{"id":44257,"date":"2017-08-04T15:34:59","date_gmt":"2017-08-04T12:34:59","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2017\/08\/04\/plenere-gime-darbai-praturtino-tadarines-miska\/"},"modified":"2017-08-04T15:34:59","modified_gmt":"2017-08-04T12:34:59","slug":"plenere-gime-darbai-praturtino-tadarines-miska","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2017\/08\/04\/plenere-gime-darbai-praturtino-tadarines-miska\/","title":{"rendered":"Plenere gim\u0119 darbai praturtino \nTadarin\u0117s mi\u0161k\u0105"},"content":{"rendered":"<p><em>Renata VITKAUSKIEN\u0116<\/em><\/p>\n<p>Po Pajevon\u012f, jo apylinkes \u017evalg\u0117si ir vietov\u0117s \u012fkv\u0117pti dail\u0117s darbus k\u016br\u0117 plenero \u201eApsaugoti nuo u\u017emar\u0161ties\u201c dalyviai. Pa\u017einti Pajevon\u012f, \u017eadinti istorin\u0119 atmint\u012f, priminti sen\u0105j\u0105 lietuvi\u0173 pasaul\u0117jaut\u0105, puosel\u0117ti etnin\u0119 kult\u016br\u0105 \u2013 toki\u0173 tiksl\u0173 siek\u0117 dail\u0117s profesional\u0117s ir m\u0117g\u0117jai.<br \/>\n<br \/>Plenero tem\u0105 \u201eApsaugoti nuo u\u017emar\u0161ties\u201c l\u0117m\u0117 tai, kad 2017-ieji paskelbti Piliakalni\u0173 metais. Vis\u0105 savait\u0119 k\u016br\u0117j\u0173 mintis buvo u\u017evald\u0119 Kunigi\u0161ki\u0173 ir Jotkalnio piliakalni\u0173, Pajevonio miestelio, jo apylinki\u0173, Tadarin\u0117s mi\u0161ko vaizdai. Po konkre\u010dias vietoves ir kelion\u0117se mintimis \u012f \u0161imtme\u010diais nutolusi\u0105 praeit\u012f k\u016br\u0117jas lyd\u0117jo Linas Luko\u0161evi\u010dius. \u0160iam vietiniam menininkui artimos tautotyrininko Albino Kurtinai\u010dio \u012f\u017evalgos. Tad plenero dalyvi\u0173 \u2013 Kybart\u0173 kult\u016bros centro men\u0173 studijos \u201eSmiltys\u201c vadov\u0117s Au\u0161rin\u0117s Dubauskien\u0117s, nari\u0173 Irenos \u0160unokien\u0117s, Irenos Abraitien\u0117s, Ilonos Mikalainien\u0117s, keturi\u0173 dail\u0117s mokytoj\u0173 i\u0161 Gusevo miesto (Rusija) \u2013 mintis bei vaizduot\u0119 pajevonietis kreip\u0117 \u012f pa\u010dias lietuvi\u0173 etnokult\u016bros gelmes.<br \/>\n<br \/>Po plenero \u201eApsaugoti nuo u\u017emar\u0161ties\u201c Tadarin\u0117s mi\u0161ke galima aptikti \u012fdomi\u0173 akcent\u0173 \u2013 meninink\u0173 k\u016brini\u0173. Dar 2014-aisiais vykusiame plenere \u201eSmil\u010di\u0173\u201c nar\u0117s ir j\u0173 bi\u010diuliai i\u0161moko tam tikros technikos, kuria atliktus darbus galima eksponuoti gamtoje. Tada k\u016briniai buvo pakabinti \u0160ilelio mi\u0161ke, prie \u0160ventojo \u0161altin\u0117lio. \u201eDarbai laikosi puikiai, nat\u016braliai kei\u010diasi veikiami gamtos. Gera, kad niekas j\u0173 nedau\u017eo ir nelau\u017eo\u201c, \u2013 d\u017eiaug\u0117si A. Dubauskien\u0117. Plenero \u201eApsaugoti nuo u\u017emar\u0161ties\u201c dalis darb\u0173 visam laikui jau nugabenti \u012f ypating\u0105 viet\u0105 Tadarin\u0117s mi\u0161ke. \u201eTai maldykla ant kalno. \u012e j\u012f u\u017ekopusiam \u017emogui norisi atsikv\u0117pti, tad besiils\u0117damas jis matys m\u016bs\u0173 k\u016brinius\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Dubauskien\u0117.<br \/>\n<br \/>Kalbantis su k\u016br\u0117jais, Tadarin\u0117s mi\u0161kas, \u012fsp\u016bdingi rieduliai jame, Liubi\u0161ki\u0173 akmuo buvo pamin\u0117ti ne syk\u012f. \u201ePajevonyje pleneras vyko pirm\u0105, bet tikrai ne paskutin\u012f kart\u0105. Kaip neva\u017eiuosi \u012f \u0161it\u0105 viet\u0105, kai \u010dia yra tiek visko, su kuo b\u016btina supa\u017eindinti visuomen\u0119! Tadarin\u0117s mi\u0161kas tikrai ypatingas. Juolab kad jame jau yra \u012fdomios informacin\u0117s lentel\u0117s, girininkija pa\u017eym\u0117jusi takus, esama netyrin\u0117t\u0173 \u0161ventykl\u0173. Pristatydami plenero darbus \u017emon\u0117ms sykiu rodysime ir skaidres apie Tadarin\u0119. Tikrai norisi paskatinti aplankyti \u0161it\u0105 viet\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Dubauskien\u0117.<br \/>\n<br \/>Tai, kas kiekvien\u0105 k\u016br\u0117j\u0105 Pajevonio apylink\u0117se labiausiai paveik\u0117, pavaizduota tapybos m\u0117g\u0117j\u0173 lietuvi\u0173 ir dail\u0117s specialis\u010di\u0173 i\u0161 Rusijos darbuose. Med\u017eio dro\u017e\u0117jas L. Luko\u0161evi\u010diaus k\u016br\u0117 \u0105\u017euolin\u0119 moters skulpt\u016br\u0105, kuri darniai \u012fsikomponuos jo paties i\u0161vaik\u0161\u010diotoje Tadarin\u0117je, prie Liubi\u0161ki\u0173 akmens.<br \/>\n<br \/>Projekto r\u0117m\u0117jai ir miestelio gyventojai buvo pirmieji, pakviesti \u012f plenero \u201eApsaugoti nuo u\u017emar\u0161ties\u201c darb\u0173 parod\u0105 praeit\u0105 savaitgal\u012f. K\u016brinius pristat\u0117 patys autoriai, akcentuodami, kad unikali aplinka yra tikras pajevonie\u010di\u0173 lobis. Vaizd\u0173 ir istorij\u0173 \u012fkv\u0117pti k\u016briniai bus dovana miesteliui, mat jie gim\u0117 siekiant dalytis su visuomene k\u016brybos ir pa\u017einimo d\u017eiaugsmu.<br \/>\n<br \/>Plenero darb\u0173 parodos dar suplanuotos Vi\u0161ty\u010dio regioninio parko lankytoj\u0173 centre, Marijampol\u0117s \u201eSaul\u0117ra\u010dio galerijoje\u201c, Kybart\u0173 kult\u016bros centre, m\u016bs\u0173 rajono bibliotekose.<br \/>\n<br \/>Su etnine kult\u016bra, istorine atmintimi, sen\u0105ja lietuvi\u0173 pasaul\u0117jauta glaud\u017eiai susij\u0119s projektas \u012fgyvendintas r\u0117m\u0117j\u0173 l\u0117\u0161omis. Plenero \u201eApsaugoti nuo u\u017emar\u0161ties\u201c id\u0117j\u0105 palaik\u0117 verslininkai Aldona Zorskien\u0117, Romut\u0117 Kudirkien\u0117, Saulius Bu\u010dinskas, Kybart\u0173 parapijos klebonas Vaidotas Laba\u0161auskas, \u016bkininkai Gintautas Karnickas, Evaldas Ma\u010diulis, Robertas Mickevi\u010dius, Vilkavi\u0161kio rajono savivaldyb\u0117, verslo bendrov\u0117s \u201eBelor\u201c ir \u201eMantinga\u201c.<br \/>\n<br \/>Plenero dalyviams patarimais, darbais, med\u017eiagomis pad\u0117jo Kybart\u0173 ir Pajevonio seni\u016bnai Romas \u0160unokas bei Gediminas Bisikirskas, girininkas Rymantas Vai\u010daitis, Pajevonio kaimo bendruomen\u0117s \u201eJevonio versm\u0117\u201c pirminink\u0117 Danut\u0117 \u017delvien\u0117. Bendruomen\u0117s vadov\u0117 nuo\u0161ird\u017eiai r\u016bpinosi ne tik miestelio kult\u016bros namuose apsistojusiais menininkais, bet ir siek\u0117 prapl\u0117sti vietinio jaunimo akirat\u012f. Dail\u0117s pedagog\u0117 Irina Fomina gausiai susirinkusiems jauniesiems pajevonie\u010diams ved\u0117 meistri\u0161kumo pamok\u0105, mokydama vadinamosios sauso teptuko technikos. Ir I. Fomina, ir jos koleg\u0117s mokytojos lietuv\u0117ms negail\u0117jo profesionali\u0173 patarim\u0173 jau nuo pirm\u0173j\u0173 plenero dien\u0173, atskleid\u0117 tam tikr\u0173 tapymo subtilybi\u0173. Savo ruo\u017etu organizatoriams smagu, jog plenere pild\u0117si ir dail\u0117s profesionali\u0173 svajon\u0117s. Sav\u0105j\u0105 b\u016btent Pajevonyje \u012fgyvendino Julija Ponomar\u010diuk: vie\u0161nia d\u017eiaug\u0117si nutapiusi musmires.<br \/>\n<br \/>\u201eIki \u0161iol j\u016bs\u0173 kult\u016br\u0105 siejome su Baltijos j\u016bra, gintaru, \u017einojome lietuvi\u0161k\u0173 pasak\u0173. Dabar man atrodo, kad ikikrik\u0161\u010dioni\u0161koji lietuvi\u0173 kult\u016bra artimai susijusi su \u017eeme ir gamta, \u2013 Pajevonyje pasisemtomis \u017einiomis pasidalijo Margarita Batiasova. \u2013 Pati tapau ant \u0161ilko, dirbu batikos technika, tad manau, jog gr\u012f\u017eusi kursiu darb\u0173 cikl\u0105 lietuvi\u0161k\u0173 legend\u0173 temomis.\u201c Jos koleg\u0119 Irin\u0105 Lorer pa\u017eintis su lietuvi\u0161k\u0105ja etnokult\u016bra \u012fkv\u0117p\u0117 drobei \u201eC&#1074;&#1103;&#1090;&#1072;&#1103; &#1079;&#1077;&#1084;&#1083;&#1103; S\u016bduva\u201c.<\/p>\n<hr color=\"050000\" \/>\n<br \/><i>Projekt\u0105 \u201eLietuva \u2013 \u0161irdy\u201c<br \/>\nremia Spaudos, radijo ir<br \/>\ntelevizijos r\u0117mimo fondas<\/i><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Renata VITKAUSKIEN\u0116 Po Pajevon\u012f, jo apylinkes \u017evalg\u0117si ir vietov\u0117s \u012fkv\u0117pti dail\u0117s darbus k\u016br\u0117 plenero \u201eApsaugoti nuo u\u017emar\u0161ties\u201c dalyviai. Pa\u017einti Pajevon\u012f, \u017eadinti istorin\u0119 atmint\u012f, priminti sen\u0105j\u0105 lietuvi\u0173 pasaul\u0117jaut\u0105, puosel\u0117ti etnin\u0119 kult\u016br\u0105&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":44258,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Pajevonio apylink\u0117se \u012fkv\u0117pimo s\u0117m\u0117si bendr\u0105 pom\u0117g\u012f \u2013 dail\u0119 \u2013 turintys k\u016br\u0117jai. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-44257","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459.jpg",600,771,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459-233x300.jpg",233,300,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459.jpg",600,771,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459.jpg",600,771,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459.jpg",600,771,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459.jpg",600,771,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459.jpg",600,771,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20170804153459.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44257","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44257"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44257\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44258"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44257"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44257"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44257"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}