{"id":16200,"date":"2022-04-08T11:09:25","date_gmt":"2022-04-08T08:09:25","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2022\/04\/08\/portretai-rodomi-ju-autoriu-gimtajame-kraste-2\/"},"modified":"2022-04-08T11:09:25","modified_gmt":"2022-04-08T08:09:25","slug":"portretai-rodomi-ju-autoriu-gimtajame-kraste-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2022\/04\/08\/portretai-rodomi-ju-autoriu-gimtajame-kraste-2\/","title":{"rendered":"Portretai rodomi j\u0173 autori\u0173 gimtajame kra\u0161te"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Vilkaviškio rajono Suvalkijos (S\u016bduvos) kult\u016bros centre-muziejuje pristatoma trij\u0173 šiame regione gimusi\u0173 dailinink\u0173 k\u016bryba. Paroda skirta S\u016bduvos metams pamin\u0117ti. Eksponuojami darbai iš Nacionalinio M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejaus rinkini\u0173. <\/p>\n

Psichologini\u0173 portret\u0173 k\u016br\u0117jas <\/b>

\nVienas iš darb\u0173 autori\u0173 – Vytautas Ciplijauskas (1927–2019). Jis kil\u0119s iš Šunsk\u0173 miestelio Marijampol\u0117s apskrityje. Pasak dail\u0117tyrininko Algimanto Patašiaus, V. Ciplijauskas augo šviesioje katalikiškoje stipraus \u016bkininko šeimoje, buvo jauniausias keturi\u0173 broli\u0173 bei penki\u0173 seser\u0173 b\u016bryje. 1933–1937 m. Vytautas lank\u0117 Šunsk\u0173 prad\u017eios mokykl\u0105, 1937–1943 m. mok\u0117si Marijampol\u0117s Rygiški\u0173 Jono berniuk\u0173 gimnazijoje ir svajojo apie studijas Kauno meno mokykloje. Vokie\u010diams j\u0105 u\u017edarius buvo \u012fstoj\u0119s \u012f Vilkaviškio kunig\u0173 seminarij\u0105, ta\u010diau suprat\u0119s, kad tai ne jo kelias, gr\u012f\u017eo namo, darbavosi \u016bkyje, giedojo ba\u017eny\u010dios chore. 1944–1948 m. studijavo monumentali\u0105j\u0105 tapyb\u0105 ir vitra\u017e\u0105 Kauno taikomosios ir dekoratyvin\u0117s dail\u0117s institute.

\n1948 m. V. Ciplijauskas buvo ištremtas \u012f Sibir\u0105. Gr\u012f\u017e\u0119s iš tremties 1958–1961 m. studijas t\u0119s\u0117 LSSR dail\u0117s institute Vilniuje. Jas baig\u0119s 1961–1976 m. d\u0117st\u0117 M. K. \u010ciurlionio men\u0173 mokykloje. Nuo 1976 m. V. Ciplijauskas pasirinko laisvojo menininko keli\u0105, aktyviai k\u016br\u0117 ir dalyvavo parodose.

\nDailininkas yra nutap\u0119s peiza\u017e\u0173, \u012fsp\u016bding\u0173 fig\u016brini\u0173 kompozicij\u0173, o labiausiai išgars\u0117jo kaip puikus psichologini\u0173 portret\u0173 k\u016br\u0117jas. Juose autorius ne tik perteik\u0117 tapom\u0173 asmenybi\u0173 fizin\u012f panašum\u0105, bet ir geb\u0117jo atskleisti portretuojam\u0173j\u0173 esm\u0119, j\u0173 savast\u012f, turting\u0105 vidin\u012f pasaul\u012f. Tas puikiai atsispindi ir parodoje eksponuojamuose portretuose. <\/p>\n

\u012eam\u017eino kult\u016bros pasaulio atstovus <\/b>

\nMe\u010dislovas Ostrauskas (1927–2002) gim\u0117 ir vaikyst\u0119 praleido Marijampol\u0117je. Jo t\u0117tis buvo šiame mieste dislokuoto 9-ojo p\u0117stinink\u0173 pulko apskaitininkas, šeima tur\u0117jo nedidel\u0119 krautuv\u0117l\u0119. V\u0117liau Ostrauskai persik\u0117l\u0117 \u012f Ma\u017eeikius. B\u016bsimasis dailininkas mok\u0117si Ma\u017eeiki\u0173 gimnazijoje, \u010dia lank\u0117 piešimo b\u016brel\u012f pas \u010ceslov\u0105 Kontrim\u0105. 1945 m. išvyko studijuoti \u012f Kaun\u0105. 1951 m. baig\u0117 Kauno taikomosios ir dekoratyvin\u0117s dail\u0117s institut\u0105. Dirbo Kauno „Dail\u0117s“ kombinate, 1957–1987 m. d\u0117st\u0117 Kauno J. Naujalio vidurin\u0117je meno mokykloje, k\u016br\u0117 ir dalyvavo parodose.

\nM. Ostrauskas gerai \u017einomas ne tik dail\u0117s, bet ir šachmat\u0173 pasaulyje. Jis buvo stiprus \u017eaid\u0117jas, nuo 1961 m. – šachmat\u0173 sporto meistras. Dail\u0117s srityje M. Ostrauskas gars\u0117jo kaip portretistas, geb\u0117j\u0119s perteikti tiek portretuojamojo išorin\u012f panašum\u0105, tiek ir psichologin\u0119 jo charakteristik\u0105. Bene reikšmingiausi\u0105 dailininko k\u016brybinio palikimo dal\u012f sudaro kult\u016bros pasaulio atstov\u0173 portretai. Šeši iš j\u0173 pristatomi parodoje Suvalkijos (S\u016bduvos) kult\u016bros centre-muziejuje. <\/p>\n

Originali kompozicija, išskirtin\u0117s spalvos <\/b>

\nVladas Karatajus (1925–2014) gim\u0117 Vilkaviškyje, Lietuvos banko tarnautojo šeimoje. Dailininkas yra pasakoj\u0119s, kad 1926 m. jo t\u0117vuk\u0105 perk\u0117lus dirbti \u012f Lazdijus ten prab\u0117go penkiolika vaikyst\u0117s ir paauglyst\u0117s met\u0173. V\u0117liau, siekdami išvengti tremties, Karatajai persik\u0117l\u0117 \u012f Ukmerg\u0119. Vladas mok\u0117si vietin\u0117je Antano Smetonos gimnazijoje ir mokytoj\u0173 seminarijoje. 1946–1952 m. studijavo tapyb\u0105 LSSR dail\u0117s institute Vilniuje. J\u012f baig\u0119s pasiliko d\u0117styti, o nuo 1968 m. iki 1979 m. buvo Tapybos katedros ved\u0117jas, be to, aktyviai k\u016br\u0117 ir dalyvavo parodose.

\nKaip ir kiti du Pae\u017eeri\u0173 dvare pristatomi dailininkai, V. Karatajus gars\u0117jo kaip puikus portretistas. Jo portretuose akivaizdus ne tik autoriaus d\u0117mesys portretuojamojo veidui, dom\u0117jimasis jo vidiniu pasauliu, bet ir pati fig\u016bra, portretuojamam asmeniui b\u016bdingas charakteringas judesys. Kiekvienam portretui dailininkas steng\u0117si sukurti originali\u0105 kompozicij\u0105 ir rasti išskirtin\u012f spalvin\u012f sprendim\u0105. Parodoje eksponuojami k\u016briniai liudija, kad nuošird\u017eiausi ir labiausiai pavyk\u0119 yra V. Karatajaus šeimos nari\u0173 bei koleg\u0173 dailinink\u0173 portretai.

\nSvarbi\u0105 viet\u0105 šio tapytojo k\u016bryboje u\u017eima ir švies\u016bs natiurmortai bei lyriški ar psichologin\u0117s \u012ftampos prisodrinti peiza\u017eai. Keletu j\u0173 taip pat galima pasig\u0117r\u0117ti parodoje. <\/p>\n

Suvalkijos (S\u016bduvos) kult\u016bros centro-muziejaus inf. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vilkaviškio rajono Suvalkijos (S\u016bduvos) kult\u016bros centre-muziejuje pristatoma trij\u0173 šiame regione gimusi\u0173 dailinink\u0173 k\u016bryba. Paroda skirta S\u016bduvos metams pamin\u0117ti. Eksponuojami darbai iš Nacionalinio M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejaus rinkini\u0173. Psichologini\u0173 portret\u0173… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":16201,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Pae\u017eeri\u0173 dvare eksponuojami trij\u0173 autori\u0173 darbai i\u0161 Nacionalinio M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejaus rinkini\u0173. \/ K\u0119stu\u010dio INKRATOS nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[99],"tags":[],"class_list":["post-16200","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-parodos","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925.jpg",900,389,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925-300x130.jpg",300,130,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925-768x332.jpg",768,332,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925.jpg",900,389,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925.jpg",900,389,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925.jpg",900,389,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925-600x389.jpg",600,389,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925-600x389.jpg",600,389,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925-600x259.jpg",600,259,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Parodos<\/a>","tag_info":"Parodos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20220408110925.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16200","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16200"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16200\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16201"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16200"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16200"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16200"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}