{"id":18186,"date":"2022-08-26T13:21:09","date_gmt":"2022-08-26T10:21:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2022\/08\/26\/azartiniai-losimai-nekaltas-zaidimas-2\/"},"modified":"2024-12-30T10:07:59","modified_gmt":"2024-12-30T07:07:59","slug":"azartiniai-losimai-nekaltas-zaidimas-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2022\/08\/26\/azartiniai-losimai-nekaltas-zaidimas-2\/","title":{"rendered":"Azartiniai lo\u0161imai \u2013 (ne)kaltas \u017eaidimas?"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Kartais „nekaltas pramoginis lošimas su draugais“ gali virsti nekontroliuojamu elgesiu – kankinan\u010dia problema, patologija, rimta priklausomybe nuo azartini\u0173 lošim\u0173. Tod\u0117l b\u016btina \u012fvertinti ši\u0173 „smagi\u0173 pramog\u0173“ gr\u0117sm\u0119 iš anksto. <\/p>\n

Respublikinio priklausomyb\u0117s lig\u0173 centro (RPLC) gydytoja psichiatr\u0117 Sigita Šolyt\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tyrim\u0173 duomenis, \u012frodan\u010dius, kad loterijos, kort\u0173 \u017eaidimai siejami su vidutine patologinio lošimo rizika, o kazino lošimai – su didele patologinio lošimo rizika. <\/p>\n

Apie priklausomyb\u0119 nuo azartini\u0173 lošim\u0173, gr\u0117sm\u0119, skaud\u017eius padarinius ne tik lošian\u010diajam, bet ir jo aplinkai kalbam\u0117s ir su RPLC socialine darbuotoja Svetlana Volujevi\u010d. <\/p>\n

Kada vert\u0117t\u0173 sunerimti? <\/b>

\nAzartinis lošimas – tai rizika ir viltimi paremtas \u017eaidimas, galintis tur\u0117ti itin skaud\u017ei\u0173 ir skausming\u0173 padarini\u0173. „Tai rizikingas ka\u017eko reikšmingo statymas su viltimi \u012fgyti k\u0105 nors didesn\u0117s vert\u0117s. Pasikartojantys patologinio potraukio prie azartini\u0173 lošim\u0173 epizodai gali u\u017evaldyti asmens gyvenim\u0105, d\u0117l to yra atsisakoma socialini\u0173, darbini\u0173, materialini\u0173 ir šeimos vertybi\u0173 bei \u012fsipareigojim\u0173“, – teig\u0117 gydytoja psichiatr\u0117 S. Šolyt\u0117.

\nAnot jos, tokiam sutrikimui, kur\u012f sukelia azartiniai lošimai, b\u016bdingas da\u017enas potraukis lošti, rizikavimas vis didesne pinig\u0173 suma, kad b\u016bt\u0173 pasiektas trokštamas malonumas. Priklausomi asmenys b\u016bna kamuojami nuovargio, dirgl\u016bs. Apie lošim\u0173 mast\u0105 meluoja savo šeimos nariams, artimiesiems, gydytojams, tod\u0117l kyla gr\u0117sm\u0117, kad santykiuose, šeimoje, darbe, karjeroje, \u012fgyjant išsilavinim\u0105 kils sunkum\u0173.

\nNeretai lošimas tampa b\u016bdu pab\u0117gti nuo problem\u0173 ar pagerinti prast\u0105 nuotaik\u0105, o po pralošimo iškart siekiama atsilošti.

\n„Labai da\u017enai asmenys, turintys problem\u0173 d\u0117l lošimo, link\u0119 jas sl\u0117pti ir neigti, tod\u0117l pirmuoju \u017eenklu gali b\u016bti pasikeit\u0119s artimojo elgesys, išsisukin\u0117jimas nuo ankstesni\u0173 pareig\u0173 arba j\u0173 neatlikimas, da\u017enas prašymas skolinti, iš nam\u0173 dingstantys daiktai ir visi kiti anks\u010diau min\u0117ti simptomai. Kai lošimas tampa probleminiu, atsiranda pasekm\u0117s“, – sak\u0117 S. Šolyt\u0117. <\/p>\n

Plona riba tarp pramogos ir priklausomyb\u0117s <\/b>

\nPriklausomyb\u0117 nuo azartini\u0173 lošim\u0173 neištinka staiga – tai yra ilgas procesas.

\n„Yra geras posakis: jeigu iš karto \u012fmeti varl\u0119 \u012f verdant\u012f vanden\u012f, ji iššoks ir išgyvens, o jeigu j\u0105 virsi ant labai l\u0117tos ugnies, ji pama\u017eu išvirs. Šis posakis ka\u017ekiek atspindi priklausomyb\u0117s formavim\u0105si – \u017emogus nepastebi, kaip nekaltas lošimas, loterija ar la\u017eybos pavirsta \u012f rimt\u0105 lig\u0105 – priklausomyb\u0119. Riba, kuri skiria pramog\u0105 nuo lošimo, yra plona, sunkiai ap\u010diuopiama“, – tvirtino socialin\u0117 darbuotoja S. Volujevi\u010d.

\nJos teigimu, iš prad\u017ei\u0173 \u017emogus lošia pramogaudamas, leisdamas laisvalaik\u012f ir sukeldamas sau rizik\u0105. Jeigu jis \u012fsivertina ir supranta, kad rizika rimta, nusistato sau lošimo ribas, kuri\u0173 pavyksta laikytis, – rizika suvaldyta.

\n„Visgi da\u017eniau \u017emon\u0117s numoja ranka \u012f rizik\u0105, tokiu b\u016bdu ilgainiui auga pripratimas (tolerancija), norisi lošti daugiau, da\u017eniau, rim\u010diau ir didesn\u0117mis sumomis, lošimas u\u017eima vis daugiau laiko, lošiama darbo ar moksl\u0173 metu. Tuomet jie lošia sukeldami sau ap\u010diuopiam\u0105 \u017eal\u0105, pavyzd\u017eiui, finansams, santykiams ar sveikatai. Jeigu šioje vietoje pavyksta sustoti, nusistatyti ribas bei j\u0173 laikytis – puiku. Ta\u010diau tai padaryti tampa sunku, nes lošimas asmen\u012f labai stipriai \u012ftraukia – jis jau\u010dia azart\u0105, malonum\u0105, patiria greit\u0105 apdovanojim\u0105, o prasiloš\u0119s nori b\u016btinai atsilošti, ir patenka \u012f u\u017eburt\u0105 rat\u0105“, – aiškino S. Volujevi\u010d pridurdama, kad lošdamas ir nepaisydamas konkre\u010dios \u017ealos \u017emogus po kurio laiko per\u017eengia nematom\u0105 linij\u0105 ir \u012fgyja priklausomyb\u0119. <\/p>\n

Padariniai – \u017elugdantys <\/b>

\nS. Volujevi\u010d patirtis rodo, kad nuo lošim\u0173 priklausomi asmenys neretai turi reikal\u0173 su antstoliais, da\u017enai patiria teisini\u0173, finansini\u0173 problem\u0173 ir prisidaro skol\u0173. Nor\u0117dami atsilošti, jie naudojasi greitaisiais kreditais, kuri\u0173 v\u0117liau ne\u012fstengia gr\u0105\u017einti, tod\u0117l artimiesiems tenka dengti finansinius \u012fsiskolinimus, tuo nuskurdinant šeimos biud\u017eet\u0105.

\nPriklausomo asmens, taip pat jo artim\u0173j\u0173 psichika bei k\u016bnas gyvena nuolatiniame \u012ftampos ir išgyvenimo re\u017eime, kur\u012f sunku ilgai atlaikyti.

\n„Dirbant su kompulsyviais loš\u0117jais ir j\u0173 artimaisiais da\u017enai galima išgirsti, kad vis\u0173 psichologin\u0117 b\u016bsena yra labai sud\u0117tinga. \u017dmon\u0117s jau\u010diasi dirgl\u016bs, pervarg\u0119 nuo \u012ftampos, finansini\u0173 sunkum\u0173, pasireiškia ne tik psichologini\u0173, toki\u0173, kaip nerimas, panikos priepuoliai, depresin\u0117 b\u016bsena ar mintys apie savi\u017eudyb\u0119, bet ir somatini\u0173 sutrikim\u0173: pakyla kraujosp\u016bdis, atsiranda stipr\u016bs galvos skausmai, nemiga. Priklausomi asmenys ir j\u0173 artimieji gali prad\u0117ti da\u017eniau ir gausiau vartoti alkohol\u012f nor\u0117dami u\u017emiršti sunkumus, ta\u010diau j\u0173 nesprend\u017eia“, – rizikas vardijo socialin\u0117 darbuotoja.

\nAnot jos, be viso to, artimiesiems formuojasi netiesiogin\u0117 priklausomyb\u0117: „Jie tampa priklausomi nuo lošian\u010dio asmens ir nustoja gyventi savo gyvenim\u0105, nes viskas pradeda suktis aplink priklausom\u0105 \u017emog\u0173. Tokia šeima neretai atsiriboja nuo socialinio gyvenimo, ma\u017eai bendrauja su aplinkiniais, apriboja ryšius su draugais, gimin\u0117mis, slepia savo problemas nuo kit\u0173, nes jau\u010dia g\u0117d\u0105. Apleid\u017eia ankstesnius pom\u0117gius, nes tam nelieka nei noro, nei finansini\u0173 ar emocini\u0173 resurs\u0173.“ <\/p>\n

Rekomenduojama vengti pamoksl\u0173 <\/b>

\nDa\u017eniausiai artimieji b\u016bna pirmieji, kurie pastebi su lošimu susijusias \u017emogaus problemas.

\nTod\u0117l gydytoja psichiatr\u0117 S. Šolyt\u0117 patar\u0117 pirmiausia pasir\u016bpinti savimi – savo psichologine ir finansine gerove bei saugumu, ieškoti kvalifikuotos pagalbos.

\nMedik\u0117s teigimu, svarbiausia vengti moralizuoti lošian\u010diajam, pamoksl\u0173 ir bausmi\u0173. O kai ken\u010diantys nuo lošim\u0173 asmenys atsigr\u0119š \u012f savo elges\u012f ir matys pasekmes, svarbu b\u016bti šalia, pagal galimybes pad\u0117ti, paskatinti kreiptis pagalbos \u012f specialistus.

\n„Kuo grei\u010diau lošian\u010diam asmeniui leisime pamatyti ir pajausti su lošimu susijusias pasekmes, tuo greitesnis bus jo sveikimas arba bent jau pagalbos paieška“, – sak\u0117 ji.

\nSocialin\u0117 darbuotoja S. Volujevi\u010d prid\u016br\u0117: jei artimieji gr\u0105\u017eina kompulsyvaus loš\u0117jo skolas, tokiu b\u016bdu jie tik skatina neatsaking\u0105 šio \u017emogaus elges\u012f, sukuria šiam saugumo jausm\u0105, kad jis gali išsisukti, j\u012f visada ištrauks iš b\u0117dos.

\n„Artimiesiems svarbu nekelti sau tikslo išgelb\u0117ti, nes jis n\u0117ra realus. Tai yra rimta liga, kuri\u0105 gydo kvalifikuoti specialistai, o artimasis n\u0117ra kvalifikuotas specialistas, tad svarbu sav\u0119s nekaltinti, kad nepavyksta suvaldyti artimojo ligos“, – patar\u0117 S. Volujevi\u010d.

\nJi sako, jog kvietimas \u012f atvir\u0105 ir nuošird\u0173 pokalb\u012f – tinkama pagalba, nes tai yra slapukavimui ir nutyl\u0117jimams priešingas elgesys. Svarbiausia leisti priklausomam asmeniui pamatyti, kad norite j\u012f suprasti ir kartu rasti pagalb\u0105.

\n„Ta\u010diau nevert\u0117t\u0173 tik\u0117tis greit\u0173 rezultat\u0173 net tuomet, jei artimasis sutiko nueiti pas specialistus, kadangi priklausomyb\u0117 išsivyst\u0117 per ilg\u0105 laik\u0105, tod\u0117l gijimas bus taip pat ilgas ir daug j\u0117g\u0173 reikalaujantis procesas“, – sak\u0117 socialin\u0117 darbuotoja. <\/p>\n

Loš\u0117jams ir j\u0173 artimiesiems pagalba teikiama Respublikiniame priklausomyb\u0117s lig\u0173 centre (www.rplc.lt). Taip pat visoje Lietuvoje veikia anonimini\u0173 loš\u0117j\u0173 grup\u0117s (www.anoniminiailosejai.lt) ir priklausom\u0173 asmen\u0173 artim\u0173j\u0173 savigalbos grup\u0117s (www. al-anon.lt).Aktuali\u0105 informacij\u0105 apie lošim\u0173 priklausomyb\u0119 ir prieinam\u0105 psichologin\u0119 pagalb\u0105 rasite nacionalin\u0117je psichikos sveikatos svetain\u0117je www.pagalbasau.lt bei interneto svetain\u0117je www.nebenoriulosti.lt. <\/em> <\/p>\n

U\u017esk. 1747 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kartais „nekaltas pramoginis lošimas su draugais“ gali virsti nekontroliuojamu elgesiu – kankinan\u010dia problema, patologija, rimta priklausomybe nuo azartini\u0173 lošim\u0173. Tod\u0117l b\u016btina \u012fvertinti ši\u0173 „smagi\u0173 pramog\u0173“ gr\u0117sm\u0119 iš anksto. Respublikinio priklausomyb\u0117s… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":18187,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Svetlana Volujevi\u010d: \u201ePriklausomyb\u0117 susiformavo per ilg\u0105 laik\u0105, tod\u0117l nevert\u0117t\u0173 tik\u0117tis greito gijimo.\u201c \/ Asmeninio albumo nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-18186","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109.jpg",470,426,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109-300x272.jpg",300,272,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109.jpg",470,426,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109.jpg",470,426,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109.jpg",470,426,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109.jpg",470,426,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109-470x400.jpg",470,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109-470x400.jpg",470,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109.jpg",470,426,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220826132109.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18186","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18186"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18186\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":68021,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18186\/revisions\/68021"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18187"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18186"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18186"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18186"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}