{"id":27931,"date":"2019-05-29T15:02:52","date_gmt":"2019-05-29T12:02:52","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2019\/05\/29\/reformacija-vede-modernios-ir-europietiskos-lietuvos-link\/"},"modified":"2019-05-29T15:02:52","modified_gmt":"2019-05-29T12:02:52","slug":"reformacija-vede-modernios-ir-europietiskos-lietuvos-link","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2019\/05\/29\/reformacija-vede-modernios-ir-europietiskos-lietuvos-link\/","title":{"rendered":"Reformacija ved\u0117 modernios ir europieti\u0161kos Lietuvos link"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Reformacija buvo pagrindinis impulsas, l\u0117m\u0119s ankstyv\u0173j\u0173 nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 kult\u016brin\u012f perversm\u0105, Lietuvos visuomen\u0117s modern\u0117jim\u0105. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesor\u0117 Dainora Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117 net du dešimtme\u010dius skyr\u0117 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaikštyst\u0117s (LDK) Reformacijos tyrimams. Remdamasi naujais istoriniais duomenimis ji atk\u016br\u0117 pagrindini\u0173 Lietuvos Reformacijos veik\u0117j\u0173 portretus ir ryšius su Europos protestantizmo \u017eidiniais, \u012fvertino Lietuvoje plitusias protestantišk\u0105sias id\u0117jas ir ital\u0173 evangelizmo \u012ftak\u0105. Išsamiau apie tai – interviu su mokslininke. <\/p>\n

Kokios Lietuvos Reformacijos ištakos ir eiga? Ar pas mus šis jud\u0117jimas plito panašiai kaip ir kitose Europos valstyb\u0117se? <\/em> <\/b> <\/p>\n

Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaikštyst\u0117s, stambaus politinio ir kult\u016brinio vieneto Centrin\u0117s ir Ryt\u0173 Europos nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 istorijoje, Reformacijos eiga sulauk\u0117 ypatingo tyr\u0117j\u0173 d\u0117mesio, ji vertinama kaip šio Europos regiono modern\u0117jimo ir europ\u0117jimo veiksnys. Jos tyrimams daug d\u0117mesio skyr\u0117 XX a. Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 ir kit\u0173 u\u017esienio šali\u0173 tyr\u0117jai, o štai Lietuvos istorikai – nepalyginamai ma\u017eiau. <\/p>\n

Vienas pradini\u0173 mano tiksl\u0173 buvo išsiaiškinti, kas subrandino religini\u0173 reform\u0173 id\u0117jas ir prielaidas vos antr\u0105 šimtmet\u012f skai\u010diuojan\u010dios LDK katalikiškoje kult\u016broje, kurioje, beje, jau buvo \u012fsitvirtinusi ir gili bizantiškosios krikš\u010dionyb\u0117s tradicija. <\/p>\n

Reformacijos gimimo ir sklaidos keliai Europos šalyse buvo gana \u012fvair\u016bs. Jos centriniu \u017eidiniu tradiciškai laikomoje Vokietijoje tai buvo intensyvus politinis ir sociokult\u016brinis procesas, \u012ftrauk\u0119s visus visuomen\u0117s sluoksnius bei suk\u0117l\u0119s pilietinius karus. Su germanišk\u0105ja kult\u016bra susijusios šalys – Pr\u016bsija, Livonija, Skandinavijos valstyb\u0117s – patyr\u0117 tiesiogin\u012f Reformacijos sklaidos iš Vokietijos impuls\u0105, j\u0173 pos\u016bkis \u012f protestantizm\u0105 buvo iš dalies politinis sprendimas, ilgainiui paskatin\u0119s socialin\u0119 konversij\u0105. Visuomen\u0117s protestantizacijos procesai šiose šalyse nebuvo staig\u016bs ir ap\u0117m\u0117 beveik vis\u0105 XVI a. Lietuvoje šis liuteriškosios reformacijos variklis veik\u0117 ne\u017eymiai ir radikaliau neanga\u017eavo nei politinio elito, nei juo labiau \u017eemesni\u0173j\u0173 visuomen\u0117s sluoksni\u0173. Nors Vitenbergo universitetas ir suvaidino svarb\u0173 vaidmen\u012f pirm\u0173j\u0173 Lietuvos intelektual\u0173 Stanislovo Rapolionio, Abraomo Kulvie\u010dio ir kit\u0173 biografijose, vokiškasis liuteronizmas LDK Reformacijos istorijoje netapo pagrindiniu jos pl\u0117tros post\u016bmiu. Ieškodama LDK Reformacijos impuls\u0173, detaliai tyriau pirm\u0173j\u0173 svarbiausi\u0173 LDK Reformacijos veik\u0117j\u0173 intelektualin\u0119 aplink\u0105, europin\u0117s tinklaveikos intensyvum\u0105. Manau, pavyko \u012frodyti, kad ji ir l\u0117m\u0117 Reformacijos u\u017euomazgas šalyje, kurioje tuo metu nebuvo nei universiteto, nei filosofin\u0117s ir teologin\u0117s minties tradicijos. <\/p>\n

Pla\u010diau papasakokite apie savo tyrimus. K\u0105 naujo, netik\u0117to atradote? <\/em> <\/b> <\/p>\n

Reformacijos tyrimams renkuosi skirtingus \u012frankius, perspektyvas. Pirmiausia jungdama \u012f visum\u0105 ir vertindama naujausi\u0105 u\u017esienio istoriografij\u0105, \u017evelgdama \u012f Lietuvos Reformacij\u0105 tiek pagrindini\u0173 protestantišk\u0173j\u0173 doktrin\u0173 centr\u0173 (Vokietijos, Šveicarijos), tiek Italijos religini\u0173 proces\u0173 šviesoje, atradau anks\u010diau m\u016bs\u0173 istoriografijoje neidentifikuotus europietiškuosius Lietuvos Reformacijos \u017eidinius ir tinklus. Tai ankstyvasis ital\u0173 evangelizmas, Europos religiniai disidentai, b\u0117gantys nuo inkvizicijos Italijoje, naujosios protestantiškosios disciplinos Šveicarijoje grup\u0117s, LDK Reformacijos lyderio ir Ba\u017eny\u010dios \u012fk\u016br\u0117jo Mikalojaus Radvilos Juodojo \u012fvairialyp\u0117s – liuteroniškosios, kalvinistiškosios ir antitrinitoriškosios – tinklaveikos pob\u016bdis ir kt. <\/p>\n

Kitas itin svarbus mano tyrimo tikslas buvo atskleisti Reformacijos raštijoje u\u017efiksuot\u0105 religin\u0119 ir filosofin\u0119 mint\u012f, jos raid\u0105. XVI a. Lietuvoje filosofin\u0117 mintis formavosi tik reformacini\u0173 \u012ftamp\u0173 pagrindu, ta\u010diau šiuo po\u017ei\u016briu, o ir daugeliu kit\u0173, Lietuvos Renesanso ir Reformacijos minties šaltiniai beveik netyrin\u0117ti. Pirmiausia tyriau ankstyviausio Lietuvos Reformacijos teksto autoriaus Abraomo Kulvie\u010dio intelektualin\u0119 aplink\u0105 ir jo Confessio fidei <\/em> (liet. „Tik\u0117jimo išpa\u017einimas“) atsiradimo aplinkybes. V\u0117liau analizavau pirmojo \u012f Reformacij\u0105 pasukusio Lietuvos politinio elito lyderio, Evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios \u012fk\u016br\u0117jo Mikalojaus Radvilos Juodojo religin\u0119 veikl\u0105, mint\u012f, santykius ir tinklaveik\u0105 su protestantiškosios Europos elito atstovais. Dar v\u0117liau – pagrindini\u0173 radikali\u0173 Reformacijos minties srovi\u0173 atstov\u0173 (Petro Gonezijaus, Simono Budno) minties refleksij\u0105. Parod\u017eiau, kaip Lietuvos Reformacija per gana trump\u0105 keli\u0173 dešimtme\u010di\u0173 laikotarp\u012f patyr\u0117 itin daugialypius impulsus, iki tol LDK kult\u016broje nereg\u0117t\u0105 religin\u0117s krikš\u010dioniškosios minties intensyvumo ir \u012fvairov\u0117s bang\u0105, kuri nul\u0117m\u0117 jos pirm\u0105 did\u017eiul\u012f kult\u016brin\u012f prover\u017e\u012f ir, krikš\u010dioniškojo elito vertinimu, buvusiai „barbar\u0173“ valstybei sudar\u0117 s\u0105lygas \u012fsilieti \u012f Europos intelektualin\u012f kontekst\u0105. Intelektualini\u0173 j\u0117g\u0173 fragmentacija, kuri iš dalies kilo d\u0117l intensyvios minties pl\u0117tros XVI a. antroje pus\u0117je, prisid\u0117jo prie galutin\u0117s Kontrreformacijos pergal\u0117s XVII a. LDK Reformacija laikytina ne tiek realizuota institucine sistema, kiek pirmu galingu krikš\u010dioniškosios minties refleksijos procesu, kurio variklis buvo nepriklausomos asmenyb\u0117s, daugiausia pasaulie\u010diai. <\/p>\n

Atliekant tyrimus beveik viskas buvo netik\u0117ta. Niekada nesiimu tik\u0117tin\u0173 ir saugi\u0173 sri\u010di\u0173, nesu ir vienos temos tyr\u0117ja. Jau daugiau nei 20 met\u0173 tyrin\u0117ju Lietuvos Reformacijos tekstus ir kontekstus, jos religin\u0117s minties vingius. Per t\u0105 laik\u0105 man reik\u0117jo ne tik daryti apibendrinimus, bet ir mokytis \u012fgyjant iki tol visiškai netur\u0117t\u0173 ir filologijos studij\u0173 metu neugdyt\u0173 kompetencij\u0173. Buvo \u012fdomu, nes akino smalsumas. Buvo jaudinam\u0173 patir\u010di\u0173 dirbant Belgijos, Italijos, Švedijos, Lenkijos archyvuose. Vis d\u0117lto tikriausiai labiausiai mane stebino Reformacijos proceso \u012fvairov\u0117 ir šakotumas, dinamika ir prieštaringumas. Tai labai nevienalytis, sud\u0117tingas ir, be jokios abejon\u0117s, \u012fdomiausias bei spalvingiausias Vakar\u0173 krikš\u010dionyb\u0117s istorijos procesas, kur\u012f galima palyginti nebent su krikš\u010dionyb\u0117s prad\u017eia. <\/p>\n

Tyrin\u0117jote Lietuvos Reformacijos pradininko Abraomo Kulvie\u010dio, šio jud\u0117jimo lyderio Mikalojaus Radvilo Juodojo asmenybes, veikl\u0105. K\u0105 išsiaiškinote? <\/em> <\/b> <\/p>\n

Rekonstravau ankstyviausi\u0173 LDK Reformacijos skelb\u0117j\u0173 biografijas ir j\u0173 intelektualin\u0119 aplink\u0105, nagrin\u0117jau pirmuosius Lietuvos Reformacijos šaltinius. Pirmiausia tyriau Lietuvos Reformacijos pradininko Abraomo Kulvie\u010dio gyvenim\u0105, jo parengto pirmojo Lietuvos Reformacijos teksto Confessio fidei <\/em> , kuris parašytas kaip laiškas karalienei Bonai Sforzai, atsiradimo aplinkybes. V\u0117liau analizavau Mikalojaus Radvilo Juodojo aplink\u0105 ir tekstus. Pastarasis buvo vienintelis LDK politinis lyderis, ne tik siek\u0119s realizuoti Reformacij\u0105 valstybiniu mastu, bet ir suk\u016br\u0119s europinio atgarsio sulaukusi\u0173 religini\u0173 tekst\u0173. Šie du Reformacijos Lietuvoje pirmeiviai buvo ne\u012fvertinti kaip religin\u0117s asmenyb\u0117s, o j\u0173 minties pob\u016bdis menkai reflektuotas. Itin inovatyvi\u0173 rezultat\u0173 dav\u0117 A. Kulvie\u010dio tyrimas: pavyko nustatyti ir iki tol neatrastais archyviniais duomenimis pagr\u012fsti jo studijas Liuvene (Nyderlandai) ir doktorat\u0105 Sienoje (Italija), ištirti jo Confessio fidei <\/em> parašymo aplinkybes ir s\u0105sajas su ital\u0173 ankstyvojo evangelizmo mintimi. <\/p>\n

Europos Reformacijos istoriografijos mastu tai nauji atradimai, d\u0117l j\u0173 iki šiol sulaukiu didelio tarptautinio d\u0117mesio. Tyrimo rezultatai leido kitaip pa\u017evelgti \u012f itališkojo evangelizmo Ryt\u0173 Europoje istorij\u0105. D\u017eiaugiuosi, kad, remiantis detaliomis šaltini\u0173 studijomis, pavyko kvestionuoti ir pasenus\u012f, Lietuvos Reformacijos pad\u0117t\u012f neadekva\u010diai nušvie\u010diant\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f M. Radvilo Juodojo religin\u0119 tapatyb\u0119 bei jo reformacinius tikslus. Viliuosi, \u012frod\u017eiau, kad m\u016bs\u0173 istoriografijoje kartoti teiginiai apie nuolatines LDK Reformacijos lyderio religines konversijas, jo religin\u0117s s\u0105mon\u0117s paviršutiniškum\u0105 ir naudos siekim\u0105 yra nepagr\u012fsti. Radvila entuziastingai išpa\u017eino Reformacijos idealus, siek\u0117 sukurti nepriklausom\u0105 Lietuvos evangelik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, telkian\u010di\u0105 ir religin\u0117s, ir politin\u0117s nepriklausomyb\u0117s d\u0117menis. Remdamasi tyrim\u0173 rezultatais, j\u012f vertinu kaip Lietuv\u0105 \u012f Europ\u0105 vedusi\u0105, XVI a. LDK religin\u0119 tapatyb\u0119 formavusi\u0105 asmenyb\u0119, laikytin\u0105 Reformacijos Ryt\u0173 Europoje lyderiu. <\/p>\n

Lietuvos Reformacijos istoriografijos paveikslas pasikeit\u0117, kai ištyr\u0117te Italijos protestantiškosios minties vaidmen\u012f. Koks buvo tas vaidmuo Lietuvos Reformacijai ir kaip pakreip\u0117 jos eig\u0105? <\/em> <\/b> <\/p>\n

Šie klausimai buvo vieni pagrindini\u0173, jiems skyriau didel\u012f d\u0117mes\u012f, daug darbo met\u0173. Kelias buvo <\/p>\n

ilgas d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: labai ret\u0173 šaltini\u0173, sunkiai aptinkamos ir kartais dar sunkiau perskaitomos dokumentacijos. Nesustoti skatino tai, kad Lietuvos Reformacijos istoriografijoje tai buvo visiškai ne\u012fvertintas, nepelnytai netirtas aspektas. <\/p>\n

Italijos evangelizmo ir protestantizmo raidos pa\u017einimas yra esminis Reformacijos tyrim\u0173 elementas. Romos ba\u017eny\u010dios širdyje XVI a. vyko itin didelio u\u017emojo reformacinis jud\u0117jimas, kuriame dalyvavo vis\u0173 visuomen\u0117s sluoksni\u0173 atstovai – pradedant kardinolais, baigiant amatininkais, ta\u010diau 1542 m. atkurtos Italijos inkvizicijos pastangomis per kelet\u0105 dešimtme\u010di\u0173 buvo visiškai sunaikintas. Klaidinga manyti, kad reformacin\u0117 dvasia neplito Italijoje – d\u0117l protestantizmo (vadinam\u0173j\u0173 liuteronizmo, anabaptizmo ir kit\u0173 erezij\u0173) Italijoje mirties bausm\u0117mis inkviziciniai teismai nuteis\u0117 daugiau asmen\u0173 nei bet kurioje kitoje Europos šalyje. <\/p>\n

Kuo labiau gilinausi, tuo didesn\u0119 ma\u010diau ital\u0173 protestantizmo \u012ftak\u0105 Lietuvos ir Lenkijos Reformacijai. Mano tyrimas parod\u0117, kad ital\u0173 protestantizmas yra esminis LDK Reformacijos raidos elementas jau nuo šio jud\u0117jimo ištak\u0173 – A. Kulvie\u010dio ir M. Radvilos Juodojo veiklos. <\/p>\n

J\u016bs\u0173 darbai <\/em> <\/b> – pirmasis istoriografinis bandymas Lietuvoje \u012fvertinti Reformacijos periodo Lietuvos evangelin\u0117s minties istorij\u0105. Kod\u0117l anks\u010diau niekas to netyr\u0117 ir kod\u0117l J\u016bs to \u0117m\u0117t\u0117s? <\/em> <\/b> <\/p>\n

Šiek tiek paradoksalu, kad viena labiausiai pasaul\u012f dominan\u010di\u0173 humanitarikos sri\u010di\u0173, d\u0117l kurios Lietuvos istorija ir intelektualinis paveldas yra tarptautinio susidom\u0117jimo objektas, Lietuvoje sulauk\u0117 tik dalinio d\u0117mesio. <\/p>\n

Daug prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l tokie tyrimai nebuvo pakankamai išpl\u0117toti. Sovietiniais metais religin\u0117s minties tyrimai buvo ideologizuoti. Reformacij\u0105 reik\u0117jo tirti kaip „pa\u017eang\u0173“ socialin\u012f, bet jokiu b\u016bdu ne religin\u012f ar id\u0117jin\u012f proces\u0105, ir tai iškreip\u0117 šio proceso esm\u0119 ir pri\u0117mim\u0105 visuomen\u0117je. Ba\u017eny\u010dios socialini\u0173 yd\u0173, jos dogm\u0173 kritika, kuria ypa\u010d pasi\u017eym\u0117jo ankstyvoji Reformacija, visiškai nereišk\u0117, kad tai buvo antireliginis jud\u0117jimas, ta\u010diau toks jis iš dalies buvo vaizduojamas. To pavyko išvengti Lenkijoje, kur XX a. antroje pus\u0117je buvo parašyta daug iškili\u0173 šios srities darb\u0173. Antra, istoriografiniai konfesin\u0117s raidos tyrimai da\u017enai yra asmeniškai ir kult\u016briškai anga\u017euoti, tod\u0117l valstyb\u0117je, kurioje dominuoja katalikiškosios tradicijos, katalikyb\u0117s tyrimai dominuoja, yra populiaresni. D\u0117l daugelio prie\u017eas\u010di\u0173 aš elgiuosi priešingai – tyrin\u0117ju Reformacij\u0105 neb\u016bdama nei kilme, nei kaip nors kitaip kult\u016briškai ar konfesiškai susijusi su protestantizmu. <\/p>\n

XX a. gilesn\u0117 LDK Reformacijos tyrim\u0173 tradicija nesusiformavo ir d\u0117l didelio šaltini\u0173 tr\u016bkumo. Pavyzd\u017eiui, Lietuvoje n\u0117ra n\u0117 vieno Jeano Calvino, Heinricho Bullingerio ir kit\u0173 Vakar\u0173 Reformacijos lyderi\u0173 rašt\u0173 rinkinio. Pasitaiko ir kuriozini\u0173 atvej\u0173, kai reti šaltiniai dingsta: prieš ma\u017edaug 20 met\u0173 vienoje Vilniaus bibliotekoje naudojausi Theodoro Wotchke’s Lietuvos ir Lenkijos protestant\u0173 korespondencijos su šveicarais rinkiniu, bet ilgainiui kataloguose jo neliko. Dabar š\u012f tr\u016bkum\u0105 jau kompensuoja elektroniniai ištekliai. Apskritai Lietuvoje ir kitose šalyse, kur protestantizmas ne\u012fsigal\u0117jo, pavyzd\u017eiui, Italijoje, jo tyrimus apsunkina sunkiai prieinami šaltiniai arba išsklaidyta dokumentacija. Vis d\u0117lto matau, kad pastaraisiais dešimtme\u010diais situacija kei\u010diasi, turime subrendusi\u0173 LKD Reformacijos lietuvi\u0173 tyr\u0117j\u0173 u\u017esienyje, daug\u0117ja gerai parengt\u0173 šaltini\u0173. <\/p>\n

<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Reformacija buvo pagrindinis impulsas, l\u0117m\u0119s ankstyv\u0173j\u0173 nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 kult\u016brin\u012f perversm\u0105, Lietuvos visuomen\u0117s modern\u0117jim\u0105. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesor\u0117 Dainora Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117 net du dešimtme\u010dius skyr\u0117 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaikštyst\u0117s (LDK) Reformacijos tyrimams…. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Filologijos fakulteto profesor\u0117 Dainora Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117 net du de\u0161imtme\u010dius skyr\u0117 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s (LDK) Reformacijos tyrimams. \/ E. Kurausko nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[105],"tags":[],"class_list":["post-27931","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-istorija","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Istorija<\/a>","tag_info":"Istorija","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27931","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27931"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27931\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27931"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27931"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27931"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}