{"id":15121,"date":"2022-01-24T09:35:30","date_gmt":"2022-01-24T06:35:30","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2022\/01\/24\/trys-dazniausios-klaidos-tvarkant-atliekas-ziema\/"},"modified":"2024-12-30T10:29:25","modified_gmt":"2024-12-30T07:29:25","slug":"trys-dazniausios-klaidos-tvarkant-atliekas-ziema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2022\/01\/24\/trys-dazniausios-klaidos-tvarkant-atliekas-ziema\/","title":{"rendered":"Trys da\u017eniausios klaidos tvarkant atliekas \u017eiem\u0105"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Šaltuoju sezonu gyventojai ir atliek\u0173 ve\u017e\u0117jai susiduria su sunkumais. Paspaudus didesniam šaltukui, ledas padengia ne tik takus ir kelius, bet ir atliekas konteineriuose. Vien per pra\u0117jusius metus d\u0117l netinkamo naudojimo buvo sugadinti beveik 3000 konteineri\u0173. K\u0105 daryti, kad šios problemos b\u016bt\u0173 išvengta? Ekologini\u0173 sprendim\u0173 bendrov\u0117s „Ecoservice“ atliek\u0173 surinkimo verslo direktor\u0117 Daiva Skrupskelien\u0117 išskiria da\u017eniausias gyventoj\u0173 klaidas tvarkant savo atliekas \u017eiem\u0105 ir dalijasi patarimais, kurie pad\u0117s išvengti nemalonum\u0173. <\/p>\n

1 klaida: \u012f <\/b> konteinerius metamos nesupakuotos atliekos <\/b> <\/p>\n

Viena pagrindini\u0173 problem\u0173, su kuriomis \u017eiem\u0105 susiduria gyventojai ir atliek\u0173 ve\u017e\u0117jai, yra prie konteineri\u0173 dugno ar sieneli\u0173 prišalusios atliekos. Did\u017eioji dalis ši\u0173 atliek\u0173 yra pavien\u0117s gyventoj\u0173 išmetamos pakuot\u0117s ar maisto liku\u010diai, kurie sustingsta \u012f led\u0105 ir u\u017esilieka konteineriuose. <\/p>\n

D\u0117l šios prie\u017easties konteineriuose kaupiasi vis didesnis atliek\u0173 kiekis, kurias pašalinti tampa did\u017eiuliu išš\u016bkiu, o ir konteineriai kur kas grei\u010diau prisipildo. Kad to b\u016bt\u0173 išvengta, prašoma gyventoj\u0173 nemesti \u012f konteinerius pavieni\u0173 pakuo\u010di\u0173 ar maisto liku\u010di\u0173, o jas tinkamai supakuoti ir surišti plastikiniuose maišuose. <\/p>\n

„Tos pa\u010dios taisykl\u0117s galioja ir \u012f konteinerius išmetamai g\u0117rim\u0173 tarai, kuri\u0105 rekomenduojame ištuštinti, kad išsiliej\u0119 skys\u010diai nevirst\u0173 ledu, kur\u012f pašalinti, spaud\u017eiant neigiamai temperat\u016brai, yra itin sunku“, – teigia D. Skrupskelien\u0117. <\/p>\n

2 klaida: neu\u017etikrintas konteineri\u0173 <\/b> sandarumas <\/b> <\/p>\n

Kita da\u017enai pasitaikanti problema yra nesandar\u016bs konteineriai, \u012f kuriuos patenka sniegas ar lietus, kuris taip pat u\u017eš\u0105la. Konteineriai tampa ledo talpyklomis, kartu \u012fstrigdindami ir juose esan\u010dias atliekas. <\/p>\n

Esant galimybei konteinerius geriausia laikyti po stogu arba u\u017edaroje patalpoje, taip apribojant galimybes sniegui patekti \u012f konteinerio vid\u0173. Jei tokios galimyb\u0117s n\u0117ra, svarbu pasir\u016bpinti, kad dang\u010diai visuomet b\u016bt\u0173 u\u017edaryti, o atsiradus nesandarumui, pa\u017eeidimams, apie juos pranešti paslaug\u0173 teik\u0117jui d\u0117l konteinerio remonto ar pakeitimo. <\/p>\n

Vis d\u0117lto, jei atliekos j\u016bs\u0173 konteineryje jau prišalo, j\u0173 gramdyti, dau\u017eyti ar m\u0117ginti kitaip fiziškai pašalinti nerekomenduojama, kadangi didel\u0117 tikimyb\u0117 sulau\u017eyti ar kitaip pa\u017eeisti konteinerio konstrukcij\u0105. <\/p>\n

„Geriausias b\u016bdas pašalinti prišalusias atliekas yra palaikyti konteiner\u012f šildomoje patalpoje, pavyzd\u017eiui, gara\u017ee, kol jis atšils, ir tik tada pilnai ištuštinti jo turin\u012f. Jei tokios galimyb\u0117s n\u0117ra, teks laukti or\u0173 atšilimo“, – dalijasi D. Skrupskelien\u0117. <\/p>\n

3 klaida: \u012f <\/b> konteinerius metam <\/b> i karš <\/b> ti pelenai <\/b> <\/p>\n

Šaltuoju sezonu dalis gyventoj\u0173 naudojasi šildymo krosnimis, kieto kuro katilais, \u017eidiniais, kuriuose susidaro nema\u017eas kiekis pelen\u0173. Svarbu atsiminti, ir jokiu b\u016bdu \u012f konteinerius nemesti k\u0105 tik išimt\u0173 pelen\u0173. Pasak D. Skrupskelien\u0117s, karšti pelenai apgadina ne tik pa\u010dius konteinerius, bet ir sukelia didel\u0119 gaisro rizik\u0105 – nuo svylan\u010dio konteinerio gali u\u017esidegti šalia esantys pastatai, o ištuštinus konteiner\u012f su karštais pelenais gali u\u017esidegti ir pati šiukšliave\u017e\u0117. <\/p>\n

Sud\u0117tinga \u012fvertinti, kada pelenai jau yra pakankamai atv\u0117s\u0119 ir jau nebekelia pavojaus. Pernai d\u0117l šios prie\u017easties sudeg\u0117 daugiau nei 300 konteineri\u0173. Tod\u0117l reikia pelenus pavartyti, iš krosnies ar \u017eidinio pirma juos surinkti \u012f tam tinkam\u0105 talp\u0105, ir tik \u012fsitikinus, kad jie tikrai yra atv\u0117s\u0119, jau galima supakuoti \u012f plastikinius maišelius, juos u\u017erišti ir mesti \u012f buitini\u0173 atliek\u0173 konteiner\u012f. <\/p>\n

D. Skrupskelien\u0117 skatina apsvarstyti ir galim\u0105 pelen\u0173 panaudojim\u0105 naudingai, pavyzd\u017eiui, jie puikiai veikia kaip slidum\u0105 ma\u017einanti med\u017eiaga barstant takus ar kelius, taip pat pelenai tinkami berti \u012f kompost\u0105 ar net tiesiai \u012f dar\u017e\u0105 – \u010dia jie veikia kaip nat\u016brali tr\u0105ša. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Šaltuoju sezonu gyventojai ir atliek\u0173 ve\u017e\u0117jai susiduria su sunkumais. Paspaudus didesniam šaltukui, ledas padengia ne tik takus ir kelius, bet ir atliekas konteineriuose. Vien per pra\u0117jusius metus d\u0117l netinkamo naudojimo… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[24],"tags":[],"class_list":["post-15121","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-aktualijos","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Aktualijos<\/a>","tag_info":"Aktualijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15121","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15121"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15121\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":71636,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15121\/revisions\/71636"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15121"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15121"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15121"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}