{"id":143573,"date":"2026-10-28T14:12:43","date_gmt":"2026-10-28T12:12:43","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=143573"},"modified":"2026-10-28T14:12:43","modified_gmt":"2026-10-28T12:12:43","slug":"aukstumalos-pelke-vieta-patekusi-i-pasaulio-pelketyros-istorija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/10\/28\/aukstumalos-pelke-vieta-patekusi-i-pasaulio-pelketyros-istorija\/","title":{"rendered":"Auk\u0161tumalos pelk\u0117 \u2013 vieta, patekusi \u012f pasaulio pelk\u0117tyros istorij\u0105"},"content":{"rendered":"

Valstybini\u0173 mi\u0161k\u0173 ur\u0117dijos (VMU) \u0160ilut\u0117s regioniniame padalinyje, Kint\u0173 girininkijoje, plytinti Auk\u0161tumalos pelk\u0117 \u2013 viena \u017eymiausi\u0173 ir vertingiausi\u0173 Lietuvos auk\u0161tapelki\u0173. Nemuno deltoje esanti Auk\u0161tumala i\u0161siskiria ne tik savitu kra\u0161tovaizd\u017eiu ir biologine \u012fvairove \u2013 jos reik\u0161m\u0117 neatsiejama ir nuo pasaulio pelki\u0173 mokslinio pa\u017einimo. \u0160iandien pelk\u0119 gali atrasti kiekvienas \u2013 atnaujintas pa\u017eintinis takas leid\u017eia i\u0161 arti patirti \u0161i\u0105 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 besiformuojan\u010di\u0105 ekosistem\u0105.<\/p>

Auk\u0161tumala \u2013 pasaulio pelk\u0117tyros akiratyje<\/strong><\/p>

Auk\u0161tumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krok\u0173 Lankos e\u017eero ir Kint\u0173. Jos reik\u0161m\u0117 per\u017eengia Lietuvos ribas \u2013 1902 m. vokie\u010di\u0173 botanikas ir pelk\u0117tyrininkas Carlas Albertas Weberis paskelb\u0117 Auk\u0161tumalai skirt\u0105 monografij\u0105, tapusi\u0105 reik\u0161mingu atspirties ta\u0161ku tolesnei pelk\u0117tyros raidai.<\/p>

I\u0161samiai tyrin\u0117damas Auk\u0161tumal\u0105, mokslininkas apra\u0161\u0117 auk\u0161tapelk\u0117s augalij\u0105, sandar\u0105 ir jos formavimosi procesus. \u0160is veikalas laikomas pirm\u0105ja pasaulyje moksline monografija, skirta vienai auk\u0161tapelkei.<\/p>

\"\"<\/figure>

Auk\u0161tumalos takais: nuo k\u016blgrindos iki e\u017eerok\u0161ni\u0173<\/strong><\/p>

Norint pajusti Auk\u0161tumalos i\u0161skirtinum\u0105, neb\u016btina b\u016bti mokslininku \u2013 vienas geriausi\u0173 b\u016bd\u0173 j\u0105 patirti yra leistis pa\u017eintiniu taku, kuris visai neseniai buvo atnaujintas. Tak\u0105 pri\u017ei\u016bri Ma\u017eosios Lietuvos saugom\u0173 teritorij\u0173 direkcija.<\/p>

Medinis takas lankytojus veda \u012f auk\u0161tapelk\u0117s gilum\u0105 ir leid\u017eia i\u0161 arti pamatyti vietas, kurios kitu atveju b\u016bt\u0173 sunkiai pasiekiamos. \u010cia verta neskub\u0117ti ir atid\u017eiau apsidairyti. Kimin\u0173 kilimai, \u017eemos pu\u0161el\u0117s, atviros pelk\u0117s platyb\u0117s ir tarp j\u0173 tyvuliuojantys e\u017eerok\u0161niai kuria Auk\u0161tumalai b\u016bding\u0105 kra\u0161tovaizd\u012f. Kei\u010diantis met\u0173 laikams kinta pelk\u0117s spalvos ir augalija, tod\u0117l kiekvienas apsilankymas gali atskleisti vis kitok\u012f jos veid\u0105.<\/p>

Dalis pa\u017eintinio tako driekiasi sen\u0105ja k\u016blgrindos trasa, menan\u010dia laikus, kai pelk\u0117 buvo ne lankytinas gamtos objektas, o vietos \u017emoni\u0173 kasdien\u0117s aplinkos dalis.<\/p>

Savitas gyvyb\u0117s pasaulis<\/strong><\/p>

I\u0161 pirmo \u017evilgsnio Auk\u0161tumala gali atrodyti tyli ir skurdi, ta\u010diau jos gyvyb\u0117s pasaulis kur kas turtingesnis, nei i\u0161duoda sant\u016brus pelk\u0117s kra\u0161tovaizdis. S\u0105lygos organizmams \u010dia ne\u012fprastos: nors vandens gausu, aplinka r\u016bg\u0161ti, o maisto med\u017eiag\u0173 \u2013 nedaug. Tod\u0117l auk\u0161tapelk\u0117je \u012fsitvirtino augalai ir gyv\u016bnai, gebantys prisitaikyti prie toki\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>

Vieni b\u016bdingiausi\u0173 auk\u0161tapelk\u0117s augal\u0173 \u2013 kiminai, kuri\u0173 \u010dia aptinkama vir\u0161 20 r\u016b\u0161i\u0173. \u0160ios samanos geba sukaupti daug vandens ir padeda palaikyti pelkei b\u016bding\u0105 dr\u0117gm\u0119. Pelk\u0117je galima i\u0161vysti saula\u0161ari\u0173, spanguoli\u0173, vir\u017ei\u0173 ir ret\u0173 bei saugom\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 tyrulini\u0173 erik\u0173 bei \u0161ukelini\u0173 kimin\u0173.<\/p>

Auk\u0161tumala svarbi ir pauk\u0161\u010diams. \u010cia pastebimos tokios pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161ys, kaip j\u016briniai ereliai, balin\u0117s pel\u0117dos, dirviniai s\u0117jikai, tetervinai, pl\u0117\u0161riosios med\u0161ark\u0117s, tiku\u010diai ar did\u017eiosios kuolingos.<\/p>

K\u0105 slepia Auk\u0161tumalos gelm\u0117s?<\/strong><\/p>

Po Auk\u0161tumalos pavir\u0161iumi slypi t\u016bkstan\u010dius met\u0173 besiformav\u0119 durpi\u0173 klodai. Pelk\u0117je augan\u010di\u0173 augal\u0173 liekanos d\u0117l vandens pertekliaus ir deguonies stokos yra labai l\u0117tai ir nevisi\u0161kai \u2013 ilgainiui i\u0161 j\u0173 formuojasi durp\u0117s.<\/p>

D\u0117l \u0161ios prie\u017easties pelk\u0117s yra savoti\u0161ki gamtos archyvai. Durpi\u0173 sluoksniuose i\u0161lieka \u017eiedadulki\u0173 ir kit\u0173 organini\u0173 liekan\u0173, padedan\u010di\u0173 mokslininkams atkurti, kokia augalija \u010dia vyravo ir kaip aplinka keit\u0117si prie\u0161 \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius met\u0173.<\/p>

Durpynai yra ir svarbios anglies saugyklos. Kol pelk\u0117 i\u0161lieka \u0161lapia, didel\u0117 dalis organin\u0117s anglies lieka sukaupta durp\u0117se. D\u0117l to geros b\u016bkl\u0117s, vandens prisotintos pelk\u0117s svarbios ir klimato kaitos kontekste.<\/p>

\"\"<\/figure>

\u017dmogaus p\u0117dsakai Auk\u0161tumaloje<\/strong><\/p>

Auk\u0161tumala n\u0117ra visi\u0161kai \u017emogaus nepaliesta teritorija. Pelk\u0117 buvo sausinama, dalyje jos vyko ir tebevyksta durpi\u0173 gavyba. Sausinimo kanalai pakeit\u0117 nat\u016bral\u0173 vandens re\u017eim\u0105 \u2013 vandens lygiui nukritus, auk\u0161tapelk\u0117 ima saus\u0117ti, kei\u010diasi jai b\u016bdinga augalija, spar\u010diau auga med\u017eiai ir kr\u016bmai, intensyviau skaidosi durp\u0117s.<\/p>

\u0160iandien Auk\u0161tumala yra ne tik lankoma, bet ir saugoma gamtin\u0117 teritorija. Jos vakarin\u0117 dalis priklauso Auk\u0161tumal\u0117s telmologiniam draustiniui. Auk\u0161tumalos pelk\u0117 taip pat patenka \u012f Europos ekologinio tinklo \u201eNatura 2000\u201c saugomas teritorijas, o Nemuno delta pripa\u017einta tarptautin\u0117s svarbos \u0161lap\u017eeme pagal Ramsaro konvencij\u0105.<\/p>

VMU mi\u0161kininkai prisideda prie Auk\u0161tumalos i\u0161saugojimo<\/strong><\/p>

Auk\u0161tumalos pelk\u0117 plyti VMU \u0160ilut\u0117s regioninio padalinio Kint\u0173 girininkijos teritorijoje, tad \u0161io padalinio mi\u0161kininkai r\u016bpinasi ir verting\u0173 pelk\u0117s buveini\u0173 i\u0161saugojimu.<\/p>

Vienas svarbiausi\u0173 u\u017edavini\u0173 \u2013 pad\u0117ti i\u0161laikyti pelkei b\u016btin\u0105 vandens re\u017eim\u0105. Siekiant ma\u017einti ankstesnio sausinimo poveik\u012f, vykdomi gamtotvarkinai darbai \u2013 \u0161alinama dalis sumed\u0117jusios augalijos. \u0160ie gamtotvarkos darbai padeda sudaryti palankesnes s\u0105lygas auk\u0161tapelkei b\u016bdingoms buvein\u0117ms i\u0161likti ir atsikurti.<\/p>

Kaip elgtis lankantis?<\/strong><\/p>

Pa\u017eintinis takas suteikia galimyb\u0119 Auk\u0161tumal\u0105 pa\u017einti i\u0161 arti, kartu apsaugant jautriausias pelk\u0117s vietas. Lankytojams svarbu nenukrypti nuo \u012frengto tako, neskinti augal\u0173, netrikdyti gyv\u016bn\u0173 ir nepalikti atliek\u0173. Pelk\u0117s augalija atsikuria l\u0117tai, tod\u0117l net ir nedidelis nukrypimas nuo tako gali palikti ilgai i\u0161liekan\u010di\u0173 p\u0117dsak\u0173.<\/p>

Auk\u0161tumala \u2013 vieta, kurioje verta sul\u0117tinti \u017eingsn\u012f ir atid\u017eiau apsidairyti. Kelion\u0117 pa\u017eintiniu taku leid\u017eia ne tik pasigro\u017e\u0117ti i\u0161skirtiniu pamario kra\u0161tovaizd\u017eiu, bet ir geriau suprasti, kiek daug gyvyb\u0117s ir sud\u0117ting\u0173 gamtos proces\u0173 slypi i\u0161 pirmo \u017evilgsnio ramioje pelk\u0117je.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Valstybini\u0173 mi\u0161k\u0173 ur\u0117dijos (VMU) \u0160ilut\u0117s regioniniame padalinyje, Kint\u0173 girininkijoje, plytinti Auk\u0161tumalos pelk\u0117 \u2013 viena \u017eymiausi\u0173 ir vertingiausi\u0173 Lietuvos auk\u0161tapelki\u0173. Nemuno deltoje esanti Auk\u0161tumala i\u0161siskiria ne tik savitu kra\u0161tovaizd\u017eiu ir biologine… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":143574,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[108,153,30],"tags":[],"class_list":["post-143573","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gamta","category-grazu-lietuvoj","category-lietuvoje","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-scaled.jpg",2560,1920,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-300x225.jpg",300,225,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-768x576.jpg",768,576,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-1024x768.jpg",1024,768,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-1536x1152.jpg",1536,1152,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-2048x1536.jpg",2048,1536,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-600x450.jpg",600,450,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Gamta<\/a> Gra\u017eu Lietuvoj<\/a> Lietuvoje<\/a>","tag_info":"Lietuvoje","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/20220720_112829-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143573","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=143573"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143573\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":143578,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143573\/revisions\/143578"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/143574"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=143573"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=143573"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=143573"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}