{"id":40281,"date":"2016-11-25T09:34:16","date_gmt":"2016-11-25T06:34:16","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2016\/11\/25\/isaugo-vitamino-d-paklausa\/"},"modified":"2024-12-30T10:08:29","modified_gmt":"2024-12-30T07:08:29","slug":"isaugo-vitamino-d-paklausa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2016\/11\/25\/isaugo-vitamino-d-paklausa\/","title":{"rendered":"I\u0161augo vitamino D paklausa"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p> <br \/>\nLietuviai vaistin\u0117se vis da\u017eniau teiraujasi, kaip nepritr\u016bkti vienos svarbiausi\u0173 organizmui statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 &ndash; vitamino D. Palyginus su pra\u0117jusiais metais, maisto papild\u0173 su vitaminu D pardavimai spalio ir lapkri\u010dio m\u0117nesiais i\u0161augo 40 proc., prane\u0161a vaistini\u0173 tinklas &bdquo;Eurovaistin\u0117&ldquo;.    <\/p>\n<p>   Vitaminas D itin aktualus \u0161altuoju met\u0173 laiku, mat per\u0161alimo arba virusin\u0117s infekcijos puola re\u010diau, kuomet \u0161io vitamino kiekis yra normalus.  <br \/> <br \/>\nJei visus metus did\u017eioji dauguma vaistini\u0173 klient\u0173 domisi multivitamin\u0173 kompleksais, \u012f kuri\u0173 sud\u0117t\u012f \u012feina ir vitaminas D, tai susidom\u0117jimas b\u016btent \u0161io vitamino papildais i\u0161auga \u0161altesniu periodu, ypa\u010d ruden\u012f. Pana\u0161iai did\u0117ja ir paklausa \u017euv\u0173 taukams, kuri\u0173 sud\u0117tyje ne tik vitaminai D ir A, bet ir Omega-3 riebiosios r\u016bg\u0161tys.  <br \/> <br \/>\nPasak dietologijos klinikos &bdquo;Dietos sistema&ldquo; gydytojos dietolog\u0117s Daivos Pipirait\u0117s, b\u016btent su vitaminu D ir Omega-3 riebalais atlikta daugiausia mokslini\u0173 tyrim\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 papild\u0173 vartojimo naud\u0105.  <br \/> <br \/>\n&bdquo;Yra duomen\u0173, kad   <a href=\"https:\/\/www.biyoma.lt\/vitaminas-d\/\">   vitaminas D   <\/a>   veikia imunin\u0119 sistem\u0105, moduliuoja imunin\u012f, antimikrobin\u012f atsak\u0105, jo papildai gali b\u016bti naudingi \u017emon\u0117ms, sergantiems infekcin\u0117mis ligomis. Gausyb\u0117 tyrim\u0173 rodo, kad \u0161io vitamino stoka s\u0105lygoja padidint\u0105 rizik\u0105 susirgti infekcijomis. Vitamino D vartojimas padeda apsaugoti vaikus nuo kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0173. Taip pat tyrin\u0117jama kaip vitaminas D padeda gydyti tuberkulioz\u0119&ldquo;, &#8211; sako gydytoja ir priduria, kad vitamino D stoka labiau b\u016bdinga vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, nutukusiems, ma\u017eai b\u016bnantiems saul\u0117je bei pilnai kr\u016btimi maitinamiems k\u016bdikiams.  <br \/> <br \/>\nVaistinink\u0117s A. Trumpien\u0117s teigimu, nors per pastaruosius kelis metus klientai vis labiau supranta vitamin\u0173 naud\u0105, vitamino D stinga daugeliui.  <br \/> <br \/>\n&bdquo;Vitaminas D \u017emogaus organizme turi dvi formas: yra vitaminas D3 ir vitaminas D2. Vitamin\u0105 D3 mes pasigaminame d\u0117l saul\u0117s poveikio, o vitamin\u0105 D2 gauname su maistu. Vis d\u0117lto, did\u017ei\u0105j\u0105 met\u0173 dal\u012f Lietuvoje saul\u0117s tr\u016bksta, o su maistu gaunamo vitamino D kiekiai yra labai nedideli, nes vartojame ma\u017eai riebios \u017euvies produkt\u0173&ldquo;, &#8211; esmines vitamino D stygiaus prie\u017eastis komentuoja specialist\u0117.  <br \/> <br \/>\nGydytoja D. Pipirait\u0117 papildo, kad su maistu gaunamos vitamino D doz\u0117s sudaro gana ma\u017e\u0105 dal\u012f viso reikalingo \u0161io vitamino kiekio.  <br \/> <br \/>\n&bdquo;Vitamino D yra daugelyje gyv\u016bnini\u0173 produkt\u0173, toki\u0173 kaip \u017euvis, kiau\u0161iniai, praturtintas pienas, menki\u0173 kepen\u0173 aliejus. Riebi\u0105 \u017euv\u012f (la\u0161i\u0161\u0105, silk\u0119) patartina valgyti 1-2 kartus per savait\u0119, ta\u010diau dar svarbiau stengtis kuo da\u017eniau b\u016bti gryname ore &ndash; tiek vasaros metu, tiek ir \u017eiem\u0105 kasdien bent 10 minu\u010di\u0173 pab\u016bti saul\u0117je&ldquo;, &#8211; pataria gydytoja dietolog\u0117.  <br \/> <br \/>\nJeigu da\u017enai kyla problem\u0173 d\u0117l imuniteto, da\u017eni per\u0161alimai, sergama l\u0117tin\u0117mis kepen\u0173 ar inkst\u0173 ligomis, vaistinink\u0117 A. Trumpien\u0117 pataria pasidom\u0117ti, koks yra vitamino D kiekis kraujyje.  <br \/> <br \/>\n&bdquo;Vitaminas D taip pat svarbus normaliai dant\u0173 ir kaul\u0173 b\u016bklei, tad, tr\u016bkstant \u0161io vitamino, did\u0117ja osteoporoz\u0117s, kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 ir dant\u0173 lig\u0173 rizika. Be to, pastaruoju metu vitamino D stygius prad\u0117tas sieti ir su da\u017enesniais onkologiniais bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 susirgimais, nerv\u0173 ir psichikos ligomis&ldquo;, &#8211; sako &bdquo;Eurovaistin\u0117s&ldquo; specialist\u0117 ir, kilus \u012ftarim\u0173, skatina kuo grei\u010diau pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.  <\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuviai vaistin\u0117se vis da\u017eniau teiraujasi, kaip nepritr\u016bkti vienos svarbiausi\u0173 organizmui statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 &ndash; vitamino D. Palyginus su pra\u0117jusiais metais, maisto papild\u0173 su vitaminu D pardavimai spalio ir lapkri\u010dio m\u0117nesiais i\u0161augo&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-40281","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/sveikata\/\" rel=\"category tag\">Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40281","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40281"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40281\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":68595,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40281\/revisions\/68595"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40281"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40281"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40281"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}