{"id":28592,"date":"2019-07-04T09:45:35","date_gmt":"2019-07-04T06:45:35","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2019\/07\/04\/lygiu-galimybiu-eksperte-margarita-jankauskaite-visuomene-del-lyciu-lygybes-tik-islostu\/"},"modified":"2019-07-04T09:45:35","modified_gmt":"2019-07-04T06:45:35","slug":"lygiu-galimybiu-eksperte-margarita-jankauskaite-visuomene-del-lyciu-lygybes-tik-islostu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2019\/07\/04\/lygiu-galimybiu-eksperte-margarita-jankauskaite-visuomene-del-lyciu-lygybes-tik-islostu\/","title":{"rendered":"Lygi\u0173 galimybi\u0173 ekspert\u0117 Margarita Jankauskait\u0117: \u201eVisuomen\u0117 d\u0117l ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s tik i\u0161lo\u0161t\u0173\u201c"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Liepos 11 d. Vilkaviškyje ir liepos 24 d. Taurag\u0117je vyks informaciniai-edukaciniai renginiai „Kaip kiekvienas iš m\u016bs\u0173 gali prisid\u0117ti prie ly\u010di\u0173 nelygyb\u0117s ma\u017einimo?“ kartu su Lygi\u0173 galimybi\u0173 pl\u0117tros centro eksperte Margarita Jankauskaite ir bus eksponuojama fotografij\u0173 paroda „\u012evairov\u0117s veidai“. <\/p>\n

Art\u0117jant renginiams su lygi\u0173 galimybi\u0173 eksperte aptar\u0117me daugialyp\u0117s moter\u0173 diskriminacijos prie\u017eastis ir galimus ly\u010di\u0173 nelygyb\u0117s problemos sprendimo b\u016bdus. <\/p>\n

Kaip susidom\u0117jote ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s problematika Lietuvoje? Kas paskatino profesionaliai dom\u0117tis šia sritimi? <\/b> <\/p>\n

„Prieš daugel\u012f met\u0173 susidom\u0117jau teigiamo sav\u0119s vertinimo id\u0117ja. Prad\u0117jusi gilintis \u012f \u012fvairi\u0105 literat\u016br\u0105 pasteb\u0117jau, kad tr\u016bksta psichologini\u0173 knyg\u0173, kurios pad\u0117t\u0173 suvokti moters patirtis. Ši situacija mane paskatino atkakliau ieškoti literat\u016bros, kurioje b\u016bt\u0173 apibendrinami \u012fvair\u016bs moters gyvenimo aspektai. Galiausiai šie ieškojimai mane atved\u0117 prie feministin\u0117s literat\u016bros. 1995 metais Lietuvoje buvo išleista pirmoji antologija „Feminizmo ekskursai“. Perskai\u010dius j\u0105 tapo akivaizdu, kad ši tema mane domina. Ma\u010diau daug socialin\u0117s neteisyb\u0117s ir jutau nor\u0105 pad\u0117ti. 1997 metais rašiau mokslin\u012f darb\u0105 ir s\u0105moningai pasirinkau tem\u0105, kuri leido pasigilinti \u012f feministin\u0119 teorij\u0105. Tokiu b\u016bdu pasukau profesionalaus dom\u0117jimosi šia tema kryptimi.“ <\/p>\n

Diskriminacija lyties pagrindu moter\u0173 at\u017evilgiu m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je yra taip nat\u016bralizuota, kad neretai susidaro \u012fsp\u016bdis, jog moterys pa\u010dios to ne\u012fsis\u0105monindamos save diskriminuoja. Ar galite pla\u010diau pakomentuoti šio reiškinio prie\u017eastis? <\/b> <\/p>\n

„Mes gyvename kult\u016broje, kur \u017eaidimo taisykl\u0117s vyrams ir moterims n\u0117ra vienodos. Moterys yra socializuojamos gyventi tokioje kult\u016broje ir priimti j\u0105 kaip savaime suprantam\u0105 dalyk\u0105. Taigi nieko nuostabaus, jog moterims n\u0117ra taip paprasta suvokti nelygyb\u0119, kuri yra nat\u016bralizuota ir atrodo, kad kitaip b\u016bti negali. Geras to pavyzdys gali b\u016bti nevienodas laiko paskirstymas r\u016bpinantis šeima, u\u017esiimant vaiko prie\u017ei\u016bra ir buitimi. Mergait\u0117ms nuo pat ma\u017eens yra aiškinama, jog tai yra moters priederm\u0117. Tad artimoje aplinkoje neturint kitoki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 gali atrodyti, kad yra tik vienas priimtinas moters gyvenimo modelis. Prad\u0117jus kritiškiau vertinti ši\u0105 situacij\u0105 moter\u0173 ir vyr\u0173 nelygyb\u0117 tampa akivaizdi. <\/p>\n

Šio reiškinio ištakos yra labai gilios. Jos susijusios su patriarchaline kult\u016bra, kuri egzistuoja ilgus t\u016bkstantme\u010dius. Kapitalizmo sistemoje sustipr\u0117jo po\u017ei\u016bris, kad vyrai yra viešojoje erdv\u0117je funkcionuojantys individai, o moterims priskiriami buities reikalai. Laikomasi nuostatos, kad viešojoje erdv\u0117je funkcionuojantys vyrai turi teis\u0119 spr\u0119sti valstyb\u0117s reikalus, o priva\u010dioje erdv\u0117je veikian\u010dios moterys tokios teis\u0117s neturi. Nors negalima sakyti, kad gyvename visiškai patriarchalin\u0117je visuomen\u0117je, ta\u010diau panašios nuostatos vis dar pasireiškia m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je. T\u0105 rodo itin ma\u017eas moter\u0173 skai\u010dius Lietuvos parlamente ir kitose politini\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimo grandyse. Taigi ir šiandien m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je gajos XIX a. nuostatos.“ <\/p>\n

Moterys da\u017enai diskriminuojamos ne tik d\u0117l lyties, bet ir priklausymo kitoms pa\u017eeid\u017eiamoms visuomen\u0117s grup\u0117ms. Su kokiomis specifin\u0117mis problemomis susiduria jauno ar vyresnio am\u017eiaus, lesbiet\u0117s, biseksualios ir translyt\u0117s moterys ar moterys su negalia? <\/b> <\/p>\n

„Pa\u017eeid\u017eiamumo aspekt\u0173 yra ne vienas. Jei esi kitos lytin\u0117s orientacijos, pensinio ar jauno am\u017eiaus, diskriminacij\u0105 jausi ir šiuo aspektu. Taigi priklausymas kelioms pa\u017eeid\u017eiamoms visuomen\u0117s grup\u0117ms pagilina ir sustiprina diskriminacij\u0105. Kiekvienam \u017emogui su negalia yra sud\u0117tinga, ta\u010diau moteris su negalia su diskriminacija susidurs da\u017eniau. Lietuvoje kas tre\u010dia moteris yra susid\u016brusi su smurtu artimoje aplinkoje. Tuo tarpu moterys su negalia yra daug labiau pa\u017eeid\u017eiama smurto artimoje aplinkoje. Skai\u010diuojama, kad 2 iš 3 moter\u0173 su negalia yra patyrusi tokio pob\u016bd\u017eio smurt\u0105. Kol kas ši problema Lietuvoje n\u0117ra sprend\u017eiama s\u0117kmingai ir matome, kad daugialyp\u0117 diskriminacija moter\u0173 su negalia at\u017evilgiu išlieka stipri. <\/p>\n

LBT bendruomenei priklausan\u010dios moterys patiria didesn\u0119 rizik\u0105 susidurti su seksizmu, nepakantumu ir agresijos išpuoliais. Taigi papildomas pa\u017eeid\u017eiamumas gerokai apsunkina moter\u0173 pad\u0117t\u012f.“ <\/p>\n

Kokios pagrindin\u0117s prie\u017eastys lemia nevienod\u0105 moter\u0173 ir vyr\u0173 pad\u0117t\u012f Lietuvoje? Kaip prie ly\u010di\u0173 stereotip\u0173 formavimo prisideda \u017einiasklaida ir verslas? <\/b> <\/p>\n

„Pagrindin\u0117 nevienodos moter\u0173 ir vyr\u0173 pad\u0117ties Lietuvoje prie\u017eastis – nevienodai paskirstomas neapmokamas darbas namuose. Moterims tenka \u017eymiai didesn\u0117 buities našta, jos negali namuose praleid\u017eiamo laiko skirti savo asmeniniam augimui ir integracijai \u012f darbo rink\u0105. Kadangi moterys turi daugiau atsakomybi\u0173, susidaro atotr\u016bkis tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 gaunamo atlyginimo. D\u0117l šios prie\u017easties moterys negali tokiomis pa\u010diomis s\u0105lygomis konkuruoti darbo rinkoje, lygiaver\u010diai \u012fsitraukti \u012f sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105. Para turi 24 valandas, tad daugyb\u0119 pareig\u0173 turin\u010dios moterys turi ma\u017eiau laiko sav\u0119s realizavimui. Netur\u0117damos laiko \u012fsitraukimui \u012f politin\u0119 ir visuomenin\u0119 veikl\u0105, moterys turi ma\u017eiau galimybi\u0173 dalyvauti priimant joms aktualius politinius sprendimus. Taip \u012fsisuka ydingas ratas ir situacija nesikei\u010dia. <\/p>\n

\u017diniasklaida gali tiesiogiai prisid\u0117ti tiek prie ly\u010di\u0173 stereotip\u0173 formavimo, tiek prie j\u0173 dekonstravimo. \u017diniasklaida publikacijomis prisideda prie moters vaidmens visuomen\u0117je formavimo ir pa\u017eeid\u017eiamoms visuomen\u0117s grup\u0117ms priklausan\u010di\u0173 moter\u0173 vaizdavimo. Ypatingai svarbu, ar \u017einiasklaidoje matome tik heteroseksualias moteris, ar matome ir LBT moteris. Svarbu ir tai, kaip jos \u017einiasklaidoje vaizduojamos: ar kaip egzotiški individai, ar kaip visaver\u010diai visuomen\u0117s nariai, kurie prisideda prie m\u016bs\u0173 vis\u0173 gerov\u0117s. Tokie \u012fvairi\u0173 moter\u0173 pavyzd\u017eiai formuoja \u017emoni\u0173 nuostatas ir „normos“ samprat\u0105 m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je. <\/p>\n

Jei darbdavys sukuria toki\u0105 darbo aplink\u0105, kurioje yra vienodos s\u0105lygos dirbti be diskriminacijos, stereotipai taip pat dekonstruojami, nes darbuotojai \u012fsis\u0105monina, kad egzistuoja \u012fvair\u016bs \u017emon\u0117s, kurie prisideda prie bendr\u0173 rezultat\u0173.“ <\/p>\n

Kaip kiekvienas iš m\u016bs\u0173 gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie diskriminacijos lyties pagrindu ma\u017einimo Lietuvoje? Kokios naudos sulauktume, jei moter\u0173 ir vyr\u0173 pad\u0117tis Lietuvoje b\u016bt\u0173 lygiavert\u0117? <\/b> <\/p>\n

„Tyrimai rodo, kad tose visuomen\u0117se, kur ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s yra daugiau, yra ma\u017eesnis agresijos ir savi\u017eudybi\u0173 lygis bei aukštesn\u0117 ekonomin\u0117 gerov\u0117. Europos valstyb\u0117se, kur efektyviai siekiama ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s, gimsta daugiau vaik\u0173, fiksuojamas ma\u017eesnis skyryb\u0173 skai\u010dius ir aukštesnis inovacij\u0173 lygis, daugiau l\u0117š\u0173 skiriama sveikatos apsaugai, švietimui, socialin\u0117ms reikm\u0117ms. Taigi visuomen\u0117 d\u0117l ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s tik išlošia. <\/p>\n

Prie ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s gal\u0117tume prisid\u0117ti visi. Pavyzd\u017eiui, vyrai gal\u0117t\u0173 prisiimti daugiau su buitimi ir vaik\u0173 prie\u017ei\u016bra susijusios atsakomyb\u0117s. Taip pat vert\u0117t\u0173 išsilaisvinti iš stereotipinio m\u0105stymo \u012fvairi\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173 at\u017evilgiu, \u012fskaitant LGBT bendruomen\u0119, asmenis su negalia ar \u017emones, kurie atvyksta gyventi \u012f Lietuv\u0105. Kuo ma\u017eiau diskriminacijos m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je, tuo labiau veiksime kaip darni komanda. Darni komanda visada sukuria daugiau prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s ir yra laimingesn\u0117 nei \u017emoni\u0173 grup\u0117, kuri nuolat m\u0117gina vieni kitus pa\u017eeminti, bijo vieni kit\u0173 ir nuolat dairosi per pet\u012f, ar niekas nepuola. Be jokios abejon\u0117s, d\u0117l ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s išloštume visi, ta\u010diau turime labai kritiškai per\u017ei\u016br\u0117ti savo kasdienes praktikas ir \u012fvertinti, kurioje srityje tapome s\u0105moningesni, o kurioje dar reikia pasitempti.“ <\/p>\n

Ar pastebite, kad jaunoji karta pasi\u017eymi didesniu s\u0105moningumu ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s klausimu? Su kokiais išš\u016bkiais susiduria ly\u010di\u0173 standartus lau\u017eantys asmenys? <\/b> <\/p>\n

„Negaliu vienareikšmiškai atsakyti \u012f š\u012f klausim\u0105. Kai kuri\u0173 jaunuoli\u0173 po\u017ei\u016bris yra pasikeit\u0119s, ta\u010diau dalis j\u0173 vis dar labai stipriai laikosi tradicini\u0173 ly\u010di\u0173 standart\u0173 ir savo gyvenime nieko nenori keisti. Kiek pa\u017eangos iš ties\u0173 yra m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je, išlieka atviru klausimu. Jei iš ties\u0173 b\u016btume stipriai pa\u017eeng\u0119 ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s klausimu, situacijos, kai formuojant ministr\u0173 kabinet\u0105 n\u0117ra pakvie\u010diama n\u0117 viena moteris, neb\u016bt\u0173, o m\u016bs\u0173 politikai rinkim\u0173 kampanijose nenaudot\u0173 seksistini\u0173 replik\u0173. Jeigu jie t\u0105 daro, vadinasi galvoja, jog tai yra patrauklu rink\u0117jui, kad jie niekuo nerizikuoja. <\/p>\n

Ly\u010di\u0173 standartus lau\u017eantys asmenys susiduria su tokiais pa\u010diais išš\u016bkiais kaip ir \u017emogus, lau\u017eantis bet kokius visuomen\u0117s standartus. Keisti visuomen\u0117s normas n\u0117ra paprasta. Ly\u010di\u0173 standartus lau\u017eantys \u017emon\u0117s visada susiduria su tam tikru pasipriešinimu, tam tikrais atvejais ir stigmatizavimu. Paprastai tokie \u017emon\u0117s tiki tuo, k\u0105 daro, galvoja, kad tai yra svarbu ir laikosi savo vertybini\u0173 nuostat\u0173 nepaisant \u012ftakos asmeniniam gyvenimui.“ <\/p>\n

Su kokiomis pagrindin\u0117mis problemomis susiduria moterys ir vyrai Lietuvoje? Ar pastebite pozityvi\u0173 poky\u010di\u0173 ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s srityje? <\/b> <\/p>\n

„Moterys Lietuvoje susiduria su nevienodo atlyginimo problema, smurtu artimoje aplinkoje, prastu atstovavimu priimant politinius sprendimus, stresu derinant šeimos ir darbo \u012fsipareigojimus. Tuo tarpu vidutiniškai vyrai gyvena \u017eenkliai trumpiau negu moterys. Taigi vyrai u\u017e pasenusi\u0105 ly\u010di\u0173 sistem\u0105 sumoka gyvybe tiesiogine šio \u017eod\u017eio prasme. Vyrai taip pat labiau rizikuoja nebaigti moksl\u0173. Taigi ly\u010di\u0173 nelygyb\u0117 skirtingais aspektais palie\u010dia tiek moteris, tiek vyrus. <\/p>\n

Vienas pozityviausi\u0173 aspekt\u0173 yra tai, jog m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je apie ly\u010di\u0173 lygyb\u0119 imta kalb\u0117ti rimtai. Tai neb\u0117ra egzotika. \u017diniasklaidoje ši tema aptariama nuolat. Svarbu ir tai, kad Lietuvoje priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje \u012fstatymas, d\u0117l kurio pri\u0117mimo buvo kovojama 20 met\u0173. Tai – labai svarbus \u017eingsnis \u012f priek\u012f. Kita vertus, Lietuva niekaip negali ratifikuoti Stambulo konvencijos, kuri Lietuvos visuomen\u0119 priartint\u0173 prie pasaulini\u0173 standart\u0173 kovojant su ly\u010di\u0173 nelygybe. Moter\u0173 politinio atstovavimo klausimas taip pat nedideliais \u017eingsneliais juda \u012f priek\u012f. Apie ly\u010di\u0173 lygyb\u0119 vis garsiau kalbama verslo aplinkoje, šalinamos kli\u016btys moterims kilti karjeros laiptais ar u\u017eimti atsakingas pareigas. Lietuvoje pradedama ir atviriau kalb\u0117ti apie seksualinio priekabiavimo problem\u0105.“ <\/p>\n

Lygi\u0173 galimybi\u0173 pl\u0117tros centro ekspert\u0117 Margarita Jankauskait\u0117 skaitys pranešim\u0105 informaciniuose-edukaciniuose renginiuose „Kaip kiekvienas iš m\u016bs\u0173 gali prisid\u0117ti prie ly\u010di\u0173 nelygyb\u0117s ma\u017einimo?“, kurie vyks liepos 11 d. Vilkaviškyje ir liepos 24 d. Taurag\u0117je. Rengini\u0173 metu taip pat bus eksponuojama fotografij\u0173 paroda „\u012evairov\u0117s veidai“. Renginio dalyviai gaus nemokam\u0105 fotografij\u0173 parodos katalogo kopij\u0105. <\/em> <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Liepos 11 d. Vilkaviškyje ir liepos 24 d. Taurag\u0117je vyks informaciniai-edukaciniai renginiai „Kaip kiekvienas iš m\u016bs\u0173 gali prisid\u0117ti prie ly\u010di\u0173 nelygyb\u0117s ma\u017einimo?“ kartu su Lygi\u0173 galimybi\u0173 pl\u0117tros centro eksperte Margarita… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":28593,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Lygi\u0173 galimybi\u0173 pl\u0117tros centro ekspert\u0117 Margarita Jankauskait\u0117. \/ Vladimiro Ivanovo nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[155],"tags":[],"class_list":["post-28592","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-moteru-balsas","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535.jpg",900,600,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535.jpg",900,600,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535.jpg",900,600,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535.jpg",900,600,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Moter\u0173 balsas<\/a>","tag_info":"Moter\u0173 balsas","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20190704094535.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28592","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28592"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28592\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28593"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28592"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28592"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28592"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}