{"id":48018,"date":"2018-03-23T10:36:51","date_gmt":"2018-03-23T07:36:51","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2018\/03\/23\/kaip-issaugoti-duonos-sviezuma-ir-dregnuma\/"},"modified":"2018-03-23T10:36:51","modified_gmt":"2018-03-23T07:36:51","slug":"kaip-issaugoti-duonos-sviezuma-ir-dregnuma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2018\/03\/23\/kaip-issaugoti-duonos-sviezuma-ir-dregnuma\/","title":{"rendered":"Kaip i\u0161saugoti duonos \u0161vie\u017eum\u0105 ir dr\u0117gnum\u0105?"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Duon\u0105 visi m\u0117gstame švie\u017ei\u0105 ir minkšt\u0105, ta\u010diau da\u017enai, d\u0117l netinkam\u0173 duonos laikymo \u012fpro\u010di\u0173, šios savyb\u0117s greitai pranyksta ir kepin\u012f tenka išmesti. <\/p>\n

Kod\u0117l juoda duona ilgiau išlieka minkštesn\u0117, kod\u0117l duonos nereik\u0117t\u0173 laikyti šaldytuve ir k\u0105 daryti su apd\u017ei\u016bvusia duona, pataria kepyklos „Fazer Lietuva“ gamybos vadovas Tadas Aleknavi\u010dius. <\/p>\n

Pasak T. Aleknavi\u010diaus, duonos švie\u017eumas priklauso nuo joje esan\u010dios dr\u0117gm\u0117s. Kai dr\u0117gm\u0117 iš duonos išgaruoja – ji d\u017ei\u016bsta, kiet\u0117ja, minkštimas tampa trapus, tod\u0117l kepinys praranda skonines savybes ir neretai b\u016bna išmetamas. <\/p>\n

Juoda duona – dr\u0117gnesn\u0117 <\/b> <\/p>\n

Ne visos duonos r\u016bšys vienodai išlaiko dr\u0117gm\u0119: rugin\u0117 duona švie\u017eesn\u0117 išlieka ilgiau u\u017e kvietin\u0119, tad, anot T. Aleknavi\u010diaus, batono galiojimo laikas da\u017eniausiai b\u016bna trumpesnis negu rugin\u0117s duonos: batonas paprastai galioja keturias dienas, o juoda duona – penkias. Anot „Fazer Lietuva“ kepyklos atstovo, taip yra tod\u0117l, kad ruginiai miltai kepimo metu geriau \u012fsisavina dr\u0117gm\u0119. <\/p>\n

„Ši\u0173 duon\u0173 savyb\u0117s ir paruošimo b\u016bdas skiriasi. Taip yra d\u0117l skirting\u0173 milt\u0173 savybi\u0173, nes miltai susideda iš skirting\u0173 dali\u0173, juose yra skirtingi kiekiai krakmolo, kurie sugeria vanden\u012f. Be to, juoda duona kepama su plikiniu ir, nors d\u0117l to prailg\u0117ja šios duonos gamybos procesas, plikyta duona geriau \u012fsisavina ir lengviau išlaiko dr\u0117gm\u0119. Ta\u010diau kepant su kvietiniais miltais, galima lengviau išgauti didesn\u0119 apimt\u012f, tod\u0117l batonas b\u016bna purus ir minkštas, o rugin\u0117 duona – sunkesn\u0117 ir tankesn\u0117. Pavyzd\u017eiui, 400 gram\u0173 sveriantis batonas da\u017eniausiai b\u016bna panašus arba net didesnis nei 800 gram\u0173 svorio rugin\u0117 duona“, – pasakoja specialistas. <\/p>\n

Pilno gr\u016bdo duona taip pat b\u016bna dr\u0117gnesn\u0117, nei iš sijot\u0173 milt\u0173 kepti gaminiai. Joje yra daugiau mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios sugeria vanden\u012f. <\/p>\n

„Duonos minkštumui \u012ftak\u0105 daro ir gr\u016bd\u0173, s\u0117kl\u0173 kiekiai. Tokio gaminio tešla sunkesn\u0117, gaminys b\u016bna \u017eemesnis ir ma\u017eiau iškil\u0119s, nei toks pat gaminys be s\u0117kl\u0173 ir gr\u016bd\u0173. Kuo duona daugiau iškyla, kuo daugiau joje susiformuoja oro skylu\u010di\u0173, tuo ji b\u016bna minkštesn\u0117. Ta\u010diau \u010dia kalbame apie produkto sandar\u0105, ne švie\u017eum\u0105, nes pastarasis nuo pried\u0173 nesikei\u010dia“, – teigia „Gard\u0117sio“ prek\u0117s \u017eenkl\u0105 atstovaujan\u010dios kepyklos gamybos vadovas. <\/p>\n

Duon\u0105 laikykite sandariai <\/b> <\/p>\n

Tai, kiek ilgai duona išliks švie\u017eia, priklauso ir nuo m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173. Specialistas T. Aleknavi\u010dius rekomenduoja duon\u0105 visuomet laikyti duonin\u0117je, u\u017edarame maišelyje bei pasl\u0117pt\u0105 nuo tiesiogini\u0173 saul\u0117s spinduli\u0173. Taip pat svarbu, kad duonin\u0117 b\u016bt\u0173 švari, joje neb\u016bt\u0173 pel\u0117sio. <\/p>\n

„M\u016bs\u0173 kepyklos atlikt\u0173 tyrim\u0173 metu, kai kepiniai dedami \u012f specialius inkubatorius, paaišk\u0117jo, kad pel\u0117siui veistis geriausia temperat\u016bra yra apie 35 laipsnius. Taip pat \u012ftak\u0105 daro s\u0105lyginai aukšta patalpos dr\u0117gm\u0117. Ta\u010diau vidutin\u0117 kambario temperat\u016bra paprastai b\u016bna 20-25 laipsniai, tod\u0117l tinkamai laikant duon\u0105, pel\u0117sis veistis netur\u0117t\u0173“, – teigia T. Aleknavi\u010dius. <\/p>\n

Kai kurie \u017emon\u0117s duon\u0105 laiko šaldytuve. Nors tai padeda išvengti pel\u0117sio, taip pagreitinamas duonos sen\u0117jimo procesas – pradeda kristalizuotis duonoje esantis krakmolas ir ji tampa kietesn\u0117, lengviau trupa. Ta\u010diau, anot specialisto, laikant duon\u0105 tvarkingai, švarioje duonin\u0117je, ji gali išlikti švie\u017eia ir skani net ir pasibaigus galiojimui. <\/p>\n

Rinkit\u0117s ma\u017eesnes pakuotes <\/b> <\/p>\n

Šiais laikais vis daugiau \u017emoni\u0173 gyvena vieni, nam\u0173 \u016bki\u0173 sud\u0117tis ma\u017e\u0117ja, tad da\u017ena šeima nesp\u0117ja suvalgyti tradicinio duonos kepalo iki jam sugendant. <\/p>\n

„Tam, kad turima duona nesp\u0117t\u0173 pasenti, vis\u0173 pirma reikt\u0173 gerai pagalvoti, kiek duonos paj\u0117gsite suvalgyti. Anks\u010diau buvo \u012fprasta pirkti tradicinius didelius kepalus, ta\u010diau, ma\u017e\u0117jant nam\u0173 \u016bkiams, tampa sud\u0117tinga didelius kiekius duonos suvalgyti iki jos galiojimo pabaigos. Tod\u0117l svarbu b\u016bti atsakingais ir duon\u0105 pirkti ma\u017eesn\u0117mis pakuot\u0117mis – taip visada gal\u0117site m\u0117gautis švie\u017eia ir minkšta duona, nereik\u0117s maisto išmesti“, – pataria T. Aleknavi\u010dius. <\/p>\n

Ma\u017eesni\u0173 duonos pakuo\u010di\u0173 ir porcijini\u0173 duon\u0173 paklausa rinkoje pastaruosius metus spar\u010diai auga. J\u0105 lengva suvartoti laiku, be to, patogu ve\u017etis \u012f keliones – ma\u017ea duonos pakuot\u0117 neu\u017eima daug vietos. Tokios formos duonos r\u016bšys kur kas labiau atitinka šiuolaikin\u0117s visuomen\u0117s vartojimo \u012fpro\u010dius. <\/p>\n

Nesp\u0117j\u0119 suvalgyti – išd\u017eiovinkite <\/b> <\/p>\n

Ta\u010diau, jei visgi matote, kad namie turimos duonos laiku suvartoti nesp\u0117site, neskub\u0117kite jos išmesti. Kepyklos „Fazer Lietuva“ gamybos vadovas skatina vartoti atsakingai bei pataria, k\u0105 daryti su nesuvalgyta duona: švie\u017ei\u0105 duon\u0105 galima ma\u017eomis porcijomis u\u017ešaldyti, o šiek tiek apd\u017ei\u016bvusi\u0105 – atgaivinti pašildant orkait\u0117je arba išd\u017eiovinus pasigaminti duonos trašku\u010dius. <\/p>\n

T. Aleknavi\u010dius teigia, kad pašild\u017eius duon\u0105 iki 60-ties laipsni\u0173, ji kuriam laikui pasidarys švie\u017eesn\u0117. Ta\u010diau taip apdorot\u0105 duon\u0105 reikt\u0173 valgyti nieko nelaukiant. <\/p>\n

„Šildant duon\u0105 krakmolo sandara tampa skystesne, panašia \u012f \u017eel\u0117. Tod\u0117l pašild\u017eius duona b\u016bna minkštesn\u0117. Ta\u010diau jai v\u0117stant krakmolas v\u0117l kristalizuojasi, pereina \u012f kiet\u0105j\u0105 b\u016bsen\u0105 – duona v\u0117l sukiet\u0117ja. O kadangi šildant duon\u0105 dar ir išgarinama dalis vandens, pašildyta atv\u0117susi duona tampa dar kietesne, nei buvo prieš tai, daug grei\u010diau vyksta d\u017ei\u016bvimo procesas“, – \u012fsp\u0117ja specialistas. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Duon\u0105 visi m\u0117gstame švie\u017ei\u0105 ir minkšt\u0105, ta\u010diau da\u017enai, d\u0117l netinkam\u0173 duonos laikymo \u012fpro\u010di\u0173, šios savyb\u0117s greitai pranyksta ir kepin\u012f tenka išmesti. Kod\u0117l juoda duona ilgiau išlieka minkštesn\u0117, kod\u0117l duonos nereik\u0117t\u0173… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":48019,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[87],"tags":[],"class_list":["post-48018","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naudinga","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651.jpg",900,555,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651-300x185.jpg",300,185,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651-768x474.jpg",768,474,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651.jpg",900,555,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651.jpg",900,555,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651.jpg",900,555,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651-600x370.jpg",600,370,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Naudinga<\/a>","tag_info":"Naudinga","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20180323103651.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48018","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48018"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48018\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48019"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48018"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48018"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48018"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}