{"id":24169,"date":"2023-10-16T17:03:49","date_gmt":"2023-10-16T14:03:49","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2023\/10\/16\/musu-pareiga-zydu-tautos-istorines-atminties-issaugojimas\/"},"modified":"2023-10-16T17:03:49","modified_gmt":"2023-10-16T14:03:49","slug":"musu-pareiga-zydu-tautos-istorines-atminties-issaugojimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2023\/10\/16\/musu-pareiga-zydu-tautos-istorines-atminties-issaugojimas\/","title":{"rendered":"M\u016bs\u0173 pareiga \u2013 \u017eyd\u0173 tautos istorin\u0117s atminties i\u0161saugojimas"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>Vilkavi\u0161kio rajono \u017eyd\u0173 kult\u016bros \u0161aknys siekia net XVI a. \u010cia klest\u0117jo penki stipr\u016bs senieji Lietuvos \u017eyd\u0173 \u0161tetlai: Vilkavi\u0161kio, Virbalio, Pilvi\u0161ki\u0173, Vi\u0161ty\u010dio ir Kybart\u0173. \u0160iuo metu i\u0161 senojo kra\u0161to daugiakult\u016bri\u0161kumo lik\u0119 tik septyni\u0173 Holokausto viet\u0173 fragmentai, kurie nesudaro buvusio kult\u016brinio paveikslo ir \u012fvykusios tragedijos visumos.<\/p>\n<p><b>Reikia nuolatin\u0117s prie\u017ei\u016bros<\/b><br \/>\n<br \/>\u0160ias septynias istorines Holokausto vietas m\u016bs\u0173 rajone galima rasti pa\u010diame Vilkavi\u0161kyje, Virbalyje, Pilvi\u0161kiuose (su\u0161audymo vieta gretimo \u0160aki\u0173 rajono Baltru\u0161i\u0173 kaime), Vi\u0161tytyje, Kybartuose, \u017dyni\u0173 kaime ir Para\u017eni\u0173 mi\u0161ke. Pastarosiose dviejose vietose atgul\u0117 netoliese esan\u010dio Kudirkos Naumies\u010dio (\u0160aki\u0173 r. sav.) \u017eydai. Informacija apie \u0161ias Holokausto vietas jose fragmentuota ir prie\u0161taringa, dalis jos pasenusi. Atminimo \u017eenklai ir paminklai jau ap\u0161ep\u0119, u\u017era\u0161ai da\u017enai ne\u012fskaitomi. Labai reikia ne tik tas vietas nuolatos tvarkyti, bet ir atlikti esam\u0173 paminkl\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105: nuvalyti apna\u0161as, sutvarkyti skilimus, kt. Nepakankama ir informacin\u0117 infrastrukt\u016bra \u2013 tr\u016bksta nuorod\u0173 \u012f Holokausto vietas, tikslios informacijos pa\u010diose vietose ir internete.<br \/>\n<br \/>D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 Vilkavi\u0161kio miesto laikrod\u017eio paramos fondas, asociacija \u201eS\u016bduvos \u017eyd\u0173 kult\u016bros fondas\u201c, Klausu\u010di\u0173 seni\u016bnija, S\u016bdavos kaimo bendruomen\u0117 ir V\u0161\u012e \u201eVilkavi\u0161kio turizmo ir verslo informacijos centras\u201c susib\u016br\u0119 kartu pareng\u0117 bendr\u0105 projekt\u0105, pavadint\u0105 \u201eVilkavi\u0161kio rajono \u017eyd\u0173 istorin\u0117s atminties saugojimas \u2013 23\u201c. Jo tikslas \u2013 puosel\u0117jant istorin\u0119 Vilkavi\u0161kio kra\u0161to \u017eyd\u0173 diasporos ir jos tragi\u0161ko likimo atmint\u012f atnaujinti ir sisteminti esam\u0105 informacij\u0105, toliau tvarkyti su Holokaustu susijusias vietas, \u012frengti informacin\u0119 infrastrukt\u016br\u0105 bei skatinti Vilkavi\u0161kio rajono bendruomen\u0119 nepamir\u0161ti istorijos pamok\u0173.<\/p>\n<p><b>Atnaujintas paminklinis akmuo<\/b><br \/>\n<br \/>\u012egyvendinant projekt\u0105 atnaujintas istorines Holokausto vietas Vilkavi\u0161kio rajone jungiantis mar\u0161rutas, kuris bus pasiekiamas Vilkavi\u0161kio turizmo ir verslo informacijos centro interneto svetain\u0117je bei \u201eFacebook\u201c paskyrose.<br \/>\n<br \/>\u017dyni\u0173 kaime sutvarkyta \u017eyd\u0173 \u017eudyni\u0173 vieta (2 277 m\u00b2 ploto) bei atnaujintas paminklinis akmuo: nuo u\u017era\u0161o nuvalytos apna\u0161os, paminklo vir\u0161uje sutvarkytas tinko pavir\u0161ius. Beje, nors istorik\u0173 po\u017ei\u016briu paminklo informacija yra netiksli, ta\u010diau dabar bent jau ai\u0161kiai \u012fskaitoma lietuvi\u0173 ir hebraj\u0173 kalbomis. Netrukus \u017dyni\u0173 kaime bus pastatytas metalinis informacinis stendas su Lietuvos gyventoj\u0173 genocido ir rezistencijos tyrimo centro atnaujinta ir patikslinta informacija ne tik lietuvi\u0173 bei hebraj\u0173, bet ir angl\u0173 kalbomis.<br \/>\n<br \/>\u012egyvendinus projekt\u0105 \u017eyd\u0173 paveldu besidomintys asmenys ir Lietuvos bei u\u017esienio institucij\u0173 atstovai, keliaudami parengtu mar\u0161rutu, analizuodami informacinius stendus, tur\u0117s geresnes galimybes pla\u010diau ir tiksliau susipa\u017einti su sen\u0173j\u0173 \u0161tetl\u0173 likimu. \u017dyd\u0173 i\u0161eivi\u0173 diasporai u\u017esienyje bei Vilkavi\u0161kio kra\u0161t\u0105 lankantiems turistams irgi taps pla\u010diau prieinama atnaujinta ir patikslinta informacija apie \u017eyd\u0173 tautos likim\u0105 Vilkavi\u0161kio rajone.<\/p>\n<p><b>\u017dygis \u012f \u017eyd\u0173 \u017eudyni\u0173 vietas<\/b><br \/>\n<br \/>\u0160\u012f ruden\u012f, rugs\u0117jo 22 d., minint 82-\u0105sias Holokausto prad\u017eios metines buvo surengtas \u017eygis automobiliais ir aplankytos \u017eyd\u0173 \u017eudyni\u0173 vietos rajone. \u017dygyje dalyvavo daugiau nei 60 vilkavi\u0161kie\u010di\u0173 ir rajono sve\u010di\u0173. D\u017eiugu, kad \u012f tok\u012f netradicin\u012f Holokausto auk\u0173 pamin\u0117jim\u0105 \u012fsijung\u0117 ne tik greta \u017dyni\u0173 kaimo esan\u010dio S\u016bdavos kaimo, bet ir Kybart\u0173 miesto moksleiviai bei mokytojai. Dalyvavo Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto profesorius, \u017eurnalistas, Holokausto istorijos tyrin\u0117tojas Aleksandras Vitkus, Mykolo Romerio universiteto profesorius, S\u016bduvos kra\u0161to istorijos tyrin\u0117tojas, S\u016bduvos \u017eyd\u0173 kult\u016bros fondo narys Vytautas \u0160lapkauskas, Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 Vilniuje paramos fondo ilgametis direktorius, mecenatas Edmundas Kulikauskas, Klausu\u010di\u0173 seni\u016bn\u0117 Judita Skystimien\u0117, Kybart\u0173 seni\u016bnas Romas \u0160unokas ir Virbalio seni\u016bnas Zitas Lasevi\u010dius.<br \/>\n<br \/>Vienas geriausi\u0173 kra\u0161to \u017eyd\u0173 istorijos \u017einov\u0173 profesorius A. Vitkus jau baigia parengti knyg\u0105 apie Holokaust\u0105 S\u016bduvoje. \u017dygio dalyviai i\u0161 profesoriaus i\u0161girdo nauj\u0173 fakt\u0173 apie \u012fvykusias tragedijas.<\/p>\n<p><b>Skaud\u016bs faktai<\/b><br \/>\n<br \/>Turb\u016bt ma\u017eai kas \u017eino, kad anks\u010diausiai organizuotos \u017eudyn\u0117s prasid\u0117jo su Vokietija besiribojan\u010diose Lietuvos apskrityse. Til\u017e\u0117je hitlerininkai dar iki karo prad\u017eios sudar\u0117 b\u016br\u012f, kuris buvo gav\u0119s \u012fsakym\u0105 prad\u0117ti \u017eudyti nekaltus \u017emones 25 km plo\u010dio Lietuvos pasienio ruo\u017ee. O jau 1941 m. bir\u017eelio 22 d. \u012f pasienio teritorijas \u012fva\u017eiavo Til\u017e\u0117s gestapo b\u016brio kariai. \u0160io b\u016brio kelias \u0117jo per Taurag\u0119, Kudirkos Naumiest\u012f, Virbal\u012f, Kybartus, Vilkavi\u0161k\u012f. Prie kelio \u017dyniai\u2013Kudirkos Naumiestis dar soviet\u0173 buvo i\u0161kastas 150 m ilgio, 5 m plo\u010dio ir 1,5 m gylio prie\u0161tankinis griovys apsiginti nuo vokie\u010di\u0173.<br \/>\n<br \/>Gestapininkai pasinaudojo tuo grioviu \u017eudydami \u017emones. \u017dudyn\u0117s vyko dvejus metus (1941\u20131942 m.). Buvo i\u0161\u017eudytos i\u0161tisos \u0161eimos ne tik i\u0161 Kudirkos Naumies\u010dio, bet ir i\u0161 Kauno, \u0160aki\u0173 ir net netoliese, kitapus sienos Vokietijoje, buvusio Pilkalnio kal\u0117jimo.<br \/>\n<br \/>Naujausiais Lietuvos gyventoj\u0173 genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, \u201enaci\u0173 Vokietijos represini\u0173 strukt\u016br\u0173 pareig\u016bnai ir j\u0173 vietiniai talkininkai 1941 m. rugs\u0117jo 16 d. su\u0161aud\u0117 650 vyr\u0173, moter\u0173, vaik\u0173 ir seneli\u0173. Did\u017ei\u0105j\u0105 auk\u0173 dal\u012f sudar\u0117 Kudirkos Naumies\u010dio miestelio \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s nariai, tarp auk\u0173 gal\u0117jo b\u016bti nedidelis skai\u010dius \u017eyd\u0173 i\u0161 kit\u0173 \u0160aki\u0173 apskrities vietovi\u0173. Taip pat \u0161ioje vietoje nuo 1941 m. liepos iki 1942 m. vasaros su\u0161audyta, palaidota apie 350 ar daugiau karo belaisvi\u0173 stovyklos (60-as oflagas) kalini\u0173 palaik\u0173.\u201c<br \/>\n<br \/>\u0160aud\u0117 vokie\u010di\u0173 gestapas ir, kaip tvirtino \u017einoma S\u016bdavos kra\u0161totyrinink\u0117 Regina Naujokaitien\u0117, \u010dia lietuviai baltarai\u0161\u010diai nedalyvavo. Naciai buvo pasiskirst\u0119 savo \u017eudyni\u0173 vietas. 1941 m. rugs\u0117jo 16 d. \u017eyd\u0173 \u017eudyn\u0117s vyko ir Para\u017eni\u0173 mi\u0161ke prie Keturkaimio kaimo (Kybart\u0173 sen.). Kai tuo pa\u010diu metu atve\u017e\u0117 \u017eyd\u0173 moteris su vaikais i\u0161 Kudirkos Naumies\u010dio \u012f \u017dyni\u0173 kaim\u0105, gestapininkai visus nukreip\u0117 atgal, nes j\u0173 paskirties ta\u0161kas buvo Para\u017eni\u0173 mi\u0161kas. Ten buvo nu\u017eudyta 650 vaik\u0173, moter\u0173 ir vyr\u0173.<br \/>\n<br \/>\u017dyd\u0173 \u017eudyn\u0117s vyko visame 25 km pasienio ruo\u017ee. Netoliese esan\u010diuose \u0160akiuose, vietos policijos duomenimis, 1941 m. rugs\u0117jo 13 d. nu\u017eudyta 890 asmen\u0173, o Kudirkos Naumiestyje po trij\u0173 dien\u0173, rugs\u0117jo 16-\u0105j\u0105, \u2013 650 \u017emoni\u0173.<br \/>\n<br \/>Kybartai ir Virbalis taip pat \u012f\u0117jo \u012f t\u0105 25 km plo\u010dio juost\u0105 nuo sienos su Vokietija. \u017dydams \u017eudyti vokie\u010diai suk\u016br\u0117 special\u0173 \u201eYpating\u0105j\u012f b\u016br\u012f\u201c i\u0161 buvusi\u0173 policinink\u0173, tarnavusi\u0173 Lietuvos policijoje. Specialiojo b\u016brio \u201eSavisauga\u201c centras buvo Vilkavi\u0161kyje. Kartu su vokie\u010diais jie dalyvavo ir v\u0117lesn\u0117se \u017eudyn\u0117se. Kybart\u0173 ir Virbalio \u017eyd\u0173 \u017eudyn\u0117s susipina, nes Kybart\u0173 \u017eydai buvo \u017eudomi ir atskirai Kybartuose, ir kartu su Virbalio \u017eydais Virbalyje.<br \/>\n<br \/>Viena did\u017eiausi\u0173 \u017eudyni\u0173 viet\u0173 rajone \u2013 Virbalio miesto pakra\u0161\u010diai, kur policijos paj\u0117gos kartu su baltarai\u0161\u010diais su\u0161aud\u0117 ne tik \u0161imtus Kybart\u0173 ir Virbalio \u017eyd\u0173 bei sovietini\u0173 aktyvist\u0173, bet ir apie 7 t\u016bkst. karo belaisvi\u0173 \u2013 Raudonosios armijos kari\u0173. Kaip skelbia \u010dia pastatyto paminklo \u012fra\u0161as, i\u0161 viso nu\u017eudyta apie 10 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. \u0160i\u0173 fakt\u0173 tikslinimas kartu su Lietuvos gyventoj\u0173 genocido ir rezistencijos tyrimo centru \u2013 tai jau ateinan\u010di\u0173 met\u0173 \u017eyd\u0173 palikimo tyrin\u0117toj\u0173 u\u017eduotis.<br \/>\n<br \/>Tragi\u0161ki valstyb\u0117s istorijos vingiai, sunaikin\u0119 did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f vienos i\u0161 Lietuvos taut\u0173 \u2013 \u017eyd\u0173 tautos \u2013 \u017emoni\u0173, negali b\u016bti pamir\u0161ti. Ypa\u010d giliai \u017eygio dalyviams \u012fstrigo S\u016bdavos pagrindin\u0117s mokyklos mokytojos Ritos Mykolaitien\u0117s vadovaujam\u0173 mokini\u0173 kompozicija, kurioje literat\u016brine bei menine kalba buvo perteikti \u017emoni\u0173 i\u0161gyvenimai, skaud\u016bs prisiminimai. O juk prarasta tauta, jos kult\u016bra ir gyva tik tada, kai j\u0105 prisimename. Pla\u010diau su\u017einoti apie \u017eyd\u0173 kult\u016br\u0105, susipa\u017einti su j\u0173 kulinariniu paveldu \u017eygio dalyviai tur\u0117jo galimyb\u0119 apsilank\u0119 bendruomen\u0117s \u201eVirbalio vartai\u201c Sen\u0173j\u0173 amat\u0173 centre.<\/p>\n<p><i>Vykdomas projektas finansuotas Vilkavi\u0161kio rajono savivaldyb\u0117s Nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 r\u0117mimo programos l\u0117\u0161omis, prie projekto l\u0117\u0161omis prisid\u0117jo S\u016bduvos \u017eyd\u0173 kult\u016bros fondas, pamin\u0117jim\u0105 r\u0117m\u0117 UAB \u201eKautra\u201c.<\/i><\/p>\n<p>Vitas GIRDAUSKAS<br \/>\n<br \/>Projekto vadovas<\/p>\n<p><i>U\u017esk. 1954<\/i><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vilkavi\u0161kio rajono \u017eyd\u0173 kult\u016bros \u0161aknys siekia net XVI a. \u010cia klest\u0117jo penki stipr\u016bs senieji Lietuvos \u017eyd\u0173 \u0161tetlai: Vilkavi\u0161kio, Virbalio, Pilvi\u0161ki\u0173, Vi\u0161ty\u010dio ir Kybart\u0173. \u0160iuo metu i\u0161 senojo kra\u0161to daugiakult\u016bri\u0161kumo lik\u0119&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":24170,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Smuikelio rauda primin\u0117 \u017eyd\u0173 tragedij\u0105 Para\u017eni\u0173 mi\u0161ke. \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-24169","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349.jpg",900,570,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349-300x190.jpg",300,190,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349-768x486.jpg",768,486,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349.jpg",900,570,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349.jpg",900,570,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349.jpg",900,570,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349-600x380.jpg",600,380,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20231016170349.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24169","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24169"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24169\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24170"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24169"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24169"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24169"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}