{"id":20207,"date":"2023-01-23T17:34:12","date_gmt":"2023-01-23T14:34:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2023\/01\/23\/neperprate-xviii-amziaus-esame-pasmerkti-kartoti-istorines-klaidas\/"},"modified":"2023-01-23T17:34:12","modified_gmt":"2023-01-23T14:34:12","slug":"neperprate-xviii-amziaus-esame-pasmerkti-kartoti-istorines-klaidas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2023\/01\/23\/neperprate-xviii-amziaus-esame-pasmerkti-kartoti-istorines-klaidas\/","title":{"rendered":"Neperprat\u0119 XVIII am\u017eiaus esame pasmerkti kartoti istorines klaidas"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Kaip atsitiko, kad Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublika \u2013 didel\u0117 ir sena valstyb\u0117 \u2013 XVIII am\u017eiaus pabaigoje tiesiog dingo i\u0161 Europos \u017eem\u0117lapio? Ar gal\u0117jo istorija su\u017eaisti kitoki\u0105 \u0161achmat\u0173 partij\u0105? Karo istorikas, profesorius Valdas Rakutis savo knygoje \u201ePrie\u0161 panyrant \u012f sutemas: Lietuva XVIII am\u017eiuje: kai ir Lenkija, ir Var\u0161uva buvo m\u016bs\u0173\u201c kvie\u010dia \u012f intriguojant\u012f istorin\u012f \u017eyg\u012f \u2013 naujai pa\u017evelgti \u012f lenk\u0173 ir lietuvi\u0173 istorik\u0173 sukurtus mitus ir be i\u0161ankstini\u0173 nuostat\u0173 pakalb\u0117ti apie \u0161io am\u017eiaus auk\u0161tumas ir \u017eemumas.<\/p>\n

Jaut\u0117si laimingi<\/b>
\n
Nors knyga para\u0161yta dar prie\u0161 prasidedant Rusijos karo veiksmams Ukrainoje, autorius dalijasi \u012f\u017evalgomis apie to meto \u012fvykius ir j\u0173 pasekmes, br\u0117\u017eia paraleles su \u0161iandiena. Knygoje atskleisti rus\u0173 \u012ftakos kaimynams ir visam pasauliui b\u016bdai akivaizd\u017eiai liudija, kad nuo Jekaterinos II laik\u0173 \u0161ioje valstyb\u0117je nedaug kas pasikeit\u0117. Perskai\u010dius knyg\u0105 lengviau suprasti Vladimiro Putino Rusijos veiksmus: pom\u0117g\u012f meluoti, kir\u0161inti, \u0161anta\u017euoti, paminti silpnesniuosius, manipuliuoti istorija.
\n
XVIII am\u017eiumi istorikas domisi dar nuo studij\u0173 Kauno Vytauto Did\u017eiojo universitete. \u201eNuo tada, matyt, i\u0161likusi traumin\u0117 patirtis \u2013 kad ir k\u0105 archyvuose atrastum, vis tiek \u017einai, jog viskas baigsis blogai\u201c, \u2013 sako ir priduria, kad tokia patirtis ugdo suvokim\u0105, jog reikia i\u0161mokti istorijos pamokas.
\n
\u201eXVIII am\u017eius mane \u017eavi tuo, kad to meto \u017emon\u0117s Lietuvoje jaut\u0117si laimingi. Jiems atrod\u0117, kad gyvena ypa\u010d geroje valstyb\u0117je \u2013 yra sot\u016bs, gali dalyvauti politikoje arba ramiai dirbti savo \u017eem\u0119, kai kiti sk\u0119sta diktat\u016brose ir despotijose. O ir karai \u2013 pasitrauk\u0119, juk XVII am\u017eius \u2013 kar\u0173 metas. Ta\u010diau \u010dia ir \u012fdomiausia \u2013 \u017emon\u0117ms atrodo, kad jie gyvena gerov\u0117s valstyb\u0117je, bet \u0161i \u2013 visi\u0161kai ne\u012fgali. Kaip valstyb\u0117s vadovams \u012ftikinti laimingus ir so\u010dius gyventojus, kad \u0161aliai reikia reform\u0173? Man atrodo, svarbu \u0161iandienos \u017emon\u0117ms papasakoti apie an\u0173 laik\u0173 kasdienyb\u0119, gyvenimo b\u016bd\u0105, paai\u0161kinti, kaip prot\u0117viai gyveno, kaip \u012fsivaizdavo savo \u0161al\u012f, ko lauk\u0117 ir tik\u0117josi. Gal tada nebebus toki\u0173 klausim\u0173: \u201eTikrai? Lietuva XVIII am\u017eiuje savo kariuomen\u0119 tur\u0117jo?\u201c<\/p>\n

Prie\u0161taravim\u0173 nei\u0161sprend\u0117<\/b>
\n
Istorikas \u012fsitikin\u0119s, kad kontekstas, kuriame gyveno XVIII am\u017eiaus \u017emon\u0117s, j\u0173 sumanymai, id\u0117jos, pasiekimai ir klaidos yra svarbu, jei norime i\u0161mokti istorijos pamokas. Juk juodas trigalvis erelis jau nuo 1732 met\u0173 vienaip ar kitaip grasina m\u016bs\u0173 valstybei ir k\u0117sinasi j\u0105 sudraskyti.
\n
\u201eKai kalbame apie \u017eiaurius poky\u010dius globaliose situacijose, privalome suprasti, kad visos valstyb\u0117s turi savo interes\u0173 ir kad m\u016bs\u0173 interesai buvo lygiai tokie pat svarb\u016bs, kaip to meto did\u017ei\u0173j\u0173 gali\u0173: Pr\u016bsijos, Austrijos ar Rusijos. Kai kam tada atrod\u0117 (atrodo ir dabar), kad Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos paaukojimas i\u0161sprend\u0117 did\u017eiuosius prie\u0161taravimus ir ilgam laikui Europoje garantavo stabilum\u0105. Atseit, tos trys valstyb\u0117s paskui tarpusavyje nekonfliktavo daugyb\u0119 met\u0173 iki pat Pirmojo pasaulinio karo, paskui visos prad\u0117jo kariauti, pusiausvyra sugriuvo, o mums v\u0117l atsirado galimyb\u0117 i\u0161kilti. Ta\u010diau jie klysta. Mes tur\u0117jome lygiai tokias pa\u010dias teises (lenkai, baltarusiai, ukrainie\u010diai \u2013 taip pat) \u2013 visos tautos turi teis\u0119 \u012f nepriklausomyb\u0119, laisv\u0105 ir savaranki\u0161k\u0105 apsisprendim\u0105. Imperiniai dariniai yra dirbtiniai ir niekam nesuteikia laim\u0117s \u2013 pajungtos tautos tikrai neturi toki\u0173 s\u0105lyg\u0173 vystytis ir klest\u0117ti kaip laim\u0117jusios, \u2013 ra\u0161o istorikas prof. V. Rakutis.
\n
Knygos autorius prof. Valdas Rakutis visi\u0161kai tikras, kad lietuviams b\u016btina keisti po\u017ei\u016br\u012f \u012f savo valstyb\u0119 \u2013 j\u0105 labiau myl\u0117ti ir puosel\u0117ti, nors prie\u0161ai stengiasi, kad b\u016bt\u0173 atvirk\u0161\u010diai. \u201eJie tikisi, kad mus u\u017egrob\u0119 gal\u0117s lengvai suvir\u0161kinti: mintysime, kas gi čia tokio, pasikeit\u0117 tik v\u0117liavos spalvos. Ir nepajusime, kaip i\u0161 savo valstyb\u0117s valdytoj\u0173 tampame kitos valstyb\u0117s valdiniais\u201c, \u2013 ra\u0161o istorikas.<\/p>\n

\u0160vietimo galia<\/b>
\n
Profesorius \u012fsitikin\u0119s, kad vert\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti ir dar vienos XVIII am\u017eiaus pamokos. Per \u0161iame am\u017eiuje atliktas reformas pavyko paruo\u0161ti žmones, kuriems r\u016bp\u0117jo valstyb\u0117, jie j\u0105 myl\u0117jo, nor\u0117jo jos labui dirbti, d\u0117l jos aukotis. Tokia pati situacija pasikartojo ir 1940-aisiais: nors valstyb\u0117 buvo prarasta, visuomen\u0117 paruo\u0161ta i\u0161bandymams. Po pus\u0161im\u010dio met\u0173, 1990-aisiais, ji vis dar buvo gyva!
\n
\u0160itaip parengti visuomen\u0119 paj\u0117gia tik \u0161vietimo sistema.
\n
\u201eIr jeigu chronologi\u0161kai sud\u0117liosime, kas kada buvo XVIII am\u017eiuje, kuo ai\u0161kiausiai pamatysime, kad Edukacin\u0117s komisijos auginta ir ugdyta karta subr\u0119sta kaip tik prie\u0161 pat Ketveri\u0173 met\u0173 seim\u0105\u201c, \u2013 teigia prof. V. Rakutis ir neabejoja, kad toks pilietinis patriotinis visuomen\u0117s \u0161vietimas m\u016bs\u0173 dienomis yra labai svarbus.
\n
Knygos autorius teigia, kad neperprat\u0119 XVIII am\u017eiaus esame pasmerkti kartoti tas pa\u010dias klaidas: \u201eVis dar norime gyventi ramiai ir tykiai kaip Augusto III laikais. Vis dar tikim\u0117s, kad ka\u017ekas kitas turi mus ginti, o ne mes patys, ir apskritai \u2013 es\u0105 jeigu mes nepulsime, tai ir m\u016bs\u0173 nepuls. \u010cia vis i\u0161 XVIII am\u017eiaus ateinan\u010dios kvailyst\u0117s. Juk ir tada tik\u0117jome, kad Austrija turi mums pad\u0117ti. Dabar v\u0117lgi labai daug tikim\u0117s i\u0161 draug\u0173, esame \u012fstoj\u0119 \u012f kolektyvin\u0119 gynybin\u0119 s\u0105jung\u0105, ir tai teisinga. Bet jeigu patys nesir\u016bpinsime savo gynyba, kaip s\u0105jungininkai supras, kad interesas yra abipusis?\u201c
\n
Lietuvos Respublikai labai reikia Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s istorijos suvokimo. Taip pat ir XVIII am\u017eiaus idealizmo, pragmatizmo pamok\u0173, polinkio \u012f \u0161vietim\u0105, karin\u0117s galios stiprinimo, administravimo tobulinimo ir r\u016bpes\u010dio ekonomika. Nes tik tauta, suvokianti savo \u0161aknis, gali sukurti stipri\u0105, ilgalaik\u0119 ir savimi besidid\u017eiuojan\u010di\u0105 valstyb\u0119, turin\u010di\u0105 ger\u0173 draug\u0173 ir Dievo palaim\u0105.<\/p>\n

Laisv\u0117 RADZEVI\u010cIEN\u0116<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip atsitiko, kad Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublika \u2013 didel\u0117 ir sena valstyb\u0117 \u2013 XVIII am\u017eiaus pabaigoje tiesiog dingo i\u0161 Europos \u017eem\u0117lapio? Ar gal\u0117jo istorija su\u017eaisti kitoki\u0105 \u0161achmat\u0173 partij\u0105? Karo istorikas, profesorius… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":20208,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-20207","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412.jpg",601,900,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412-200x300.jpg",200,300,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412.jpg",601,900,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412.jpg",601,900,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412.jpg",601,900,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412.jpg",601,900,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412.jpg",600,899,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20230123173412.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20207","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20207"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20207\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20208"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20207"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20207"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20207"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}