{"id":143367,"date":"2026-10-26T08:00:00","date_gmt":"2026-10-26T06:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=143367"},"modified":"2026-10-22T17:07:25","modified_gmt":"2026-10-22T14:07:25","slug":"ekskursija-po-kapines-gyvenimai-pasakoja-lietuvos-istorija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/10\/26\/ekskursija-po-kapines-gyvenimai-pasakoja-lietuvos-istorija\/","title":{"rendered":"Ekskursija po kapines: gyvenimai pasakoja Lietuvos istorij\u0105"},"content":{"rendered":"

Renata VITKAUSKIEN\u0116<\/em><\/p>

Vinco Kudirkos muziejui pakvietus \u012f ekskursij\u0105 \u201eKudirkos Naumies\u010dio kapini\u0173 istorija ir \u017eym\u016bs \u017emon\u0117s\u201c joje dalyvavusieji i\u0161gyveno ypating\u0105 patirt\u012f \u2013 tarsi per\u0117jo didel\u0119 atkarp\u0105 Lietuvos istorijos.<\/h2>

Kapin\u0117s vadinamos Mei\u0161t\u0173 kaimo vardu<\/strong><\/p>

Dvi de\u0161imtys kapavie\u010di\u0173, prie kuri\u0173 stabtel\u0117ta, tarsi prabilo Vinco Kudirkos muziejaus ekspozicij\u0173 konsultant\u0117s Danguol\u0117s Dabri\u0161ien\u0117s l\u016bpomis. \u201eSaky\u010diau, kad \u012fkv\u0117pimas tokiai ekskursijai kilo nagrin\u0117jant vietos istorij\u0105, kuri gili ir turtinga, o dalis jos, kaip nat\u016brali miesto gyvenimo eiga, yra nugulusi kapin\u0117se\u201c, \u2013 id\u0117jos planuoti ekskursij\u0105 u\u017euomazgas prisimin\u0117 muziejinink\u0117.<\/p>

Istorija ataid\u0117jo net i\u0161 XVII a. vidurio. Vieta dabartinio Kudirkos Naumies\u010dio pakra\u0161tyje sakralia tapo nuo tada, kai pirmosios miesto, tuomet Vladislavovo, kapin\u0117s, \u012fkurtos apie 1642\u20131644 m., laikui b\u0117gant pasidar\u0117 pernelyg ma\u017eos, be to, laidoti skirt\u0105 plot\u0105 dabartin\u0117s ba\u017eny\u010dios teritorijoje u\u017eliedavo patvinusi \u0160e\u0161up\u0117. D\u0117l to prad\u0117ta laidoti auk\u0161tesn\u0117je, sausesn\u0117je vietoje \u2013 kaimyninio Mei\u0161t\u0173 kaimo kalnelyje. Dabartin\u0117s Kudirkos Naumies\u010dio civilin\u0117s kapin\u0117s \u017emon\u0117se ir oficialiuose kult\u016bros paveldo \u0161altiniuose turi dar sen\u0105j\u012f vard\u0105 \u2013 vadinamos Mei\u0161t\u0173 kapin\u0117mis. Laikui b\u0117gant kapin\u0117s pl\u0117t\u0117si, dabar u\u017eima apie 5 ha plot\u0105. \u201eO mirusi\u0173j\u0173 registracija ba\u017enytin\u0117se metrik\u0173 knygose vyskupui \u012fsakius prad\u0117ta nuo 1741 m. ar 1747 m. Iki to laiko registruodavo tik santuokas ir gimimus\u201c, \u2013 teig\u0117 D. Dabri\u0161ien\u0117.<\/p>

Gyvenimo pasienyje ypatumai<\/strong><\/p>

Muziejininkei pasakojant apie kapin\u0117se atgulusi\u0173 \u017emoni\u0173 nuveiktus darbus, i\u0161 j\u0173 biografij\u0173 tarsi susid\u0117liojo Kudirkos Naumies\u010dio ir Lietuvos istorijos chronologija.<\/p>

\u016akinink\u0173 Stikli\u0173 \u0161eimos kapaviet\u0117 \u2013 knygne\u0161i\u0173, j\u0173 r\u0117m\u0117j\u0173 ir daraktori\u0173 am\u017einojo poilsio vieta. \u201eKnygne\u0161\u0117 Pran\u0117 Stikli\u016bt\u0117-Keme\u017eien\u0117 (g. 1881), b\u016bdama 18 met\u0173, nukent\u0117jo u\u017e lietuvi\u0161k\u0105 dainavim\u0105 Naumiestyje\u201c, \u2013 pasakojo D. Dabri\u0161ien\u0117 ir paai\u0161kino: \u2013 Kai \u017emon\u0117s dainuoja, \u201enegird\u0117t, kaip kontrabanda eina\u201c. U\u017e lietuvi\u0161k\u0173 dain\u0173 dainavim\u0105 persekioto i\u0161 Dar\u017einink\u0173 kaimo kilusio Andriaus Kem\u0117\u017eos (g. 1881) gyvenimas \u2013 tarsi chrestomatin\u0117 vargo mokyklos iliustracija: siuv\u0117jas ir knygne\u0161ys, daraktorius, mok\u0119s vaikus Stikli\u0173 namuose.<\/p>

Gyvenimo pasienyje ypatumai prisimenami ir prie visuomen\u0117s veik\u0117jo Juozo Bagdono kapaviet\u0117s. Slibin\u0173 kaime, Kybart\u0173 vals\u010diuje, 1866 m. gim\u0119s medicinos profesorius yra palik\u0119s prisiminimus, kok\u012f prad\u017eiamoksl\u012f jam perdav\u0117 t\u0117vas Juozas Bagdanavi\u010dia (taip \u017emogus \u012fam\u017eintas paminkle). \u201eA\u0161 su pasieniu buvau susipa\u017ein\u0119s i\u0161 jaun\u0173 dien\u0173\u2026 Kontrabanda ties mano t\u0117vi\u0161ke buvo Naumies\u010dio \u017eyd\u0173 organizuota. T\u0117vas prikraudavo ve\u017eim\u0105 arbatos mai\u0161\u0173, apibarstydavo avi\u017eomis ir liepdavo man ve\u017eti \u012f tolim\u0105 kaim\u0105\u2026\u201c \u2013 J. Bagdono jaunyst\u0117s prisiminimus skait\u0117 muziejinink\u0117 Danguol\u0117. 1991 m. ant jo kapo u\u017ed\u0117ta akmenin\u0117 plok\u0161t\u0117 su \u012fra\u0161u \u201e\u010cia ilsisi \u201eVarpo\u201c redaktorius, Kauno Vytauto Did\u017eiojo universiteto profesorius Dr. Juozas Bagdonas\u201c primena tik dal\u012f \u0161io tautinio atgimimo veik\u0117jo nuopeln\u0173 Lietuvai. Kra\u0161tietis buvo viena svarbiausi\u0173 fig\u016br\u0173 1900 m. pasaulin\u0117je parodoje organizuojant Lietuvos skyri\u0173. Tai buvo pirmoji reik\u0161minga proga Lietuvai tarptautiniu mastu pristatyti savo etnografij\u0105, kult\u016br\u0105 ir tautin\u0119 tapatyb\u0119 nepaisant to, kad ji netur\u0117jo oficialaus valstybingumo, o spaudai ir politiniam pristatymui galiojo Rusijos imperijos draudimai.<\/p>

\"\"
Stikli\u0173 \u0161eima \u012fam\u017einta gamtos motyvu \u2013 toks antkapis buvo itin populiarus tarpukariu. \/ Autor\u0117s nuotr.<\/figcaption><\/figure>

Antkapiniai u\u017era\u0161ai<\/strong><\/p>

Kai Vinco Kudirkos (\u201eTautin\u0117s giesm\u0117s\u201c autoriaus kapas irgi aplankytas) redaguoto m\u0117nesinio \u017eurnalo \u201eVarpas\u201c publikacij\u0173 \u012fkv\u0117pta lietuvi\u0173 inteligentija tapo pagrindine modernios valstyb\u0117s k\u016brimo j\u0117ga, i\u0161 m\u016bs\u0173 kra\u0161to kil\u0119 \u017emon\u0117s \u0117m\u0117si atsaking\u0173 darb\u0173. \u201eJuozas Kavali\u016bnas \/ Valstyb\u0117s tarybos ir jos seni\u016bn\u0173 konvento narys \/ 1918 m. gimnazijos K. Naumiestyje \u012fsteig\u0117jas\u201c \u2013 i\u0161kalta antkapyje. I pasaulinio karo metais savo namuose jis \u012fsteig\u0117 prad\u017eios mokykl\u0105 gimt\u0173j\u0173 \u0160\u016bkleli\u0173 ir Lauckaimio kaim\u0173 \u016bkinink\u0173 vaikams, v\u0117liau itin aktyviai dalyvavo politin\u0117je veikloje. \u201ePra\u0161au, praeivi, malon\u0117ti \/ Angel\u0105 Dievo sukalb\u0117ti\u201c \u2013 jo kapo epitafija yra \u012fdomi ir vertinga kaip kapini\u0173 tautosaka.<\/p>

Liaudies epigrafikos pavyzd\u017ei\u0173 esama ir daugiau. \u201eM\u0105s\u010diau apie daug k\u0105, bet mano Vie\u0161pa\u010diui kitaip patiko. I\u0161skyr\u0117 mane i\u0161 tarpo j\u016bs\u0173 einant 53 metus. Banifacas Stankevi\u010dius kaimo Gudai\u010di\u0173. Mir\u0117 29-XI-19\u201c \u2013 toks artim\u0173j\u0173 u\u017esakytas \u012fra\u0161as lik\u0119s \u0161vietimo ir kult\u016bros srityse daug nuveikusio \u016bkininko Bonifaco Stankevi\u010diaus antkapyje.<\/p>

\u201eDirbk taip, kad po sav\u0119s k\u0105 nors paliktum\u201c<\/strong><\/p>

Kudirkos Naumies\u010dio kapin\u0117se D. Dabri\u0161ien\u0117 primin\u0117 burmistrus Jon\u0105 Pakalk\u0105 (atsakomyb\u0117s u\u017e miest\u0105 pirmasis jo vadovas \u0117m\u0117si b\u016bdamas vos 24-eri\u0173 met\u0173) ir Zigm\u0105 Skirgail\u0105, kurie augino Naumiest\u012f tarpukariu, po Lietuvos valstyb\u0117s atk\u016brimo.<\/p>

Kai prasid\u0117jo dabartin\u0117s vyresniosios kartos \u017emoni\u0173 i\u0161gyventas sovietmetis, Kudirkos Naumies\u010dio vald\u017eioje atsirado laisvos valstyb\u0117s istorin\u0119 atmint\u012f saugojusi\u0173 ir pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarp\u012f vertinusi\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>

1960 m. Kudirkos Naumies\u010dio vykdomajam komitetui prad\u0117jo vadovauti Valentinas Baukus. \u201eDirbk taip, kad po sav\u0119s k\u0105 nors paliktum (\u2026) \u017emon\u0117ms, ir tavo vard\u0105 tars su pagarba\u201c, \u2013 \u0160aki\u0173 laikra\u0161\u010dio \u201eDraugas\u201c \u017eurnalistams yra sak\u0119s V. Baukus.<\/p>

D. Dabri\u0161ien\u0117 primin\u0117 jo \u012ftak\u0105 i\u0161saugant mieste paminkl\u0105 V. Kudirkai, beje, pastatyt\u0105 Z. Skirgailos iniciatyva.<\/p>

\u201eBerods 1947-\u0173j\u0173 ruden\u012f \u012f vals\u010di\u0173 at\u0117jo Kudirkos Naumies\u010dio MGB vir\u0161ininkas Michailas Karmaliuginas ir liep\u0117 nugriauti V. Kudirkos paminkl\u0105. Suglumau. Rankos nekilo. Galvon \u0161ov\u0117 mintis papra\u0161yti Ministr\u0173 Tarybos ra\u0161to. Vyliausi, kad jo negaus. Dar kur\u012f laik\u0105 neatstojo, ragino\u2026\u201c Kai \u012f tai \u012fsiki\u0161o ypa\u010d uoli moter\u0173 organizacijos vadov\u0117 J. Arci\u0161evskaja, Valentinas atr\u0117\u017e\u0117, kad \u201e\u010dia ne bob\u0173 reikalas\u201c. V\u0117liau Baukus sulauk\u0117 priekai\u0161t\u0173, kod\u0117l neklauso nurodymo, bet jaut\u0117si dr\u0105siau, nes asmeni\u0161kai pa\u017einojo LKP(b) CK pirm\u0105j\u012f sekretori\u0173 Antan\u0105 Snie\u010dk\u0173\u201c, \u2013 \u0161altinius citavo D. Dabri\u0161ien\u0117. \u2013 Yra \u017einoma, kad Snie\u010dkus, 1946 m. atvyk\u0119s \u012f miest\u0105 susitikti su rink\u0117jais, kalb\u0117jo, jog paminklo griauti neskub\u0117t\u0173.\u201c<\/p>

V. Baukus pernelyg nesisteng\u0117 su griovimo darbais ir tokiu b\u016bdu i\u0161saugojo 1934 m. skulptoriaus V. Grybo sukurt\u0105 paminkl\u0105 \u201eTauti\u0161kos giesm\u0117s\u201c autoriui. O gyvenimas sud\u0117st\u0117 dar ir taip, kad V. Kudirka ir V. Baukus palaidoti netoli vienas kito.<\/p>

K\u016brybing\u0105j\u012f naumiestiet\u012f Pran\u0105 Sederevi\u010di\u0173 ekskursantai prisimin\u0117 jau pakeliui \u2013 P. Ma\u0161ioto gatv\u0117 \u012f kapines veda pro jo paties susiprojektuot\u0105 i\u0161skirtin\u012f nam\u0105. Mei\u0161t\u0173 kalnelyje atgul\u0119s savamokslis menininkas mieste paliko unikal\u0173 regin\u012f \u2013 vienintel\u012f Lietuvoje primityviojo meno pavyzd\u012f i\u0161 21 skulpt\u016bros.<\/p>

Skulptorius nepabijojo ir savo sodyboje sovietme\u010diu i\u0161 betono nulipd\u0117 jam imponavusias asmenybes: lak\u016bnus Stepon\u0105 Dari\u0173 ir Stas\u012f Gir\u0117n\u0105, JAV prezident\u0105 D\u017eon\u0105 Kened\u012f, Vytaut\u0105 Did\u012fj\u012f, Vinc\u0105 Kudirk\u0105, Juoz\u0105 Tum\u0105-Vai\u017egant\u0105 ir, be abejo, ne vien\u0105 arklio skulpt\u016br\u0105.<\/p>

\"\"
Kar\u0173 aidai: paminklas ne\u017einomam Rusijos imperatori\u0161kosios armijos kariui lietuviui (1914 m.) ir II pasaulinio karo prad\u017eioje kankinio mirtimi Budavon\u0117s mi\u0161ke mirusio kunigo Vaclovo Balsio kapas. \/ Autor\u0117s nuotr.<\/figcaption><\/figure>

Laidotuv\u0117se \u2013 baim\u0117 ir laisv\u0117s nuojauta<\/strong><\/p>

Ekskursijos vadov\u0119 ekspromtu papild\u017eiusi viena i\u0161 dalyvi\u0173 pakviet\u0117 sustoti prie savo seneli\u0173 kapaviet\u0117s ir primin\u0117 did\u017ei\u0173j\u0173 poky\u010di\u0173 laik\u0105. Moteris prisimin\u0117 Petro Barkausko, 1932 m. mieste atidarytos modernios Vinco Kudirkos prad\u017eios mokyklos statyb\u0173 vieno i\u0161 iniciatori\u0173, v\u0117liau \u2013 jos ved\u0117jo, tremtinio laidotuves. \u201eBuvo 1988-ieji, pats virsmas. Mano senelio karstas buvo u\u017edengtas Lietuvos trispalve. Niekada anks\u010diau nebuvau taip ma\u010diusi. Man buvo li\u016bdna, graudu, buvo ir baisu, ta\u010diau jutau ir pasidid\u017eiavimo jausm\u0105\u201c, \u2013 ekskursantams kalb\u0117jo Barkausk\u0173 an\u016bk\u0117.<\/p>

\u0160ios kelion\u0117s epilogu tapo sustojimas prie ypa\u010d turting\u0105 Kudirkos Naumies\u010dio istorij\u0105 fiksavusi\u0173 \u017emoni\u0173 kap\u0173.<\/p>

Natalija Manikien\u0117, daktaro V. Kudirkos atminimo puosel\u0117toja, jo vardo muziejaus pradinink\u0117, Antanas Spranaitis, vienas i\u0161 muziejaus \u0160irvintos miestui, k\u016br\u0117j\u0173, Zenonas Antanas Grigo\u0161aitis, pagrindinis Vinco Kudirkos muziejaus statybos iniciatorius \u2013 visi \u0161ie \u017emon\u0117s, nei\u0161matuojamai daug nudirb\u0119 saugant kra\u0161to praeit\u012f, \u0161iandien patys yra tap\u0119 svarbia jo istorijos dalimi.<\/p>

\u201eKudirkos Naumies\u010diui ir Lietuvai nusipelniusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161iose kapin\u0117se daug, tad buvo nelengva atsirinkti, apie kurias asmenybes papasakoti, kurias i\u0161skirti i\u0161 kit\u0173, \u2013 sak\u0117 D. Dabri\u0161ien\u0117. \u2013 Ateityje planuojame \u0161ias ekskursijas t\u0119sti, pasi\u016blyti jas muziejaus lankytojams ir miesto sve\u010diams. Tai ypa\u010d prasminga V\u0117lini\u0173 laikotarpiu.\u201c<\/p>

\"\"<\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Renata VITKAUSKIEN\u0116 Vinco Kudirkos muziejui pakvietus \u012f ekskursij\u0105 \u201eKudirkos Naumies\u010dio kapini\u0173 istorija ir \u017eym\u016bs \u017emon\u0117s\u201c joje dalyvavusieji i\u0161gyveno ypating\u0105 patirt\u012f \u2013 tarsi per\u0117jo didel\u0119 atkarp\u0105 Lietuvos istorijos. Kapin\u0117s vadinamos Mei\u0161t\u0173… <\/p>\n","protected":false},"author":11,"featured_media":143368,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Ekskursij\u0105 po gimtojo miesto kapines muziejinink\u0117 Danguol\u0117 Dabri\u0161ien\u0117 suplanavo remdamasi ilgame\u010dio darbo Vinco Kudirkos muziejuje patirtimi. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[88,105,128,219],"tags":[],"class_list":["post-143367","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-idomu","category-istorija","category-pas-kaimynus","category-stiprus-praeitimi-ir-dabartimi","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1.jpg",1200,869,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1-300x217.jpg",300,217,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1-768x556.jpg",768,556,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1-1024x742.jpg",1024,742,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1.jpg",1200,869,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1.jpg",1200,869,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1-600x435.jpg",600,435,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["laikrastissantaka"]},"category_info":"\u012edomu<\/a> Istorija<\/a> Pas kaimynus<\/a> Stipr\u016bs praeitimi ir dabartimi<\/a>","tag_info":"Stipr\u016bs praeitimi ir dabartimi","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/s08041_i_1.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143367","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/11"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=143367"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143367\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":143371,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143367\/revisions\/143371"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/143368"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=143367"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=143367"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=143367"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}