{"id":29552,"date":"2019-08-26T17:05:40","date_gmt":"2019-08-26T14:05:40","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2019\/08\/26\/sumazinti-plastiko-keliamas-gresmes-gali-tik-zmogus\/"},"modified":"2019-08-26T17:05:40","modified_gmt":"2019-08-26T14:05:40","slug":"sumazinti-plastiko-keliamas-gresmes-gali-tik-zmogus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2019\/08\/26\/sumazinti-plastiko-keliamas-gresmes-gali-tik-zmogus\/","title":{"rendered":"Suma\u017einti plastiko keliamas gr\u0117smes gali tik \u017emogus"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>Planeta nebesutalpina tiek plastiko, kiek jo sunaudoja \u017emogus. Tokia \u017einut\u0117 visai neseniai apskriejo pasaulio \u017einiasklaid\u0105, o j\u0105 papild\u0117 i\u0161kalbingos nuotraukos: plastiku u\u017eversti vandenyn\u0173 krantai ir su plastikiniais mai\u0161eliais \u201e\u017eaid\u017eiantys\u201c vandens gyv\u016bnai. U\u017ekirsti keli\u0105 besiformuojantiems \u0161ios sintetin\u0117s med\u017eiagos kalnams gali tik \u017emogus. \u017dvelgiant \u012f plastiko r\u016b\u0161iavimo situacij\u0105 Lietuvoje matyti, kad aktyviai stengiamasi situacij\u0105 keisti.<br \/>\n<br \/><b><br \/>R\u016b\u0161iavimo tendencijos Lietuvoje<\/b><br \/>\n<br \/>Kaip ir kitos pa\u017eangios Europos \u0161alys, suprantame, kiek \u017ealos \u0161iandien sukelia i\u0161metamas plastikas, ir \u0117m\u0117m\u0117s tinkam\u0173 priemoni\u0173. Toki\u0105 prielaid\u0105 norisi daryti pa\u017evelgus \u012f r\u016b\u0161iavimo statistik\u0105 Lietuvoje.<br \/>\n<br \/>Remiantis paskutiniais oficialiais duomenimis (2017 m.), Lietuvoje buvo surinkta ir kit\u0173 atliek\u0173 pirminio apdorojimo metu susidar\u0117 93,9 t\u016bkst. ton\u0173 plastiko atliek\u0173. Nema\u017e\u0105 dal\u012f (57 proc.) atliek\u0173 sudaro plastikini\u0173 pakuo\u010di\u0173 atliekos.<br \/>\n<br \/>\u201eTam, kad \u0161ias atliekas b\u016bt\u0173 galima perdirbti, labai svarbi j\u0173 kokyb\u0117. Kadangi riebalais, maisto liku\u010diais ar pavojingomis med\u017eiagomis u\u017eter\u0161tos plastiko atliekos negali b\u016bti perdirbamos, jas b\u016btina tinkamai r\u016b\u0161iuoti. Norisi pasid\u017eiaugti, jog nuosekliai vykdomas gyventoj\u0173 \u0161vietimas ir skatinimas vengti vienkartinio plastiko gamini\u0173, atsakingai r\u016b\u0161iuoti atliekas duoda rezultat\u0173 \u2013 kasmet daug\u0117ja r\u016b\u0161iuojan\u010di\u0173 gyventoj\u0173\u201c, \u2013 teigia Aplinkos ministerijos Atliek\u0173 politikos grup\u0117s vadov\u0117 Agn\u0117 Bago\u010diut\u0117.<br \/>\n<br \/>\u0160i\u0173 met\u0173 liepos m\u0117nes\u012f Aplinkos ministerijos u\u017esakymu atliktos Lietuvos gyventoj\u0173 apklausos duomenimis, 52 proc. apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117, kad r\u016b\u0161iuoja visas atliekas. \u201eTai geriausias rezultatas nuo 2015 m. Palyginti 2018 m. buvo 47 proc., 2017 m. \u2013 42 proc., 2016 m. \u2013 43 proc., 2015 m. \u2013 40 proc.\u201c, \u2013 sako Aplinkos ministerijos atstov\u0117.<br \/>\n<br \/>Prie plastiko pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173 perdirbimo labai prisid\u0117jo 2016 m. Lietuvoje \u012fdiegta vienkartini\u0173 g\u0117rim\u0173 pakuo\u010di\u0173 u\u017estato sistema, nes per \u0161i\u0105 sistem\u0105 surenkama \u0161vari \u017ealiava, kuri gali b\u016bti perdirbama. 2018 m. i\u0161 viso surinkta daugiau nei 90 proc. u\u017estato sistemoje dalyvaujan\u010di\u0173 vienkartini\u0173 g\u0117rim\u0173 pakuo\u010di\u0173. 2018 m. PET pakuo\u010di\u0173 surinkimas siek\u0117 94 proc., stiklo \u2013 86 proc., metalo \u2013 96 proc. Europos S\u0105jungoje ir pasaulyje \u2013 tai viena efektyviausi\u0173 ir pa\u017eangiausi\u0173 u\u017estato sistem\u0173.<br \/>\n<br \/><b><br \/>Kaip sekasi Marijampolei ir \t\t\tVilkavi\u0161kiui?<\/b><br \/>\n<br \/>\u017dvelgiant \u012f situacij\u0105 regionuose, tendencijos taip pat nuteikia gana pozityviai. Pavyzd\u017eiui, 2016 metais prad\u0117jus veikti u\u017estato sistemai Marijampol\u0117s apskrities taromatuose buvo surinkta 425 t plastikini\u0173 pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173. Pastebima, jog kasmet u\u017estato sistemoje surenkama vis daugiau pakuo\u010di\u0173.<br \/>\n<br \/>\u201e2018 m. Marijampol\u0117s apskrities u\u017estato sistemoje buvo priimta 559 t plastiko pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173. Prad\u0117jus veikti \u0161iai sistemai, pasteb\u0117ta, kad ma\u017eiau g\u0117rim\u0173 pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173 surenkama bendro naudojimo konteineriuose. \u012e taromatus patenka plastikini\u0173 g\u0117rim\u0173 pakuo\u010di\u0173 atliekos i\u0161 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173, mi\u0161k\u0173 ir kit\u0173 viet\u0173\u201c, \u2013 situacij\u0105 apib\u016bdino Marijampol\u0117s apskrities atliek\u0173 tvarkymo centro ekologas Tomas Macijauskas.<br \/>\n<br \/>Anot specialisto, Marijampol\u0117s kra\u0161tovaizdis ne tik pagra\u017e\u0117jo esteti\u0161kai, bet ir i\u0161 dalies yra i\u0161spr\u0119sta tar\u0161os problema. Nors vie\u0161ose erdv\u0117se, mi\u0161kuose ir kitose vietov\u0117se suma\u017e\u0117jo plastiko pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173, ta\u010diau vis dar randama kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 atliek\u0173. Tai naudoti nebetinkamos padangos, mi\u0161rios statybin\u0117s ir griovimo atliekos, seni baldai. Tai parodo, jog dar ne visi \u017emon\u0117s naudojasi Marijampol\u0117s regione sukurta atliek\u0173 surinkimo infrastrukt\u016bra.<br \/>\n<br \/><b><br \/>Svarbus kiekvieno \t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t s\u0105moningumas<\/b><br \/>\n<br \/>Marijampol\u0117s apskrities atliek\u0173 tvarkymo centro ekologo teigimu, nors plastiko r\u016b\u0161iavimo srityje situacija ger\u0117ja, Vilkavi\u0161kio mieste ar rajone gyvenan\u010diam \u017emogui b\u016bt\u0173 pravartu pamatyti Marijampol\u0117s regionin\u012f nepavojing\u0173 atliek\u0173 s\u0105vartyn\u0105 bei Marijampol\u0117s komunalini\u0173 atliek\u0173 mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) \u012frenginius.<br \/>\n<br \/>\u201e\u017dmon\u0117s i\u0161vyst\u0173, kokie \u0161iuo metu yra atliek\u0173 srautai ir kiek daug plastiko atliek\u0173 vis d\u0117lto dar patenka \u012f mi\u0161rius komunalini\u0173 atliek\u0173 konteinerius\u201c, \u2013 teigia T. Macijauskas.<br \/>\n<br \/>\u0160iuo metu tiek Vilkavi\u0161kio rajono savivaldyb\u0117je, tiek kitose Marijampol\u0117s apskrities savivaldyb\u0117se gyventojai yra visi\u0161kai apr\u016bpinti r\u016b\u0161iavimo konteineriais. Tad sudarytos s\u0105lygos tinkamam atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimui. \u017dinant tai, tikimasi, kad ateityje vis daugiau gyventoj\u0173 \u012fvertins plastiko darom\u0105 \u017eal\u0105 ir prad\u0117s r\u016b\u0161iuoti. Kalbant apie \u0161i\u0105 problem\u0105, svarbus kiekvieno gyventojo s\u0105moningumas.<br \/>\n<br \/>Kai \u012f gamt\u0105 patenka ner\u016b\u0161iuojamas plastikas, jo pakuot\u0117s vidutini\u0161kai irsta nuo keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 iki keli\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173. Galima palyginti: popierius ar popierin\u0117s pakuot\u0117s suyra per 1\u20132 metus. Anot T. Macijausko, tinkamai r\u016b\u0161iuoti ir perdirbti plastik\u0105 yra itin svarbu, nes d\u0117l neracionalaus jo naudojimo ir netinkamo r\u016b\u0161iavimo gamtai keliamas didelis pavojus.<br \/>\n<br \/>D\u0117l plastiko tar\u0161os atsiranda ma\u017e\u0173, da\u017enai plika akimi nematom\u0173 plastiko daleli\u0173, kurios patenka \u012f mitybos cikl\u0105 ir gali kauptis organizmuose. B\u016btent dar ir tod\u0117l plastik\u0105 b\u016btina r\u016b\u0161iuoti bei perdirbti.<br \/>\n<br \/><b><br \/>Kaip tinkamai r\u016b\u0161iuoti?<\/b><br \/>\n<br \/>Ne visos plastiko atliekos d\u0117l savo sud\u0117ties ir kokyb\u0117s yra tinkamos perdirbti. Pavyzd\u017eiui, gan\u0117tinai brangus procesas yra \u017eaisl\u0173 perdirbimas. Technologi\u0161kai perdirbti daugiasluoksn\u012f plastik\u0105 galima, ta\u010diau kuo grynesn\u0117 sud\u0117tis, tuo lengviau \u0161i med\u017eiaga perdirbama. \u0160is procesas taip pat paprastesnis, jei plastikas neu\u017eter\u0161tas maisto ar kitomis biologin\u0117mis atliekomis.<br \/>\n<br \/>Neretai gyventojams kyla klausimas, kaip pasielgti, jei pakuot\u0117je yra maisto liku\u010di\u0173. I\u0161mesti maisto i\u0161 pakuot\u0117s n\u0117ra b\u016btina, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 pa\u0161alinti skys\u010dius. Jeigu yra riebal\u0173 liku\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, jei norite i\u0161mesti plastikin\u012f aliejaus butel\u012f, margarino ar \u017euvies indel\u012f, patariama pakuot\u0119 i\u0161plauti vandeniu.<br \/>\n<br \/>\u012e plastiko r\u016b\u0161iavimo konteinerius galima mesti ne tik plastikinius butelius, bet ir visas plastikines maisto pakuotes, d\u0117\u017eutes, indelius, buitini\u0173 priemoni\u0173 tar\u0105, mai\u0161elius, pl\u0117vel\u0119, g\u0117li\u0173 lovelius ir plastikinius \u017eaislus, jeigu juose n\u0117ra elektronini\u0173 \u012ftais\u0173.<\/p>\n<p><img src=http:\/\/www.santaka.info\/reklama\/AM.jpg width=150px height=auto border=0><\/p>\n<p>U\u017esk. 2484<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Planeta nebesutalpina tiek plastiko, kiek jo sunaudoja \u017emogus. Tokia \u017einut\u0117 visai neseniai apskriejo pasaulio \u017einiasklaid\u0105, o j\u0105 papild\u0117 i\u0161kalbingos nuotraukos: plastiku u\u017eversti vandenyn\u0173 krantai ir su plastikiniais mai\u0161eliais \u201e\u017eaid\u017eiantys\u201c vandens&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":29553,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"MBA \u012frenginiuose  i\u0161 mi\u0161ri\u0173 komunalini\u0173 atliek\u0173 atskirtos plastiko atliekos. \/ Marijampol\u0117s apskrities atliek\u0173 tvarkymo  centro archyvo nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-29552","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540.jpg",470,264,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540-300x169.jpg",300,169,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540.jpg",470,264,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540.jpg",470,264,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540.jpg",470,264,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540.jpg",470,264,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540.jpg",470,264,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540.jpg",470,264,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540-300x264.jpg",300,264,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540.jpg",470,264,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190826170540.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29552","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29552"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29552\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29553"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29552"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29552"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29552"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}