutacijos-ir-apsauga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2018\/11\/22\/ka-reikia-zinoti-apie-gripa-tipai-mutacijos-ir-apsauga\/","title":{"rendered":"K\u0105 reikia \u017einoti apie grip\u0105: tipai, mutacijos ir apsauga"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Gripo epidemijai siaut\u0117jant nuo ankstyvo rudens iki v\u0117lyvo pavasario, dauguma \u017emoni\u0173 \u012fsivaizduoja, kad, vengdami eiti \u012f lauk\u0105, kuo ma\u017eiau b\u016bdami v\u0117siame ore, išvengs ir atakuojan\u010di\u0173 virus\u0173 bei bakterij\u0173. <\/p>\n

Visgi, pasak specialist\u0173, kaip tik rekomenduojama kuo da\u017eniau v\u0117dinti patalpas ir neatsisakyti fizinio aktyvumo b\u016bnant lauke. <\/p>\n

Kasmet gripo epidemij\u0173 metu nustatomi dideli sergamumo nuo gripo rodikliai, padid\u0117ja ir bendras gyventoj\u0173 mirtingumas, nes d\u0117l gripo infekcij\u0173 padid\u0117ja mirtingumas nuo l\u0117tini\u0173 lig\u0173, vis\u0173 pirma nuo širdies ir kraujagysli\u0173, plau\u010di\u0173 lig\u0173. .Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusi\u0173 ir 20–30 proc. vaik\u0173, o apie 170 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 Europoje miršta nuo gripo sukelt\u0173 komplikacij\u0173. <\/p>\n

Susergama ne d\u0117l šal\u010dio <\/b> <\/p>\n

„Apskritai gripui b\u016bdingas ryškus sezoniškumas. Lietuvoje da\u017eniausiai gripo epidemijos kyla sausio – kovo m\u0117nesiais. \u012eprasta manyti, kad gripas yra priklausomas nuo išorini\u0173 veiksni\u0173, ta\u010diau virusai nesidaugina išorin\u0117je aplinkoje, tod\u0117l nei šaltis, nei dr\u0117gm\u0117, nei permainingi orai neturi tiesiogin\u0117s reikšm\u0117s. Sezoniškum\u0105 nulemia palankios s\u0105lygos u\u017ekrato perdavimui iš vieno viruso šeimininko organizmo – \u017emogaus, \u012f kit\u0105. Rudens – \u017eiemos laikotarpiais \u017emon\u0117s daugiau laiko praleid\u017eia kolektyvuose, tod\u0117l lengviau perduoti u\u017ekrat\u0105 oro – lašeliniu b\u016bdu“, – pabr\u0117\u017eia Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomen\u0117s sveikatos instituto profesorius dr. K\u0119stutis \u017dagminas. <\/p>\n

Pasak jo, labiausiai rizikuoja susirgti gripu tie, kurie nuolat b\u016bna u\u017edarose ir nev\u0117dinamose patalpose, ma\u017eai b\u016bna gryname ore. <\/p>\n

„Gripo virusas plinta kartu su seili\u0173 dalel\u0117mis \u010diaudint, kosint, t.y. oro-lašeliniu b\u016bdu. Seili\u0173 dalel\u0117s pasklinda ore, nus\u0117da ant pavirši\u0173, tod\u0117l galima u\u017esikr\u0117sti ir u\u017eterštomis rankomis palietus aki\u0173, nosies, burnos gleivin\u0119. U\u017esikr\u0117t\u0119s gripo virusu \u017emogus suserga per 24–72 valandas“, – aiškina prof. dr. K. \u017dagminas. <\/p>\n

Gripui b\u016bdinga \u016bmi ligos prad\u017eia ir epidemijos <\/b> <\/p>\n

Gripui da\u017eniausiai b\u016bdinga staigi prad\u017eia, aukšta – didesn\u0117 nei 38°C temperat\u016bra, sausas kosulys, gerkl\u0117s, galvos ir raumen\u0173 skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, v\u0117mimas, pilvo skausmas, viduriavimas, sloga, aki\u0173 skausmai ar jautrumas šviesai. <\/p>\n

Gripas sukelia \u016bmi\u0105 lig\u0105 ir yra pavojingas d\u0117l sukeliam\u0173 komplikacij\u0173: pneumonijos, bronchito, aus\u0173 u\u017edegimo, sinusito, l\u0117tini\u0173 lig\u0173 pa\u016bm\u0117jimo ir kit\u0173. Gripas <\/em> iš vis\u0173 infekcini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 lig\u0173 yra bene da\u017eniausiai epidemijomis pasireiškianti liga. <\/p>\n

\u017dmogaus gripo virusai skirstomi \u012f A, B, C tipus. C virusas sukelia tik pavienius lengvos formos susirgimus. Did\u017eiausi\u0105 reikšm\u0119 visuomen\u0117s sveikatai visame pasaulyje turi A ir B tip\u0173 gripo virusai. <\/p>\n

„Gripo A virusas turi did\u017eiul\u012f savo šeiminink\u0173 rat\u0105. Jis cirkuliuoja tarp \u017emoni\u0173, namini\u0173 gyvuli\u0173, kiauli\u0173 ar arkli\u0173, taip pat j\u016bros \u017einduoli\u0173, laukini\u0173 ir namini\u0173 paukš\u010di\u0173. Tokia plati viruso cirkuliacija sudaro palankias s\u0105lygas viruso gen\u0173 rekombinacijai. Rekombinacijos b\u016bdu kei\u010diasi tiktai A gripo virusas, pasireiškiantis pandemij\u0173 išsivystymu“, – paaiškina prof. dr. K. \u017dagminas. <\/p>\n

Gripo virusas A sukelia ne tik epidemijas, bet ir pandemijas (pasaulin\u0117 naujo viruso potipio epidemija) d\u0117l to, kad pasi\u017eymi da\u017enomis mutacijomis, d\u0117l kuri\u0173 kinta antigenin\u0117s viruso savyb\u0117s. Antigeno poslinkis – tai mutacija, kurios metu susidaro naujas gripo A viruso antigeninis potipis. Šiam naujam viruso potipiui \u017emon\u0117s neturi imuniteto, tod\u0117l kyla pandemijos“, – sako profesorius. <\/p>\n

Nuo komplikacij\u0173 – skiepo vakcina <\/b> <\/p>\n

Pasak profesoriaus K. \u017dagmino, iš vis\u0173 šiuo metu pasaulyje turim\u0173 gripo profilaktikos priemoni\u0173 efektyviausia yra vakcinacija. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, geriausia – prieš gripo sezon\u0105, nesusp\u0117jus, tai padaryti naudinga skiepytis ir v\u0117liau, nes gripo epidemija gali t\u0119stis iki ankstyvo pavasario. <\/p>\n

Nors persirgus gripu \u012fgyjamas ilgalaikis imunitetas, ta\u010diau jis yra specifinis infekcij\u0105 suk\u0117lusiam viruso tipui. Cirkuliuojantys gripo virusai nuolat kinta. Kito gripo sezono metu šis anks\u010diau \u012fgytas imunitetas neatitinka naujo gripo sezono viruso, tod\u0117l daugelis neskiepyt\u0173 \u017emoni\u0173 suserga gripu beveik kasmet. PSO nuolat seka gripo virus\u0173 kait\u0105 ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai tik\u0117tinas viruso padermes bei rekomenduoja b\u016bsimojo sezono vakcinos antigenin\u0119 sud\u0117t\u012f.. Pagal PSO paskelbtas rekomendacijas, gripo vakcin\u0173 gamintojai gamina tos pa\u010dios antigenin\u0117s sud\u0117ties gripo vakcinas. Trivalent\u0117 inaktyvuota gripo vakcina gaminama iš dviej\u0173 A gripo viruso potipi\u0173 ir vieno gripo viruso B tipo. Ši vakcina sukelia imunitet\u0105 prieš 3 iš 4 cirkuliuojan\u010di\u0173 sezoninio gripo virus\u0173 atmain\u0173. \u012e keturvalent\u0117s vakcinos sud\u0117t\u012f \u012fdedamas papildomas B tipo paderm\u0117s antigenas, tod\u0117l ši vakcina sukelia imunitet\u0105 prieš visus 4 cirkuliuojan\u010dius sezoninio gripo virusus“, – pa\u017eym\u0117jo profesorius. <\/p>\n

Po vakcinacijos imunitetas susidaro po 2 savai\u010di\u0173 ir trunka apie 6 m\u0117nesius. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, sergantiems l\u0117tin\u0117mis ligomis, b\u016bdingas trumpesnis imunitetas. <\/p>\n

Pasiskiepyti rekomenduojama daugumai \u017emoni\u0173, o ypa\u010d 6-59 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus vaikams, 65 m. ir vyresniems asmenims, n\u0117š\u010diosioms, asmenims, asmenims gyvenantiems socialin\u0117s globos ir slaugos \u012fstaigose, sergantiems l\u0117tin\u0117mis širdies ir kraujagysli\u0173, kv\u0117pavimo tak\u0173, inkst\u0173 ligomis, l\u0117tin\u0117mis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173 darbuotojams. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gripo epidemijai siaut\u0117jant nuo ankstyvo rudens iki v\u0117lyvo pavasario, dauguma \u017emoni\u0173 \u012fsivaizduoja, kad, vengdami eiti \u012f lauk\u0105, kuo ma\u017eiau b\u016bdami v\u0117siame ore, išvengs ir atakuojan\u010di\u0173 virus\u0173 bei bakterij\u0173. Visgi, pasak… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-52045","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52045","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52045"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52045\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":68402,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52045\/revisions\/68402"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52045"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52045"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52045"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}