{"id":41324,"date":"2017-02-02T11:33:28","date_gmt":"2017-02-02T08:33:28","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2017\/02\/02\/dauguma-siuolaikiniu-pedagogu-yra-tikriausi-vergai\/"},"modified":"2017-02-02T11:33:28","modified_gmt":"2017-02-02T08:33:28","slug":"dauguma-siuolaikiniu-pedagogu-yra-tikriausi-vergai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2017\/02\/02\/dauguma-siuolaikiniu-pedagogu-yra-tikriausi-vergai\/","title":{"rendered":"Dauguma \u0161iuolaikini\u0173 pedagog\u0173 yra tikriausi \u201evergai\u201c"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas yra giliai \u012fsitikin\u0119s, kad mokytojas turi ne tik perpasakoti vadov\u0117lyje ka\u017ekieno u\u017erašytus pasakojimus, o ir pats, kiek leid\u017eia galimyb\u0117s, b\u016bti tyrin\u0117toju. Tod\u0117l baig\u0119s Lietuvos istorijos magistrant\u016bros studijas Lietuvos edukologijos universitete (LEU) šiuo laipsniu neapsiribojo ir toliau \u017eengia mokslo keliu: studijuodamas doktorant\u016broje tyrin\u0117ja istorijos mokymo(si) priemones ir j\u0173 raid\u0105 Lietuvoje, XX am\u017eiaus Lietuvos politin\u0119 istorij\u0105. Šiomis temomis A. Bitautas jau yra paskelb\u0119s mokslini\u0173 straipsni\u0173, o jo pavard\u0119 galima pamatyti ant mokyklini\u0173 istorijos vadov\u0117li\u0173 ar pratyb\u0173 s\u0105siuvini\u0173. <\/p>\n

Istorikas, kalb\u0117damas apie mokytojo darb\u0105, pirmiausia si\u016blo išsiaiškinti pedagogo s\u0105vok\u0105. „Senov\u0117s antikos laikais pedagogas (gr. paidagogos – vergas) – tai buvo vergas, lydintis šeimininko vaikus \u012f mokykl\u0105, o v\u0117liau vergas tapo gerbiamu nam\u0173 mokytoju. B\u0117gant laikui pedagogo statusas keit\u0117si. Anks\u010diau pedagogas buvo suprastas kaip enciklopedistas. Šiuolaikin\u0117je mokykloje pedagogas tampa ugdymo(si) proceso organizatoriumi. Jo pagrindin\u0117 funkcija – ne teikti \u017eini\u0173, bet organizuoti veiklas ir stengtis kuo daugiau bendrauti su mokiniais. Mano supratimu, šiuo po\u017ei\u016briu šiuolaikinis pedagogas yra nuolatin\u0117s švietimo reformos \u012fkaitas. Jis orientuotas išugdyti mokin\u012f taip, jog šis gerai išlaikyt\u0173 valstybinius brandos egzaminus, ir paruošti j\u012f vartotojiškos visuomen\u0117s konkurencijai rinkoje. Dauguma toki\u0173 pedagog\u0173 yra tikr\u0173 tikriausi „vergai“, tarnaujantys d\u0117l \u012fvairiausi\u0173 mokini\u0173 standartizuot\u0173 pasiekim\u0173 rezultat\u0173“, – \u012fsitikin\u0119s pedagogas. <\/p>\n

Tik prad\u0117j\u0119s dirbi mokykloje A. Bitautas suprato, kad jo netenkina b\u016bti mokytoju-instruktoriumi. „Mano supratimu, pedagogas – menininkas, kuris mokiniui yra ne tik mokomojo dalyko \u017einovas, ta\u010diau pirmiausia turi b\u016bti autoritetas. Tik savo asmens pavyzd\u017eiu pedagogas tur\u0117t\u0173 \u012fkv\u0117pti mokin\u012f mokytis b\u016bti \u017emogumi. Mokytojas tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti mokiniams pa\u017eadinti pa\u017einimo aistr\u0105 ir taip daryti \u012ftak\u0105 jo asmenyb\u0117s formavimuisi“, – sako jis. Tod\u0117l dirbdamas mokykloje A. Bitautas visuomet atiduoda dal\u012f sav\u0119s. „Jeigu tu nemyl\u0117si savo darbo, vaikai tai greit supras. Tik\u0117jimas mokinio sugeb\u0117jimais ir jo galimyb\u0117mis ateityje mane d\u017eiugina labiausiai“, – tikina mokytojas. <\/p>\n

Nors vaikyst\u0117je tapti mokytoju nesvajojo, A. Bitautas pasakoja, kad viena prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l jis nusprend\u0117 eiti pedagogo keliu, yra jo asmenin\u0117 patirtis mokykloje. „Baig\u0119s mokykl\u0105 statistinis pilietis iš daugelio j\u012f mokiusi\u0173 mokytoj\u0173 prisimena ir \u012fvardija tik kelis did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 jo asmenyb\u0117s formavimuisi padariusius pedagogus – autoritetus. Su apgailestavimu tenka pasakyti, kad yra ir toki\u0173 mokytoj\u0173, kuri\u0173 net nesinori prisiminti. Nesl\u0117psiu, kad ir mane mok\u0117 keletas prast\u0173 „pedagog\u0173“, kurie buvo tikr\u0173 tikriausi instruktoriai. Tad baig\u0119s mokykl\u0105 sau pasakiau: jeigu aš b\u016b\u010diau mokytojas, tai tikrai taip nedary\u010diau. Prad\u017eioje buvo tikrai sunku apsiprasti ir \u012fsijausti \u012f mokytojo vaidmen\u012f, vesdamas pamokas dariau ir klaid\u0173. Ta\u010diau vaik\u0173 ir mentoriaus palaikymas neleido nuleisti rank\u0173, privert\u0117 susiimti ir tobul\u0117ti. Baig\u0119s praktik\u0105 tvirtai apsisprend\u017eiau, kad noriu b\u016bti mokytoju ir tobul\u0117ti šioje srityje. Tuomet prad\u0117jau ieškotis darbo. Nuo tada iki šiandien mano siekinys ir tikslas – b\u016bti geru mokytoju“, – pasakoja jis. <\/p>\n

Šiuo metu A. Bitautas t\u0119sia studijas doktorant\u016broje. Ketverius metus dirbamas asistentu LEU jis skait\u0117 paskaitas \u012fvairaus am\u017eiaus studentams: nuo k\u0105 tik iš mokyklos suolo at\u0117jusi\u0173 iki vyresni\u0173 u\u017e j\u012f pat\u012f, tod\u0117l kartais pajuokauja, kad jam teko d\u0117styti nuo pradinuk\u0173 iki senjor\u0173. Pra\u0117jusi\u0105 vasar\u0105 jaunas pedagogas d\u0117st\u0117 Medardo \u010coboto tre\u010diojo am\u017eiaus universiteto klausytojams, pasak jo, tai buvo labai \u012fdomi patirtis. „Negal\u0117\u010diau išskirti, su kuo lengviau ar sunkiau dirbti. Tenka prisitaikyti prie skirtingo am\u017eiaus ir geb\u0117jim\u0173 auditorijos, parinkti \u012fvairi\u0173 mokymo(si) metod\u0173 ir med\u017eiagos, bet \u012fgyta patirtis tiek su vaikais, tiek su studentais ar netgi senjorais savotiškai maloni ir neu\u017emirštama“, – sako jis. <\/p>\n

Šiuo metu A. Bitautas rengia socialini\u0173 moksl\u0173 srities, edukologijos krypties daktaro disertacij\u0105 „Daugiaperspektyvio po\u017ei\u016brio ugdymo(si) raiška 7–12 klasi\u0173 Lietuvos istorijos vadov\u0117liuose“. Jis atsi\u017evelg\u0117 \u012f tai, kad dirbdamas istorijos mokytoju kasdien susiduria su istorijos vadov\u0117liais, ir atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f j\u0173 tr\u016bkumus ir tobulintinus dalykus. „Nors istorijos vadov\u0117liai nuo pat Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo iki ši\u0173 dien\u0173 yra vienas aktualiausi\u0173 diskusij\u0173 objekt\u0173, visuomen\u0117je nuolat pateikiama politik\u0173, istorik\u0173, mokytoj\u0173, t\u0117v\u0173 bei mokini\u0173 nuomoni\u0173 apie vadov\u0117liuose pasitaikan\u010dius dalykinius netikslumus, vadov\u0117li\u0173 pasirinkimo problem\u0105, valstyb\u0117s vaidmen\u012f u\u017etikrinant vadov\u0117li\u0173 kokyb\u0119, ta\u010diau iki šiol mokslininkai, vis\u0173 pirma edukologai, neprad\u0117jo sistemini\u0173 tyrim\u0173, kuriuose b\u016bt\u0173 kompleksiškai analizuojami istorijos vadov\u0117liai“, – kalba mokytojas. <\/p>\n

Disertacijoje jis siekia atskleisti \u012fvairi\u0173 autori\u0173 skirting\u0105 istorin\u0117s med\u017eiagos pateikim\u0105 istorijos vadov\u0117liuose, išleistuose \u012fvairiose leidyklose. Ypatingas d\u0117mesys skiriamas kontroversiškoms temoms, kurios visuomen\u0117je susilauk\u0117 ir susilaukia aštri\u0173 diskusij\u0173, pateikti. „Lietuvoje daug ir emocingai diskutuota d\u0117l 1926 m. gruod\u017eio 17 d. valstybinio perversmo, Antano Smetonos autoritarinio valdymo vertinimo, 1941 m. bir\u017eelio 23 d. sukilimo ir holokausto (Lietuvos laikinoji Vyriausyb\u0117, kuri susiformavo vykstant sukilimui, tam tikrais klausimais bendradarbiavo su nacistiniu re\u017eimu, ypa\u010d imantis atitinkam\u0173 veiksm\u0173 prieš \u017eydus), lietuvi\u0173 ir lenk\u0173 santyki\u0173, kolaboravimo su soviet\u0173 ir naci\u0173 vald\u017eiomis, pokario partizanin\u0117s veiklos ir kit\u0173 tem\u0173 pateikimo mokiniams. Tikiuosi, kad mano atlikta vadov\u0117li\u0173 analiz\u0117 ir parengtos rekomendacijos leis tobulinti bendr\u0105sias programas bei vadov\u0117lius ir prisid\u0117s prie mokini\u0173 kritinio m\u0105stymo ugdymo“, – mintimis ir planais dalijasi LEU doktorantas. <\/p>\n

Feisbuke sekantys A. Bitaut\u0105 gali perskaityti daugyb\u0119 \u012f\u017evalg\u0173 ir \u012fdomi\u0173 istorij\u0173 iš jo vedam\u0173 pamok\u0173 ir mokyklos gyvenimo. Nesunku suprasti, kad jaunas mokytojas – iš t\u0173 pedagog\u0173, kuriuos mokiniai vertina ir gerbia. To neneigia ir pats A. Bitautas, pasakojantis, kad da\u017enai iš moksleivi\u0173 susilaukia \u012fvairi\u0173 miel\u0173 siurpriz\u0173 ar replik\u0173, toki\u0173 kaip „Bitautas – daugiau negu mokytojas“. Tokie komplimentai ir panaš\u016bs dalykai virpina jauno pedagogo šird\u012f ir ver\u010dia pasijusti \u012fvertintam. „Kartu tai did\u017eiausia atsakomyb\u0117, kokia gali tekti pedagogui, nes kiekvien\u0105 kart\u0105 išgird\u0119s panaši\u0173 kompliment\u0173 giliai susim\u0105stau, k\u0105 man toliau daryti, kad nenuvil\u010diau vaik\u0173. Ne kart\u0105 esu u\u017edav\u0119s sau š\u012f klausim\u0105, ta\u010diau atsakymo ieškau iki šiol“, – sako jis ir priduria, jog grei\u010diausiai vieno recepto n\u0117ra. Su mokiniais jis stengiasi b\u016bti nuoširdus, kiekvien\u0105 priimti ir myl\u0117ti kaip \u017emog\u0173, turb\u016bt, svarsto mokytojas, tai vaikai ir vertina. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas yra giliai \u012fsitikin\u0119s, kad mokytojas turi ne tik perpasakoti vadov\u0117lyje ka\u017ekieno u\u017erašytus pasakojimus, o ir pats, kiek leid\u017eia galimyb\u0117s, b\u016bti tyrin\u0117toju. Tod\u0117l… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"\u0160iuo metu A. Bitautas rengia socialini\u0173 moksl\u0173 srities, edukologijos krypties daktaro disertacij\u0105. \/ Arno Pelai\u010dio nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[97],"tags":[],"class_list":["post-41324","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-nuomones","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Nuomon\u0117s<\/a>","tag_info":"Nuomon\u0117s","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41324","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41324"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41324\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41324"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41324"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41324"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}