{"id":38495,"date":"2021-03-25T10:02:18","date_gmt":"2021-03-25T07:02:18","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2021\/03\/25\/pavasariniai-vejos-darbai-ekspertai-pataria-kaip-atsikratyti-pelesio-ir-kurmiu\/"},"modified":"2021-03-25T10:02:18","modified_gmt":"2021-03-25T07:02:18","slug":"pavasariniai-vejos-darbai-ekspertai-pataria-kaip-atsikratyti-pelesio-ir-kurmiu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2021\/03\/25\/pavasariniai-vejos-darbai-ekspertai-pataria-kaip-atsikratyti-pelesio-ir-kurmiu\/","title":{"rendered":"Pavasariniai vejos darbai: ekspertai pataria, kaip atsikratyti pel\u0117sio ir kurmi\u0173"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Šal\u010dio ir sniego nepagail\u0117jusi \u017eiema tapo rimtu išbandymu vejai. Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad šiemet svarbu pernelyg neskub\u0117ti \u017eadinti vejos ir skirti jai kiek daugiau d\u0117mesio, kad ji \u017eelt\u0173 sveika ir tanki. <\/p>\n

Pasak vej\u0173 eksperto Vilmanto Petrausko, šiemet \u017eiemojimo s\u0105lygos vejai buvo prastos, o snieginiam pel\u0117siui atsirasti – itin palankios. „Š\u012f pavasar\u012f tai bene pagrindin\u0117 vejos problema, su kuria nebuvome susid\u016br\u0119 kelet\u0105 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 d\u0117l gan\u0117tinai šilt\u0173 ir besniegi\u0173 \u017eiem\u0173. Tod\u0117l svarbu ap\u017ei\u016br\u0117ti, ar veja nenukent\u0117jusi nuo pel\u0117sio, ir, jei reikia, tinkamai pasir\u016bpinti jos atgaivinimu. <\/p>\n

Kiti pavasariniai vejos darbai lieka tie patys, kaip ir kasmet: jos v\u0117dinimas, dirvos paviršiaus atidengimas ir senos \u017eol\u0117s išgr\u0117bimas naudojant skarifikatori\u0173, taip pat ats\u0117jimas, jei to reikia, ir, \u017einoma, pavasarinis tr\u0119šimas. Tiesa, su šiais darbais dar reik\u0117t\u0173 luktel\u0117ti, kol vidutin\u0117 paros temperat\u016bra pakils iki 7-8 laipsni\u0173 šilumos ir prasid\u0117s aktyvesn\u0117 vejos vegetacija“, – pataria AB „Linas Agro“ produkt\u0173 vadybininkas V. Petrauskas. <\/p>\n

Kuo skiriasi aeravimas nuo skarifikavimo? <\/b> <\/p>\n

Pirmaisiais pavasarini\u0173 vejos darb\u0173 šaukliais paprastai tampa kiemuose burgzti pradedantys skarifikatoriai, pasak ekspert\u0173, da\u017enai painiojami su aeratoriais. „Husqvarna“ sodo technikos eksperto Giedriaus Momgaud\u017eio teigimu, šie \u012frenginiai savo išore ir atliekama funkcija panaš\u016bs, bet skirti skirtingiems darbams. <\/p>\n

„Skarifikatoriaus mechanizmas yra tarsi peiliai, kurie besisukdami \u012fpjauna \u017eem\u0119. Taip padidinamas deguonies, vandens, tr\u0105š\u0173 patekimas \u012f dirv\u0105 ir \u017eol\u0117 paskatinama šaknytis bei augti. Skarifikuojant taip pat išpešama sena vel\u0117na, samanos. Tuo tarpu aeratoriaus ašis yra sudaryta iš vamzdeli\u0173, kurie susminga \u012f \u017eem\u0119, palikdami joje ertmes. Jis naudojamas tose vietose, kur veja labai sutrypta ir \u017eol\u0117 visai nebeauga – takeliams, vaik\u0173 \u017eaidim\u0173 aikštel\u0117ms, futbolo aikštynams. Tam, kad \u017eol\u0117 prad\u0117t\u0173 augti, \u017eem\u0117 turi b\u016bti pakankamai minkšta, o aeratorius b\u016btent tai ir padaro“, – aiškina G. Momgaudis. <\/p>\n

Skarifikavim\u0105 reik\u0117t\u0173 atlikti du kartus per metus – pavasar\u012f, nutirpus sniegui ir prad\u017ei\u016bvus \u017eemei, bei ruden\u012f, paruošiant vej\u0105 \u017eiemai. <\/p>\n

Pašnekovas sako, kad daugelis priva\u010di\u0173 vald\u0173 savinink\u0173 skarifikatorius nuomojasi, ir atkreipia d\u0117mes\u012f, k\u0105 b\u016btina padaryti prieš tok\u012f rengin\u012f naudojant. „Prieš pradedant skarifikavim\u0105 savo kieme b\u016btina dezinfekuoti išsinuomoto \u012frankio ašis. To nepadarius, vejoje gali išplisti ligos, kuri\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 gali b\u016bti ant \u012frankio po ankstesnio skarifikavimo likusiuose \u017eol\u0117s liku\u010diuose“, – \u012fsp\u0117ja G. Momgaudis. <\/p>\n

Savo ruo\u017etu vej\u0173 ekspertas V. Petrauskas atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f kitas su aeratori\u0173 ar skarifikatori\u0173 naudojimu susijusias b\u0117das. „B\u016bna, kad \u017emon\u0117s pradeda vej\u0105 v\u0117dinti vos nutirpus sniegui. Tai daryti per anksti yra pavojinga. Pavasaris gali b\u016bti šaltas ir v\u0117juotas, o skarifikuojant ar aeruojant atidengiamos \u017eol\u0117s šaknys, kurias nepalankios oro s\u0105lygos d\u017eiovina ir veja gali dar labiau išret\u0117ti. Tod\u0117l šit\u0105 proces\u0105 patar\u010diau planuoti atsi\u017evelgus \u012f oru prognozes, kitaip galite labai sugadinti vej\u0105 ir net nesuprasite, kod\u0117l taip nutiko“, – aiškina jis. <\/p>\n

Vejas darko snieginis pel\u0117sis ir samanos <\/b> <\/p>\n

V. Petrauskas sako, kad šiemet vejose galima pamatyti itin daug papilk\u0117jusi\u0173 ar nurudusi\u0173 plot\u0173. <\/p>\n

„Da\u017eniausia prie\u017eastis yra snieginis pel\u0117sis. Ruduo buvo šiltas, tad \u017eol\u0117 pakankamai aktyviai vegetavo ir nesustojo augti. Kai u\u017ekrito šlapio sniego sluoksnis, po juo buvo pakankamai aukšta temperat\u016bra, didel\u0117 dr\u0117gm\u0117 ir susidar\u0117 palankios s\u0105lygos susiformuoti snieginiam pel\u0117siui. <\/p>\n

Kita prie\u017eastis – \u017eol\u0117s iššutimai. Jei veja prieš u\u017esningant buvo kiek peraugusi, pasiekusi 10 ar daugiau centimetr\u0173, ji po storu sniego sluoksniu gal\u0117jo šiek tiek pagulti ir iššuto. Tokiose vietose veja atrodo nurudusi, papilk\u0117jusi, tarsi išdegusi“, – pasakoja pašnekovas. <\/p>\n

Kol neprasid\u0117jusi aktyvi vegetacija, jis pataria kiek prad\u017ei\u016bvus ir stipriai vejos nemindant nugr\u0117bti pa\u017eeistas vietas, kad \u017eem\u0117 prad\u0117t\u0173 labiau v\u0117dintis ir grei\u010diau d\u017ei\u016bt\u0173. <\/p>\n

Jei vej\u0105 pa\u017eeid\u0117 snieginis pel\u0117sis ir toje vietoje \u017eol\u0117 aktyviai nebeauga, didel\u0117 tikimyb\u0117 atsirasti samanoms, nes, pasak V. Petrausko, tuš\u010dios vietos gamtoje neb\u016bna. Samanos pradeda augti gerokai anks\u010diau nei \u017eol\u0117s, tod\u0117l šiemet vej\u0173 skarifikavimas ypa\u010d b\u016btinas. Skarifikuojant v\u0117dinama dirva, ma\u017einama joje susikaupusi perteklin\u0117 dr\u0117gm\u0117 ir prast\u0117ja s\u0105lygos daugintis samanoms. <\/p>\n

Jei saman\u0173 problema aktuali nuolat, vejoje reik\u0117t\u0173 pabarstyti granuliuot\u0173 kalki\u0173. Jos turi b\u016bti barstomos po skarifikavimo. G. Momgaud\u017eio teigimu, skarifikavimas irgi puikiai pašalina jau u\u017eaugusias samanas, ta\u010diau jei po kurio laiko jos v\u0117l pasirodo, galima naudoti specialius gr\u0117blius, kurie samanas išpeša tarsi šukos ir nepa\u017eeid\u017eia vejos. <\/p>\n

Vejos ats\u0117ti ekspertai taip pat pataria neskub\u0117ti. Pasak V. Petrausko, kartais atrodo, kad veja labai reta ar net nunykusi, bet šaknys gali b\u016bti sveikos ir kai prasideda \u017eoli\u0173 vegetacija, vaizdas pager\u0117ja. Ar veja išgyveno, jis pataria patikrinti paprastu b\u016bdu: prasid\u0117jus vejos augimui peiliuku \u012fpjauti \u017eem\u0119 pakenktose vietose ir pa\u017ei\u016br\u0117ti, ar matyti naujos baltos šaknel\u0117s. Jei taip – veja atsigaus, jei j\u0173 nesimato, tada vej\u0105 teks ats\u0117ti. <\/p>\n

Svarbu per anksti nepriberti ir tr\u0105š\u0173, nors gali kilti pagunda tai padaryti. „Da\u017eniausiai naudojamos greito veikimo tr\u0105šos, veikian\u010dios 4-6 savaites. Jei jas išb\u0117rus staiga prasideda šaltas ir lietingas oras, o dirvos temperat\u016bra nukrenta \u017eemiau 7-8 laipsni\u0173 šilumos, augalai pristabdo augim\u0105 ir nebe\u012fsisavina tr\u0105šose esan\u010dio azoto, tad jis tiesiog išplaunamas \u012f dirv\u0105. Tr\u0119šti reikia, kai dirvo\u017eemis yra \u012fšil\u0119s iki ma\u017eiausiai 8 laipsni\u0173 šilumos ir vegetacija yra beprasidedanti“, – sako jis. <\/p>\n

Nupjaut\u0105 peraugusi\u0105 \u017eol\u0119 geriau surinkti <\/b> <\/p>\n

Kalb\u0117damas apie \u017eol\u0117s pjovim\u0105 pavasar\u012f, G. Momgaudis tikina, kad svarbiausia – nepalikti nupjautos peraugusios \u017eol\u0117s kaip mul\u010do. <\/p>\n

„Pjaunant vej\u0105 nupjauta \u017eol\u0117 b\u016bna arba susmulkinama ir išberiama atgal kaip mul\u010das, arba surenkama. Mul\u010das labai naudingas, ta\u010diau pavasar\u012f neretai nutinka taip, kad \u017eol\u0117 perauga. Tokiu atveju pirmiems pavasariniams pjovimams reik\u0117t\u0173 rinktis antr\u0105j\u012f variant\u0105, t. y. nupjaut\u0105 \u017eol\u0119 surinkti. Šuo atveju mul\u010diavimas nelabai tinka d\u0117l to, kad peraugusi \u017eol\u0117 gali sukristi kuokštais, netolygiai irti, tuomet tose vietose yra stabdomas vejos augimas ir ji gali prad\u0117ti šusti. Tai ypa\u010d tik\u0117tina, kai veja pjaunama labai \u017eemai ir nupjautoji dalis neb\u016bna labai gerai susmulkinama“, – vardija pašnekovas. <\/p>\n

Pjauti \u017eol\u0119 jis pataria vos tik tampa akivaizdu, kad tai b\u016btina, net jei iki to laiko nesp\u0117ta vejos skarifikuoti. Pavasariniams pjovimams itin tinka robotai vejapjov\u0117s, nes jie padeda atbaidyti nubudusius kurmius. <\/p>\n

„Pavasar\u012f kurmiai labai anksti nubunda, jau dabar pievose matome j\u0173 išraustus „didmies\u010dius“. Esame pasteb\u0117j\u0119, kad tuose sklypuose, kur darbuojasi robotai vejapjov\u0117s, kurmi\u0173 neb\u016bna arba jie rausiasi tik sklyp\u0173 pakraš\u010diuose, laikydamiesi atstumo. Taip yra tod\u0117l, kad kurmiams nepatinka ši\u0173 \u012frengini\u0173 skleid\u017eiamas garsas ir vibracija“, – sako jis. <\/p>\n

Be to, ruošiant naujam sezonui, svarbu patikrinti ir tinkamai paruošti vejapjoves. Rekomenduojama prieš sezono prad\u017ei\u0105 pasikeisti arba išgal\u0105sti j\u0173 peilius, nes pjaunant atšipusiais \u017eol\u0117 ne aštriai nukertama, o pl\u0117šoma ir d\u0117l to ima gelsti jos virš\u016bn\u0117l\u0117s, veja praranda dekoratyvum\u0105 ir atrodo tarsi d\u017ei\u016bstanti. <\/p>\n

Pagal pranešim\u0105 spaudai <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Šal\u010dio ir sniego nepagail\u0117jusi \u017eiema tapo rimtu išbandymu vejai. Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad šiemet svarbu pernelyg neskub\u0117ti \u017eadinti vejos ir skirti jai kiek daugiau d\u0117mesio, kad ji \u017eelt\u0173 sveika ir… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[118],"tags":[],"class_list":["post-38495","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sode-ir-darze","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Sode ir dar\u017ee<\/a>","tag_info":"Sode ir dar\u017ee","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38495","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38495"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38495\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38495"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38495"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38495"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}