{"id":5022,"date":"2024-01-22T09:26:21","date_gmt":"2024-01-22T06:26:21","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/01\/22\/tyrimas-atskleide-kad-lietuvoje-dazniausiai-apgadinami-subaru-markes-automobiliai\/"},"modified":"2024-01-22T09:26:21","modified_gmt":"2024-01-22T06:26:21","slug":"tyrimas-atskleide-kad-lietuvoje-dazniausiai-apgadinami-subaru-markes-automobiliai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/01\/22\/tyrimas-atskleide-kad-lietuvoje-dazniausiai-apgadinami-subaru-markes-automobiliai\/","title":{"rendered":"Tyrimas atskleid\u0117, kad Lietuvoje da\u017eniausiai apgadinami \u201eSubaru\u201c mark\u0117s automobiliai"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>Automobili\u0173 istorijos ataskaitas teikian\u010dios \u012fmon\u0117s &bdquo;carVertical&ldquo; atliktas   <a href=\"https:\/\/www.carvertical.com\/blog\/most-damaged-cars\">  tyrimas  <\/a>   atskleid\u0117, kad Lietuvoje da\u017eniausiai \u012f eismo \u012fvykius patenka &bdquo;Subaru&ldquo;  automobiliai, o re\u010diausiai &ndash; &bdquo;Peugeot&ldquo; . Visgi tarp vis\u0173 tikrint\u0173 transporto priemoni\u0173 did\u017eiausias vidutinis apgadinim\u0173 skai\u010dius fiksuojamas tarp &bdquo;BMW&ldquo; modeli\u0173. Did\u017eiausi\u0105 vidutin\u0119 \u017eal\u0105 patyrusi\u0173 automobili\u0173 trejetuke &ndash; &bdquo;Porsche&ldquo;, &bdquo;Subaru&ldquo; ir &bdquo;Jeep&ldquo; mark\u0117s.  <\/p>\n<p>     <b>  4 i&scaron; 5 &bdquo;Subaru&ldquo; automobili\u0173 buvo apgadinti  <\/b>      <\/p>\n<p>   Da\u017eniausiai Lietuvoje \u017ealas patirian\u010di\u0173 automobili\u0173 s\u0105ra&scaron;o vir&scaron;uje &ndash; &bdquo;Subaru&ldquo;. Net 78, 7 proc. vis\u0173 tikrint\u0173 &scaron;ios mark\u0117s transporto priemoni\u0173 buvo patyrusios didesni\u0173 ar ma\u017eesni\u0173 apgadinim\u0173. Toliau rikiuojasi &bdquo;BMW&ldquo; (74, 7 proc.), &bdquo;Porsche&ldquo; (74, 2 proc.), &bdquo;Hyundai&ldquo; (62, 9 proc.) ir &bdquo;Jeep&ldquo; (61 proc.).    <\/p>\n<p>   Tarp j\u0173  i&scaron;siskiria &bdquo;BMW&ldquo; &ndash; daugumoje tyrime dalyvavusi\u0173 &scaron;ali\u0173, b\u016btent &scaron;ios mark\u0117s automobiliai \u012f eismo \u012fvykius patenka da\u017eniausiai.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Senesnius &bdquo;BMW&ldquo; modelius m\u0117gsta \u012fsigyti jaunesni ir ma\u017eiau patyr\u0119 vairuotojai, kurie da\u017enai sukelia avarijas. Net ir draudimo kompanijos pripa\u017e\u012fsta, kad &bdquo;BMW&ldquo; vairuotojai kelyje link\u0119 labiau rizikuoti. Tai \u012fvertinus, nestebina, kad &scaron;ios mark\u0117s automobiliai pagal apgadininim\u0173 statistik\u0105 da\u017enai atsiduria \u012fvairi\u0173 s\u0105ra&scaron;\u0173 vir&scaron;uje&ldquo;, &ndash; sako automobili\u0173 rinkos ekspertas ir &bdquo;carVertical&ldquo; komunikacijos vadovas Matas Buzelis.    <\/p>\n<p>   Re\u010diausiai Lietuvoje apgadinami &ndash; &bdquo;Peugeot&ldquo; automobiliai (37.1 proc. vis\u0173 platformoje tikrint\u0173 modeli\u0173). Toliau rikiuojasi &bdquo;Renault&ldquo; (40, 2 proc.), &bdquo;Fiat&ldquo; (42, 7 proc.), &bdquo;Citroen&ldquo; (44 proc.) ir &bdquo;Opel&ldquo; (47, 1 proc.).    <\/p>\n<p>   \u012e didel\u0119 avarij\u0105 patek\u0119s automobilis gali b\u016bti nesaugus vairuoti ir tur\u0117ti rimt\u0173 defekt\u0173, kuriuos v\u0117liau teks pa&scaron;alinti. Norint \u012fsigyti tvarking\u0105 transporto priemon\u0119, svarbu patikrinti automobilio istorij\u0105 ir pasitarti su profesionaliu mechaniku.    <\/p>\n<p>     <b>  Daugiausiai \u017eal\u0173 \u012fra&scaron;\u0173 randama tarp &bdquo;BMW&ldquo; automobili\u0173  <\/b>      <\/p>\n<p>   Kai kuri\u0173 transporto priemoni\u0173 istorijos ataskaitose galima rasti gerokai daugiau apgadinim\u0173 \u012fra&scaron;\u0173 nei kit\u0173. Lietuvoje daugiausiai \u017eal\u0173 \u012fra&scaron;\u0173 u\u017efiksuojama &bdquo;BMW&ldquo; automobili\u0173 istorijos ataskaitose &ndash; vidutini&scaron;kai 2, 12 \u017ealos. Penketuke taip pat randama &bdquo;Lexus&ldquo; mark\u0117 &ndash; 2, 09, &bdquo;Porsche&ldquo; &ndash; 1, 99, &bdquo;Land Rover&ldquo; &ndash; 1, 96 ir &bdquo;Subaru&ldquo; &ndash; 1, 92.    <\/p>\n<p>   &bdquo;Statisti&scaron;kai, automobiliai \u012f eismo \u012fvykius patenka kas penkerius metus. \u017dinoma, daug k\u0105 lemia ir vairuotojo per metus nuva\u017eiuojamas atstumas. Daug \u017eal\u0173 patyrus\u012f automobil\u012f gali b\u016bti brangu ir sud\u0117tinga pri\u017ei\u016br\u0117ti. Tarp m\u016bs\u0173 per pastaruosius metus tikrint\u0173 automobili\u0173 i&scaron;siskiria vienas &bdquo;Volkswagen Passat&ldquo;, kuris tur\u0117jo net 32 \u017ealos \u012fra&scaron;us&ldquo;, &ndash; pasakoja M. Buzelis.    <\/p>\n<p>   Ma\u017eiausiai apgadinim\u0173 patiria ekonomin\u0117s klas\u0117s automobili\u0173 gamintoj\u0173 modeliai: &bdquo;Fiat&ldquo; &ndash; 1, 51 \u017ealos, &bdquo;Citroen&ldquo; &ndash; 1, 57, &bdquo;Peugeot&ldquo; &ndash; 1, 59, &bdquo;Opel&ldquo; &ndash; 1, 6, &bdquo;Mazda&ldquo; &ndash; 1, 61. Kadangi grei\u010dio m\u0117g\u0117jai paprastai &scaron;i\u0173 marki\u0173 nesirenka, tai atsispindi ir j\u0173 fiksuot\u0173 \u017eal\u0173 statistikoje.    <\/p>\n<p>     <b>  Auk&scaron;tesn\u0117s klas\u0117s automobili\u0173 apgadinimai atsieina brangiau  <\/b>      <\/p>\n<p>   Lietuvoje did\u017eiausia vidutin\u0117 apgadinim\u0173 vert\u0117 fiksuota &bdquo;Porsche&ldquo; automobiliams &ndash; 6 150 eur\u0173. Toliau rikiuojasi &bdquo;Subaru&ldquo; &ndash; 5 028 eurai ir &bdquo;Jeep&ldquo; &ndash; 4 495 eurai. Kuo didesn\u0119 \u017eal\u0105 yra patyrusi transporto priemon\u0117, tuo didesni gali b\u016bti jos patirti apgadinimai. Perkant tok\u012f automobil\u012f reikia gerai \u012fvertinti visas rizikas ir i&scaron;siai&scaron;kinti, kaip buvo suremontuoti defektai.    <\/p>\n<p>   Auk&scaron;tesn\u0117s klas\u0117s automobili\u0173 patiriam\u0173 apgadinim\u0173 vert\u0117 didesn\u0117 nei ekonomin\u0117s klas\u0117s. Sutvarkyti net ir nedidel\u012f prabangaus automobilio \u012flenkim\u0105 gali atsieiti t\u016bkstan\u010dius eur\u0173.    <\/p>\n<p>   Tarp vis\u0173 tyrime dalyvavusi\u0173 &scaron;ali\u0173, brangiausiai vertinami &bdquo;Dodge&ldquo; automobili\u0173 apgadinimai &ndash; vidutin\u0117 \u017ealos vert\u0117 siekia 5 945 eurus. \u012e trejetuk\u0105 taip pat patenka &bdquo;Porsche&ldquo; (5 236 eurai) ir &bdquo;Tesla&ldquo; (4 896 eurai).    <\/p>\n<p>     <b>  Tyrimo metodologija  <\/b>      <\/p>\n<p>   Tyrimo metu i&scaron;analizuotos   <a href=\"https:\/\/www.carvertical.com\/lt\">  &bdquo;carVertical&ldquo;  <\/a>   vartotoj\u0173 \u012fsigytos automobili\u0173 ataskaitos nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. spalio. Kiekvienoje ataskaitoje u\u017efiksuotos \u017ealos buvo priskirtos konkre\u010diai markei, paverstos \u012f procentus ir surikiuotos. Kasmet apdorodama milijonus automobili\u0173 istorijos ataskait\u0173, \u012fmon\u0117 gali \u012f\u017evelgti naudot\u0173 automobili\u0173 rinkos tendencijas ir prognozes.    <\/p>\n<p>     <b>  Tyrimo metu labiausiai apgadintos automobili\u0173 mark\u0117s Lietuvoje buvo &scaron;ios:  <\/b>      <\/p>\n<p>   1. Subaru &#8211; 78, 73%    <\/p>\n<p>   2. BMW &#8211; 74, 73%    <\/p>\n<p>   3. Porsche &#8211; 74.24%    <\/p>\n<p>   4. Hyundai &#8211; 62.94%    <\/p>\n<p>   5. Jeep &#8211; 61, 04%    <\/p>\n<p>   6. Honda &#8211; 60, 38%    <\/p>\n<p>   7. Audi &#8211; 60, 12%    <\/p>\n<p>   8. KIA &#8211; 59, 90%    <\/p>\n<p>   9. Land Rover &#8211; 59, 33%    <\/p>\n<p>   10. Volvo &#8211; 56, 62%  <\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Automobili\u0173 istorijos ataskaitas teikian\u010dios \u012fmon\u0117s &bdquo;carVertical&ldquo; atliktas tyrimas atskleid\u0117, kad Lietuvoje da\u017eniausiai \u012f eismo \u012fvykius patenka &bdquo;Subaru&ldquo; automobiliai, o re\u010diausiai &ndash; &bdquo;Peugeot&ldquo; . Visgi tarp vis\u0173 tikrint\u0173 transporto priemoni\u0173 did\u017eiausias&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5023,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ Asociatyvi nuotr. Shutterstock.com","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[86],"tags":[],"class_list":["post-5022","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kelyje","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621.jpg",900,600,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621.jpg",900,600,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621.jpg",900,600,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621.jpg",900,600,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/kitos-temos\/kelyje\/\" rel=\"category tag\">Kelyje<\/a>","tag_info":"Kelyje","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20240122092621.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5022","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5022"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5022\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5023"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5022"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5022"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5022"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}