{"id":37929,"date":"2021-02-11T12:29:18","date_gmt":"2021-02-11T09:29:18","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2021\/02\/11\/slapzemese-teks-medzioti-be-svino-2\/"},"modified":"2021-02-11T12:29:18","modified_gmt":"2021-02-11T09:29:18","slug":"slapzemese-teks-medzioti-be-svino-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2021\/02\/11\/slapzemese-teks-medzioti-be-svino-2\/","title":{"rendered":"\u0160lap\u017eem\u0117se teks med\u017eioti be \u0161vino"},"content":{"rendered":"

Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116<\/em><\/p>\n

Vasario m\u0117nes\u012f, minint Pasaulin\u0119 pelki\u0173 dien\u0105, Aplinkos ministerija primin\u0117, jog nuo baland\u017eio 1 d. \u012fsigalios Med\u017eiokl\u0117s taisykli\u0173 pakeitimai, draud\u017eiantys pelk\u0117se med\u017eioti paukš\u010dius švininiais arba švino jungini\u0173 turin\u010diais šratais. <\/p>\n

U\u017eteršia švinu <\/b>

\nMed\u017eiokl\u0117s taisykli\u0173 pakeitimai buvo priimti raginant Europos Komisijai ir siekiant pagerinti pelki\u0173 b\u016bkl\u0119.

\nŠio \u012fstatymo patais\u0173 r\u0117m\u0117jai teigia, jog per vandens paukš\u010di\u0173 med\u017eiokles pasipilanti šrat\u0173 kruša palieka taršos švinu p\u0117dsak\u0105. O pelk\u0117s ir kitos šlapyn\u0117s itin jautrios taršai. Jos yra ne\u012fkainojamos savo gausia biologine \u012fvairove, retomis ir saugomomis augal\u0173 bei gyv\u016bn\u0173 r\u016bšimis.

\nLietuva, kaip ir dar 170 valstybi\u0173, yra pasirašiusi pelk\u0117ms apsaugoti skirt\u0105 Ramsaro konvencij\u0105. Šiuo prieš 50 met\u0173 Irano mieste Ramsare sudarytu tarptautiniu susitarimu saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelk\u0117s, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Tai \u017eemapelk\u0117s, aukštapelk\u0117s, nendrynai, dirbtiniai ir nat\u016bral\u016bs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai u\u017emirkusios teritorijos. Visos jos vadinamos šlap\u017eem\u0117mis.

\nDaugel\u012f met\u0173 \u012f pelkes ir kitas šlapynes \u017ei\u016br\u0117ta kaip \u012f neverting\u0105 \u017eem\u0119, tod\u0117l jos buvo nusausinamos. Iš Lietuvoje pra\u0117jusiame šimtmetyje buvusi\u0173 1, 5 t\u016bkst. didesni\u0173 kaip 50 ha pelki\u0173 likusios tik kiek daugiau nei pus\u0117.

\n Pelkes atnaujina <\/b>

\nŠiuo metu nat\u016bralios pelk\u0117s u\u017eima vos apie 2, 73 proc. Lietuvos teritorijos, o pa\u017eeistos – dar beveik 7 proc.

\nM\u016bs\u0173 šalyje tarptautin\u0117s reikšm\u0117s saugomomis šlap\u017eem\u0117mis yra paskelbti \u010cepkeli\u0173, Kaman\u0173, Viešvil\u0117s gamtiniai rezervatai ir \u017duvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelk\u0117 ir Adutiškio-Svylos-Birv\u0117tos šlap\u017eemi\u0173 kompleksas. <\/p>\n

Vilkaviškio rajone did\u017eiausia yra Paširvin\u010dio pelk\u0117, ji u\u017eima 45 ha. Šioje pelk\u0117je yra Širvintos ištakos.

\nVisoje Suvalkijoje pati did\u017eiausia – Amalvos pelk\u0117, esanti 11 km \u012f rytus nuo Marijampol\u0117s. Dar pra\u0117jusio šimtme\u010dio viduryje ji u\u017e\u0117m\u0117 beveik 3 500 ha ir pasi\u017eym\u0117jo didele pelkini\u0173 buveini\u0173 bei r\u016bši\u0173 \u012fvairove, ta\u010diau buvo smarkiai nusausinta. Vis d\u0117lto per pastaruosius kelerius metus Amalvos pelk\u0117 gaivinama, šalinama j\u0105 sekinusi augmenija, patvenkti pelk\u0119 drenuojantys melioracijos kanalai, pakeltas gruntinio vandens lygis.

\nPrieš trejet\u0105 met\u0173 pelk\u0117je atidarytas gamtinis-pa\u017eintinis 121 metro p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 takas.

\n Šautuvai nebetiks <\/b>

\n\u012e nauj\u0105sias Med\u017eiokl\u0117s \u012fstatymo pataisas, d\u0117l kuri\u0173 yra kil\u0119 daug diskusij\u0173, med\u017eiotojai \u017ei\u016bri skeptiškai. Ir ne tik d\u0117l to, kad jiems teks išmesti did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f ginkl\u0173, nes seniesiems šautuvams plieniniai šaudmenys netiks.

\nVis\u0173 pirma, med\u017eiotojus glumina plati šlapyni\u0173 apibr\u0117\u017etis. \u012e j\u0105 dabar \u012ftraukti durpynai su ar be matomo vandens, taip pat vietos, kur po lietaus pasirodo vandens, pavyzd\u017eiui, laukai, pievos. Did\u017eiausia problema ta, kad aplink visas šlapynes nustatyta 100 metr\u0173 pereinamoji zona.

\n„Šios pataisos apima ne tik pelkes, bet ir visas šlap\u017eemes, e\u017eer\u0117lius, t. y. vietas, kur tik yra vandens ir gyvena vandens paukš\u010diai“, – \u012fsitikin\u0119s Vilkaviškio med\u017eiotoj\u0173 ir \u017evej\u0173 draugijos pirmininkas Algis Kubilius.

\n Po poros met\u0173 – visoje Europos S\u0105jungoje <\/b>

\nRemiantis keleto pastar\u0173j\u0173 met\u0173 statistika, Vilkaviškio rajone per vien\u0105 med\u017eiokl\u0117s sezon\u0105 sumed\u017eiojama nuo 400 iki 900 laukini\u0173 an\u010di\u0173.

\nMed\u017eiotojai tvirtina, jog yra tikimyb\u0117, kad med\u017eiojamiesiems paukš\u010diams tokiu \u012fstatymu gali b\u016bti padaryta \u017ealos, nes bešvini\u0173 u\u017etais\u0173 balistika yra prastesn\u0117, ma\u017eesn\u0117 tikslaus pataikymo tikimyb\u0117. Be to, plieninis šratas su\u017ealoja silpniau, d\u0117l to paukštis gali b\u016bti su\u017eeistas ir nerastas, o \u017eus v\u0117liau.

\n„Net ir med\u017eiojant kanopinius \u017ev\u0117ris karabinu kulkos antgalis turi b\u016bti švininis, kitaip \u017ev\u0117ris bus tik su\u017ealotas ir daug ilgiau kankinsis. O jei miške yra pelk\u0117, tai nebus galima šaudyti ir \u017ev\u0117ri\u0173, nes iki šlapyn\u0117s 100 metr\u0173 švininiais šratais ir kulkomis šaudyti negalima. Dabar visi atsid\u016br\u0117me tokioje pad\u0117tyje, kad nesuprantame, kas ir kaip bus“, – kab\u0117jo A. Kubilius.

\nNumatyta, kad visose ES šalyse švinini\u0173 šaudmen\u0173 draudimas šlapyn\u0117se \u012fsigalios 2023 m. saus\u012f. Ta\u010diau daugumoje ES šali\u0173, išskyrus Lenkij\u0105, Airij\u0105, Rumunij\u0105, Slov\u0117nij\u0105 ir Malt\u0105, jau dabar galioja nacionaliniai \u012fstatymai, ribojantys švinini\u0173 šaudmen\u0173 naudojim\u0105 draustiniuose. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116 Vasario m\u0117nes\u012f, minint Pasaulin\u0119 pelki\u0173 dien\u0105, Aplinkos ministerija primin\u0117, jog nuo baland\u017eio 1 d. \u012fsigalios Med\u017eiokl\u0117s taisykli\u0173 pakeitimai, draud\u017eiantys pelk\u0117se med\u017eioti paukš\u010dius švininiais arba švino jungini\u0173 turin\u010diais šratais…. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Saugant aplink\u0105 nuo tar\u0161os, pelk\u0117se ir kitose \u0161lapyn\u0117se med\u017eiokl\u0117 su \u0161vino kulkomis jau nuo baland\u017eio bus u\u017edrausta. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[],"class_list":["post-37929","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-aplinkosauga","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Aplinkosauga<\/a>","tag_info":"Aplinkosauga","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37929","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37929"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37929\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37929"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37929"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37929"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}