{"id":30158,"date":"2019-10-01T14:38:41","date_gmt":"2019-10-01T11:38:41","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2019\/10\/01\/mitybos-ekspertas-atskleide-kokio-vieno-ingrediento-pamirstame-ieskoti-duonoje\/"},"modified":"2019-10-01T14:38:41","modified_gmt":"2019-10-01T11:38:41","slug":"mitybos-ekspertas-atskleide-kokio-vieno-ingrediento-pamirstame-ieskoti-duonoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2019\/10\/01\/mitybos-ekspertas-atskleide-kokio-vieno-ingrediento-pamirstame-ieskoti-duonoje\/","title":{"rendered":"Mitybos ekspertas atskleid\u0117, kokio vieno ingrediento pamir\u0161tame ie\u0161koti duonoje"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Duonos pasirinkimas lentynose šiandien vienas did\u017eiausi\u0173, kok\u012f kada nors yra mat\u0119 Lietuvos duonos valgytojai. Ir nors kriterij\u0173, pagal k\u0105 rinktis duon\u0105 – daugyb\u0117, iš tikr\u0173j\u0173 vienas svarbiausi\u0173 da\u017enai yra pamirštamas. <\/p>\n

„Atkreipkite d\u0117mes\u012f ne tik \u012f tai, ar duona kvietin\u0117, ar rugin\u0117, su s\u0117klomis ar be j\u0173 – steb\u0117kite, ar \u012f jos sud\u0117t\u012f \u012feina raugas. Tai tarsi kriterijus, kuris lietuviams buvo toks \u012fprastas, kad mes skyr\u0117me jam per ma\u017eai d\u0117mesio. O visai be reikalo – b\u016btent sud\u0117tyje esantis raugas gali iš esm\u0117s pakeisti duonos strukt\u016br\u0105 ir jos maistin\u0119 bei biologin\u0119 vert\u0119“, – tikina mitybos specialistas prof. dr. Rimantas Stukas. <\/p>\n

Duonos vartojimo kult\u016bra išgyvena renesans\u0105 – dar met\u0173 prad\u017eioje „Facebook“ tendencij\u0173 pranešime skelb\u0117, kad „duona sugr\u012f\u017eo“. Ta\u010diau šis sugr\u012f\u017eimas ne\u012fvyko be poky\u010di\u0173 – nuo šiol vis daugiau \u017emoni\u0173 atsigr\u0119\u017eia \u012f duonos kilm\u0119, tod\u0117l b\u016btent duona su raugu („sourdough“) – tradicinis ir senovinis duonos kepimo b\u016bdas – atgimsta iš naujo. VU Medicinos fakulteto Sveikatos moksl\u0173 instituto Visuomen\u0117s sveikatos katedros ved\u0117jas prof. dr. R. Stukas pabr\u0117\u017eia, kad nors daugelis lietuvi\u0173 \u017eino š\u012f kepimo b\u016bd\u0105, maistin\u0117 jo vert\u0117 dar yra iki galo ne\u012fvertinta. <\/p>\n

„Tai, kad duonoje turime ieškoti ma\u017eiau prid\u0117tinio cukraus, daugiau baltym\u0173 – ne naujiena, ta\u010diau tai, kad ten tur\u0117tum\u0117me ieškoti raugo – ma\u017eai kur akcentuojama. Šiandien mokslininkai vis garsiau kalba, kad visai bendrai \u017emogaus sveikatai did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 turi gerosios bakterijos. M\u016bs\u0173 organizmui j\u0173 tr\u016bksta – juk didel\u0117 dalis šiandien vartojamo maisto yra perdirbtas. Rauginta duona – tai puikus pasirinkimas, norint pad\u0117ti \u017earnyne gyvenan\u010dioms gerosioms bakterijoms išlikti gyvybingoms ir aktyvioms“, – tikina specialistas. <\/p>\n

Ta\u010diau kaip ši duona yra gaminama? Ar j\u0105 galima nusipirkti parduotuv\u0117je, ar b\u016btina kepti namuose patiems? Anot duonos kep\u0117j\u0173, duona su raugu fermentuojama naudojant lactobacillus <\/em> kult\u016bras (pienar\u016bgšt\u0117s bakterijas) – tai ilgas ir sud\u0117tingas procesas. <\/p>\n

„Raugas – tai duonos tešlos ruošinys, kuriame bakterij\u0173 pagalba vyksta fermentacija ir susidaro pieno r\u016bgštis, suteikianti duonai malon\u0173 skon\u012f ir aromat\u0105. Tok\u012f raug\u0105, kok\u012f anks\u010diau naudodavo m\u016bs\u0173 senoliai, savo kepykloje naudojame ir mes. J\u012f auginame patys – kantriai maitiname miltais ir vandeniu ma\u017eiausiai savait\u0119, kol raugas pradeda alsuoti gyvybe. Raugas fermentacijos metu tešl\u0105 išpurena – tai minkštos ir purios duonos paslaptis. Paruošta tešla yra sudedama \u012f medines formas pails\u0117ti, o jai pakilus, pašaunama \u012f krosn\u012f ir kepama ant akmens, kol plutel\u0117 tampa traški, o vidus minkštas. Tai ilgas ir sud\u0117tingas procesas, tod\u0117l jo neb\u016btina atkartoti patiems – autentiškos duonos su raugu galima rasti ir parduotuvi\u0173 lentynose“, – tikina kepyklos „Fazer Lietuva“, atstovaujan\u010dios „Gard\u0117sio“ prek\u0117s \u017eenkl\u0105, produkt\u0173 vystymo vadovas Tadas Aleknavi\u010dius. <\/p>\n

Specialistai dalinasi pagrindiniais duonos su raugu privalumais, \u012f kuriuos reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, renkantis šios duonos gaminius. <\/p>\n

1. Lengviau virškinama <\/b> <\/p>\n

Fermentuot\u0105 duon\u0105 organizmas lengviau suvirškina. Taip yra d\u0117l to, kad fermentacijos metu maisto med\u017eiagos skyla \u012f lengviau virškinamas ir lengviau pasisavinamas formas. <\/p>\n

„Duonos raugo fermentacijos metu sunkiai pasisavinami baltymai miltuose yra suskaidomi \u012f lengviau pasisavinamus junginius. Tai aktualu daugeliui maisto produkt\u0173: pavyzd\u017eiui, kartais tie, kurie netoleruoja švie\u017eio pieno, gali vartoti rauginto pieno produktus. Arba sojos pupel\u0117s – neraugintos jos sunkiai virškinamos, o raugintos – kur kas papras\u010diau. Tas pats galioja ir duonai“, – tikina profesorius. <\/p>\n

Be to, net jeigu \u017emogus privengia kvie\u010di\u0173 baltymo – glitimo, nes jau\u010dia diskomfort\u0105, b\u016btent duona su raugu – tinkamesnis pasirinkimas, nes fermentacijos procese šis baltymas yra suskaidomas. <\/p>\n

2. Daug nauding\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 <\/b> <\/p>\n

Duonoje su raugu kalorij\u0173, angliavandeni\u0173 kiekis yra panašus, kaip ir kitose duonos r\u016bšyse. Ta\u010diau raugintoje duonoje \u012fprastai yra ma\u017eiau cukr\u0173 ir daugiau baltym\u0173. <\/p>\n

„Pieno r\u016bgšties bakterijos, esan\u010dios raugintoje duonoje, turi ir antioksidacini\u0173 savybi\u0173, kurios padeda organizmui apsisaugoti nuo lig\u0173. \u012e savo mitybos racion\u0105 \u012ftrauk\u0119 raugintos duonos, prisotinsite j\u012f l\u0105steliena, naudingais mineralais ir vitaminais. Tai gali pad\u0117ti palaikyti visavert\u0119mityb\u0105, stipri\u0105 imunin\u0119 sistem\u0105 ar net tinkam\u0105 k\u016bno svor\u012f“, –tikina mitybos specialistas. <\/p>\n

3. Geriau pasisavina mineralai <\/b> <\/p>\n

Nors duona su raugu kepama iš toki\u0173 pa\u010di\u0173 milt\u0173, kaip ir kit\u0173 r\u016bši\u0173 duona, fermentacijos procesas leid\u017eia organizmui geriau pasisavinti juose esan\u010dias maisting\u0105sias med\u017eiagas. <\/p>\n

„Miltuose yra daug nauding\u0173j\u0173 mineral\u0173, pavyzd\u017eiui, kalio, magnio ir cinko, deja, ši\u0173 mineral\u0173 \u012fsisavinim\u0105 riboja fito r\u016bgštis, kuri paprastai vadinama fitatu. Fitatai, jungdamiesi su šiais mineralais, ma\u017eina organizmo galimyb\u0119 juos pasisavinti. Ta\u010diau pieno r\u016bgšties bakterijos, esan\u010dios raugintoje duonoje, suma\u017eina duonos pH, o tai padeda skaidyti fitatus. Tod\u0117l net jeigu raugintos ir neraugintos duonos maisting\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis yra panašus, valgant raugint\u0105 duona mes jas pasisaviname \u017eymiai geriau“, –tikina profesorius. <\/p>\n

4. Ilgiau galioja <\/b> <\/p>\n

D\u0117l r\u016bgšties, atsirandan\u010dios raugo formavimosi metu, tokia duona švie\u017eesn\u0117 išlieka ilgiau, lyginant su kitomis duonos r\u016bšimis. Anot T. Aleknavi\u010diaus, r\u016bgštis duonoje veikia kaip nat\u016bralus konservantas, tod\u0117l kuo duona r\u016bgštesn\u0117 – tuo ilgiau ji išsilaikys nesupelijusi. <\/p>\n

„Rauginta duona ilgiau išliks minkšta, nes ji sulaiko didesn\u012f dr\u0117gm\u0117s kiek\u012f, o jos r\u016bgštingumas padeda išvengti pel\u0117sio. Be to, rugin\u0117s duonos gamyboje naudojamas plikinys yra ne tik maistas raugo bakterijoms – jis padeda ilgesn\u012f laik\u0105 išlaikyti duonos dr\u0117gnum\u0105 ir švie\u017eum\u0105. Tod\u0117l ruginiai gaminiai, net ir b\u016bdami dr\u0117gnesni u\u017e kvietinius gaminius, d\u0117l aukštesnio r\u016bgštingumo (\u017eemesnio pH) gali ilgiau išlikti nesupelij\u0119. \u017dinoma, tai nereiškia, kad rauginta duona niekada nesud\u017eius ir nesupelys, ta\u010diau, laikant j\u0105 sandariai, švie\u017eia ji išliks ilgiau. Net jeigu ji apd\u017eius, skonin\u0117s savyb\u0117s ma\u017eai pasikeis – toki\u0105 duon\u0105 galima paskrudinti ir prikelti antram gyvenimui.Šildant duon\u0105 krakmolo sandara tampa skystesn\u0117, tod\u0117l ji suminkšt\u0117ja“, – tikina „Gard\u0117sio“ prek\u0117s \u017eenklo produkt\u0173 vystymo vadovas. <\/p>\n

5. \u017demas glikeminis indeksas <\/b> <\/p>\n

Duona su raugu pasi\u017eymi \u017eemu glikeminiu indeksu, tod\u0117l tai yra patrauklus pasirinkimas \u017emon\u0117ms, ieškantiems l\u0117tai išsiskirian\u010di\u0173 angliavandeni\u0173, pavyzd\u017eiui, \u017emon\u0117ms sergantiems 2 tipo diabetu. Be to, valgant duon\u0105 su raugu, sotesni jau\u010diam\u0117s ilgiau, o tai leid\u017eia sureguliuoti cukraus kiek\u012f kraujyje. <\/p>\n

„Daugelyje duonos kepini\u0173 yra greitai virškinam\u0173 angliavandeni\u0173 ir krakmolo, kurie pavalgius, padidina kraujyje gliukoz\u0117s koncentracij\u0105. Duona su raugu šio poveikio beveik neturi. Ji fermentuojama ilgai, tod\u0117l tešloje esantys cukr\u016bs ir krakmolas yra suskaidomi: juos „suvalgo“ nat\u016bralios miel\u0117s ir bakterijos. Tod\u0117l r\u016bgimo procesas glikemin\u012f indeks\u0105 suma\u017eina: virškinimas u\u017etrunka ilgiau, o cukrus \u012f krauj\u0105 išsiskiria l\u0117\u010diau“, – sako R. Stukas. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Duonos pasirinkimas lentynose šiandien vienas did\u017eiausi\u0173, kok\u012f kada nors yra mat\u0119 Lietuvos duonos valgytojai. Ir nors kriterij\u0173, pagal k\u0105 rinktis duon\u0105 – daugyb\u0117, iš tikr\u0173j\u0173 vienas svarbiausi\u0173 da\u017enai yra pamirštamas…. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":30159,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[87],"tags":[],"class_list":["post-30158","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naudinga","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841.jpg",900,600,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841.jpg",900,600,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841.jpg",900,600,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841.jpg",900,600,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Naudinga<\/a>","tag_info":"Naudinga","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20191001143841.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30158","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=30158"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30158\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30159"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30158"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=30158"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30158"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}