{"id":41503,"date":"2017-02-13T11:28:05","date_gmt":"2017-02-13T08:28:05","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2017\/02\/13\/ar-kietas-vanduo-problema\/"},"modified":"2017-02-13T11:28:05","modified_gmt":"2017-02-13T08:28:05","slug":"ar-kietas-vanduo-problema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2017\/02\/13\/ar-kietas-vanduo-problema\/","title":{"rendered":"Ar kietas vanduo \u2013 problema?"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Tradiciškai vandens kietumas apib\u016bdinamas kaip vandens galimyb\u0117 reaguoti su muilu – kai vanduo kietas, muilas prastai putoja. <\/p>\n

Vandens kietum\u0105 nulemia \u012fvair\u016bs ištirpusi\u0173 polivalentini\u0173 metal\u0173 jonai, daugiausia – kalcio ir magnio katijonai. Lietaus vanduo yra minkštas, jame nedaug mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173. Kaip pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, mineralin\u0117mis med\u017eiagomis vanduo praturt\u0117ja „keliaudamas“ per dirvo\u017eem\u012f ir uolienas. <\/p>\n

Kaitinant kiet\u0105 vanden\u012f, jame esantys kalcis ir magnis sudaro netirpias druskas, kurias vadiname „kalk\u0117mis“. Šios kelia tam tikr\u0173 problem\u0173 buityje: vonioje ir virtuv\u0117je matome baltas apnašas ant keramini\u0173 plyteli\u0173 ir \u010diaup\u0173, o virduliuose, skalbimo mašinose, vandens šildytuvuose, t. y. ten., kur vanduo kaitinamas, susidaro „kalki\u0173“ sluoksnis, tod\u0117l ma\u017e\u0117ja ši\u0173 prietais\u0173 efektyvumas, did\u0117ja energijos s\u0105naudos. <\/p>\n

Kalcis ir magnis – labai svarb\u016bs \u017emogaus fiziologijoje. Pagrindinis j\u0173 šaltinis \u017emogui yra maistas, ta\u010diau Pasaulio sveikatos organizacija pa\u017eymi, kad kai kuriems \u017emon\u0117ms geriamasis vanduo gali b\u016bti svarbus kalcio ir magnio šaltinis. <\/p>\n

Daug studij\u0173 nurodo, kad yra atvirkštinis ryšys tarp širdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ir vandens kietumo, kalcio ar magnio. Deja, rezultatai n\u0117ra nuosekl\u016bs. Hipotez\u0117 d\u0117l vandens kietumo ir širdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 kol kas n\u0117ra patvirtinta. Visgi, turimi duomenys leid\u017eia manyti, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ma\u017e\u0117ja did\u0117jant magnio kiekiui geriamajame vandenyje. <\/p>\n

Pasaulio sveikatos organizacija pa\u017eymi, kad „nors atlikti epidemiologiniai tyrimai nurodo, kad magnis ar vandens kietumas gali apsaugoti nuo mirtingumo d\u0117l širdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, ta\u010diau prie\u017eastinis ryšys n\u0117ra nustatytas. Tyrimai t\u0119siami, ta\u010diau iki šiol n\u0117ra surinkta pakankamai duomen\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima pasi\u016blyti ma\u017eiausias ir did\u017eiausias leistinas ši\u0173 mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracijas, nes suvartojam\u0173 mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis priklauso nuo daugelio kit\u0173 faktori\u0173. Tod\u0117l rekomenduojama did\u017eiausia leistina koncentracija n\u0117ra nustatyta“. <\/p>\n

Nei Lietuvos, nei Europos S\u0105jungos teis\u0117s aktai nereglamentuoja, kokio kietumo vanduo gali ar turi b\u016bti – t. y. neribojamas nei did\u017eiausias leid\u017eiamas, nei ma\u017eiausias kietumas. <\/p>\n

Vandens kietumas Lietuvoje da\u017eniausiai išreiškiamas mmol\/l, ta\u010diau yra \u012fvairi\u0173 kit\u0173 vandens kietumo matavimo vienet\u0173: kietumo laipsniai, vokiški laipsniai, ppm, granai galonui, angliški (arba Klarko) laipsniai, pranc\u016bziški laipsniai ir kt. <\/p>\n

Norint nustatyti ar vanduo kietas, neb\u016btina atlikti laboratorinius tyrimus. Galima teigti, kad vanduo kietas, jei pastebite: <\/p>\n