{"id":48642,"date":"2018-05-02T13:57:57","date_gmt":"2018-05-02T10:57:57","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2018\/05\/02\/sergantieji-astma-verciau-renkasi-prastesne-gyvenimo-kokybe-nei-pareiginga-gydymasi\/"},"modified":"2024-12-30T10:08:22","modified_gmt":"2024-12-30T07:08:22","slug":"sergantieji-astma-verciau-renkasi-prastesne-gyvenimo-kokybe-nei-pareiginga-gydymasi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2018\/05\/02\/sergantieji-astma-verciau-renkasi-prastesne-gyvenimo-kokybe-nei-pareiginga-gydymasi\/","title":{"rendered":"Sergantieji astma ver\u010diau renkasi prastesn\u0119 gyvenimo kokyb\u0119 nei pareiging\u0105 gydym\u0105si"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Nekontroliuojama astma sukelia daug nemaloni\u0173 padarini\u0173 – sergantieji šia liga teigia, kad d\u0117l astmos praranda daugiau nei tre\u010ddal\u012f, o kai kuriais atvejais net virš 60 proc. gyvenimo kokyb\u0117s. Pastaraisiais metais mokslininkai, medikai ir tyr\u0117jai, vis daugiau d\u0117mesio skiriantys šiai problemai spr\u0119sti, sutaria: da\u017enai dalis gyvenimo kokyb\u0117s prarandama tik tod\u0117l, kad sergantieji astma per daug optimistiškai vertina savo \u017einias bei sveikatos b\u016bkl\u0117s rimtum\u0105, o vaist\u0173 ir teisingo gydymosi re\u017eimo laikym\u0105si ne\u012fvardina kaip svarb\u0173. <\/p>\n

Europoje net 91 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 astma vertina savo lig\u0105 kaip gerai arba pakankamai gerai kontroliuojam\u0105, net 75 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 vertina savo turimas \u017einias kaip puikias ar geras. Lietuvoje atlikto kokybinio tyrimo duomenimis, m\u016bs\u0173 tautie\u010diai jau\u010diasi pras\u010diau kontroliuojantys savo lig\u0105, bet turimas \u017einias vertina panašiai kaip kiti europie\u010diai. Kontroliuojantys lig\u0105 jau\u010diasi 71 proc. Lietuvos pacient\u0173 iki 40 m. am\u017eiaus ir tik 49 proc. vyresni\u0173 nei 40 m. Informuotais apie b\u016bdus kontroliuoti astm\u0105 jau\u010diasi 80 proc. jaunesni\u0173 ir 67 proc. vyresni\u0173 pacient\u0173. <\/p>\n

Tiek Europoje, tiek Lietuvoje apie pus\u0117 sergan\u010di\u0173j\u0173 astma pripa\u017e\u012fsta nesilaikantys nustatyto gydymo re\u017eimo, nors ir supranta, kad tai neigiamai veikia j\u0173 gyvenimo kokyb\u0119. Daugelis nelaiko savo b\u016bkl\u0117s pakankamai rimta, atsipalaiduoja palengv\u0117jus simptomams bei nenori jaustis priklausomi nuo vaist\u0173 ir ligos. <\/p>\n

Lietuvos astmos klub\u0173 asociacijos pirminink\u0117 Egl\u0117 Kvedarait\u0117 pasakoja, kad neretai \u017emon\u0117s tiesiog pamiršta reguliariai vartoti vaistus, ta\u010diau pagrindin\u0117 prie\u017eastis paskatinanti laikytis nustatyto gydymosi re\u017eimo – palengv\u0117jimas, kur\u012f pajunta pavartoj\u0119 gydytojo išrašytus vaistus. <\/p>\n

„Da\u017enai \u017emon\u0117s neb\u016bna susitaik\u0119, jog daugeliu atvej\u0173 liga yra nepagydoma, kad su ja teks susidraugauti ir nusiteikti, kad vaistus teks vartoti reguliariai ir nuolat. Dusulio priepuoliai atsiranda d\u0117l u\u017edegimo plau\u010diuose, smulkiuose bronchuose. Vartojant vaistus kortikosteroidus, u\u017edegimo \u017eidinys nuslopinamas ir \u017emogus gali gyventi normal\u0173 gyvenim\u0105. O nevartodamas ar netinkamai vartodamas vaistus \u017emogus tarsi s\u0117di ant parako statin\u0117s ir yra priverstas nerimauti, kas ir kada išprovokuos dusulio priepuol\u012f“, – kalba E. Kvedarait\u0117. <\/p>\n

Sergant astma, daugiausiai neigiamos \u012ftakos gyvenimo kokybei turi grie\u017eto gydymosi re\u017eimo nesilaikymas. Pavyzd\u017eiui, Europoje, daugiau nei pus\u0117 respondent\u0173 pripa\u017eino, kad per paskutin\u0119 savait\u0119 atsibud\u0119 nuo priepuolio ar dienos metu patyr\u0119 simptom\u0173, kurie sutrukd\u0117 \u012fprast\u0105 dienos veikl\u0105. Jaunesni pacientai Lietuvoje d\u0117l astmos teigia prarandantys iki 33 proc. gyvenimo kokyb\u0117s, o vyresni nei 40 m. net iki 60 proc. Didesn\u012f diskomfort\u0105 sukelia fiziniai simptomai (kosulys, dusulys), o senjorus da\u017enai papildomai vargina nuovargis, metams b\u0117gant išsivystan\u010dios gretutin\u0117s širdies, kepen\u0173, inkst\u0173 ligos. <\/p>\n

„Gydymasis priešokiais labai pablogina gyvenimo kokyb\u0119. Pa\u016bm\u0117jus ligai, po pertraukos prad\u0117ti vartoti vaistai negali iškart nuslopinti jos simptom\u0173 – u\u017edegim\u0105 slopinan\u010di\u0173 vaist\u0173 poveikis pajuntamas po keli\u0173 dien\u0173. Reiškia, atsisak\u0119s teisingo gydymosi re\u017eimo ir atsinaujinus dusulio priepuoliams, \u017emogus kelet\u0105 dien\u0173 jausis prastai – jam bus sunku arba net ne\u012fmanoma dirbti, sunkiau eiti, atlikti nam\u0173 ruošos darbus. Reik\u0117s laiko gr\u012f\u017eti \u012f ger\u0105 b\u016bsen\u0105“, – paaiškino E. Kvedarait\u0117. <\/p>\n

D\u0117l baim\u0117s patirti priepuol\u012f sergantieji astma vengia lankytis viešose vietose, b\u016bti tarp \u017emoni\u0173, riboja fizin\u012f kr\u016bv\u012f, atsisakydami taip pat ir pramog\u0173 – pir\u010di\u0173, basein\u0173, tolimesni\u0173 kelioni\u0173. Skirtingais met\u0173 laikais – esant šal\u010diui \u017eiem\u0105 ar pavasar\u012f \u017eydint augalams – tokie sergantieji taip pat mieliau lieka namie. Dalis apklaust\u0173j\u0173 d\u0117l sveikatos atsisako alkoholio ir r\u016bkymo. <\/p>\n

Medik\u0173 teigimu, ne visos sergan\u010di\u0173j\u0173 astma baim\u0117s yra pagr\u012fstos. Pavyzd\u017eiui, plaukimas ir kiti gil\u0173j\u012f kv\u0117pavim\u0105 skatinantys fiziniai u\u017esi\u0117mimai kaip joga, net palengvina ligos simptomus. <\/p>\n

„Yra daug b\u016bd\u0173 valdyti astm\u0105: gr\u016bdinti ir stiprinti organizm\u0105, palaikyti švari\u0105 nam\u0173 aplink\u0105, mesti r\u016bkyti ir panaikinti galimus infekcijos \u017eidinius. Bet svarbiausia – grie\u017etai ir nuosekliai laikytis gydytojo pulmonologo ir gydytojo alergologo nustatyto gydymosi re\u017eimo. Nors sergantieji astma skuba savo simptomus nuvertinti kaip „lengvus“ ar „nevertus d\u0117mesio“, da\u017enu atveju realyb\u0117 yra visai kita ir tik patys pacientai ken\u010dia nuo tokio aplaidumo. <\/p>\n

Kai priešu\u017edegiminis gydymas nepakankamas – galimi sunk\u016bs dusulio priepuoliai, ypa\u010d \u017emon\u0117ms, alergiškiems pel\u0117siams, ar elementarios virusin\u0117s infekcijos metu. Tai trikdo paciento gyvenimo kokyb\u0119, gali b\u016bti net pavojingi gyvybei. Bronchin\u0117s astmos kontrolei ir jos eigos steb\u0117senai yra sukurta \u012fvairiausi\u0173 mobili\u0173j\u0173 aplikacij\u0173, kurios pad\u0117s \u012fvertinti astmos gr\u0117sm\u0119, astma sergan\u010dio \u017emogaus simptom\u0173 stiprum\u0105 ir vaist\u0173, skiriam\u0173 gydymui poreik\u012f. <\/p>\n

Gydymo s\u0117km\u0117 – glaudus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas ir sutarimas bei tvarkingas gydytojo sudaryto gydymosi plano vykdymas. Šiuo metu yra visos priemon\u0117s, galin\u010dios u\u017etikrinti, kad pacientas, sergantis bronchine astma, jaust\u0173si gerai ir b\u016bt\u0173 darbingas. Pastaraisiais metais lengvo ir vidutinio sunkumo bronchin\u0117s astmos form\u0173 gydymui vis pla\u010diau taikoma specifin\u0117 imunoterapija – tai yra gydymas pa\u010diais alergenais, kuriems yra jautr\u016bs alergine astma sergantieji. Galima pad\u0117ti net ir sunkia jos forma sergantiesiems, nes Lietuv\u0105 pasiekia nauji vaistai – biologin\u0117 terapija. Svarbiausia yra gerai \u017einoti apie savo lig\u0105, epizodiškai pasitarti su specialistu ir rasti efektyv\u0173 ir pacientui priimtin\u0105 gydym\u0105“, – sak\u0117 VU ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 gydytoja alergolog\u0117 ir klinikin\u0117 imunolog\u0117, Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezident\u0117, docent\u0117 Violeta Kvedarien\u0117. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nekontroliuojama astma sukelia daug nemaloni\u0173 padarini\u0173 – sergantieji šia liga teigia, kad d\u0117l astmos praranda daugiau nei tre\u010ddal\u012f, o kai kuriais atvejais net virš 60 proc. gyvenimo kokyb\u0117s. Pastaraisiais metais… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":48643,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-48642","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757.jpg",520,331,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757-300x191.jpg",300,191,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757.jpg",520,331,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757.jpg",520,331,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757.jpg",520,331,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757.jpg",520,331,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757.jpg",520,331,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757.jpg",520,331,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757.jpg",520,331,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180502135757.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48642","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48642"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48642\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":68472,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48642\/revisions\/68472"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48643"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48642"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48642"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48642"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}