{"id":141949,"date":"2026-09-17T10:50:37","date_gmt":"2026-09-17T07:50:37","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=141949"},"modified":"2026-09-17T10:50:37","modified_gmt":"2026-09-17T07:50:37","slug":"atvesus-orams-namuose-grizta-pelesis-kada-nebeuztenka-praverti-lango-ar-nuvalyti-demes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/09\/17\/atvesus-orams-namuose-grizta-pelesis-kada-nebeuztenka-praverti-lango-ar-nuvalyti-demes\/","title":{"rendered":"Atv\u0117sus orams namuose gr\u012f\u017eta pel\u0117sis: kada nebeu\u017etenka praverti lango ar nuvalyti d\u0117m\u0117s?"},"content":{"rendered":"

Atv\u0117sus orams namuose da\u017eniau pastebime rasojan\u010dius langus, dr\u0117kstan\u010dius pavir\u0161ius ar tams\u0117jan\u010dius sien\u0173 kampus. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti, kad pakaks da\u017eniau praverti lang\u0105 ar nuvalyti atsiradusi\u0105 pel\u0117sio d\u0117m\u0119. Ta\u010diau jei problema kartojasi, jos prie\u017easties gali tekti ie\u0161koti kur kas giliau.<\/strong><\/p>

\u201ePel\u0117sis namuose ant sien\u0173 ar kit\u0173 pastato pavir\u0161i\u0173 gali atsirasti d\u0117l dviej\u0173 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: kai pavir\u0161ius ilg\u0105 laik\u0105 i\u0161lieka dr\u0117gnas, pavyzd\u017eiui, vonios kambaryje, arba kai jis yra \u0161altas\u201c, \u2013 pasakoja Kauno technologijos universiteto Statybos ir architekt\u016bros fakulteto (KTU SAF) docent\u0117 dr. Jurgita \u010cerneckien\u0117.<\/p>

\"\"
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architekt\u016bros fakulteto (KTU SAF) docent\u0117 dr. Jurgita \u010cerneckien\u0117.<\/figcaption><\/figure>

Pirmuoju atveju, jei pel\u0117s\u012f pastebime vonios kambaryje, tur\u0117tume keisti naudojimosi juo \u012fpro\u010dius. Svarbu nusausinti nuolat dr\u0117kstan\u010dius pavir\u0161ius \u2013 pavyzd\u017eiui, specialiu \u012frankiu nubraukti ant j\u0173 likusius vandens la\u0161us.<\/p>

Taip pat reik\u0117t\u0173 intensyviau v\u0117dinti padid\u0117jusios dr\u0117gm\u0117s patalp\u0105, kad vandens la\u0161eliai ant pavir\u0161i\u0173 u\u017esib\u016bt\u0173 kuo trumpiau. Galima praverti lang\u0105, maudymosi metu nustatyti intensyvesn\u012f mechaninio v\u0117dinimo re\u017eim\u0105 arba naudoti dr\u0117gm\u0117s jutiklius, kurie v\u0117dinimo sistem\u0105 reguliuot\u0173 automati\u0161kai.<\/p>

\u201eDr\u0117gnus pavir\u0161ius reik\u0117t\u0173 palikti kuo atviresnius \u2013 neapkrauti j\u0173 higienos reikmenimis, neu\u017edengti rank\u0161luos\u010diais ar kitais daiktais. Taip jie grei\u010diau i\u0161d\u017eius ir nesusidarys pel\u0117siui augti palankios s\u0105lygos. Kadangi pel\u0117sio spor\u0173 aplinkoje i\u0161vengti beveik ne\u012fmanoma, svarbu kontroliuoti s\u0105lygas, skatinan\u010dias j\u0173 augim\u0105 ir plitim\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina KTU mokslinink\u0117.<\/p>

Vien sausinti or\u0105 nepakanka<\/strong><\/p>

Siekiant i\u0161vengti pel\u0117sio, svarbu pasir\u016bpinti ir tinkamu vonios kambario \u012frengimu. J. \u010cerneckien\u0117s teigimu, pavir\u0161iai tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012frengti taip, kad ant j\u0173 neu\u017esilaikyt\u0173 vanduo, o plyteli\u0173 si\u016bl\u0117se nesikaupt\u0173 dr\u0117gm\u0117. Ne ma\u017eiau svarbi ir tinkamai \u012frengta v\u0117dinimo sistema \u2013 oro \u0161alinimo elementai tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161d\u0117styti taip, kad dr\u0117gnas oras i\u0161 patalpos b\u016bt\u0173 pa\u0161alinamas kuo efektyviau.<\/p>

\u201eKai yra galimyb\u0117 rinktis, v\u0117dinimo sistemos oro \u0161alinimo groteles ar vietin\u012f i\u0161traukimo ventiliatori\u0173 reik\u0117t\u0173 \u012frengti ten, kur vanduo garuoja intensyviausiai, pavyzd\u017eiui, vir\u0161 du\u0161o ar vonios. Kartu svarbu u\u017etikrinti, kad b\u016bt\u0173 v\u0117dinama visa patalpa. Jei oras \u012f vonios kambar\u012f patenka per lang\u0105, jo \u0161alinimo vieta tur\u0117t\u0173 b\u016bti kuo toliau nuo lango, o jei per tarp\u0105 po durimis \u2013 kuo toliau nuo dur\u0173\u201c, \u2013 dalijasi ji.<\/p>

Jei pel\u0117sio augim\u0105 lemia \u0161alti pavir\u0161iai, problem\u0105 reik\u0117t\u0173 spr\u0119sti kitaip \u2013 pirmiausia gerinant pastato konstrukcijas.<\/p>

\u201eTokiais atvejais da\u017enai bandoma ma\u017einti tik patalpos oro dr\u0117gm\u0119, pavyzd\u017eiui, naudojant elektrinius ar cheminius sausintuvus. Ta\u010diau pel\u0117s\u012f neretai lemia ne vien didel\u0117 oro dr\u0117gm\u0117, o jos ir \u017eemos pavir\u0161iaus temperat\u016bros derinys. Temperat\u016brai nukritus \u017eemiau rasos ta\u0161ko, ant pavir\u0161iaus kondensuojasi dr\u0117gm\u0117 ir susidaro pel\u0117siui augti palankios s\u0105lygos\u201c, \u2013 ai\u0161kina KTU mokslinink\u0117.<\/p>

Dr\u0117gm\u0117 da\u017eniausiai kondensuojasi, o pel\u0117sis atsiranda tose vietose, kur konstrukcij\u0173 pavir\u0161iaus temperat\u016bra yra \u017eemiausia. Rizik\u0105 gali padidinti ir prie i\u0161orin\u0117s sienos pristumti baldai. Nors jie pa\u010dios sienos konstrukcijos nekei\u010dia, ta\u010diau trukdo \u0161iltam patalpos orui pasiekti jos pavir\u0161i\u0173. D\u0117l to siena u\u017e bald\u0173 i\u0161lieka \u0161altesn\u0117, joje gali kauptis dr\u0117gm\u0117 ir ilgainiui atsirasti pel\u0117sis.<\/p>

Pel\u0117sis slepiasi \u0161al\u010dio tilteliuose<\/strong><\/p>

J. \u010cerneckien\u0117 pa\u017eymi, kad pel\u0117sis da\u017enai formuojasi ties \u0161al\u010dio tilteliais. Tai pastato konstrukcijos vietos, kuri\u0173 \u0161ilumos izoliacin\u0117s savyb\u0117s yra prastesn\u0117s nei aplinkini\u0173 konstrukcij\u0173. Pavyzd\u017eiui, toki\u0173 viet\u0173 gali atsirasti d\u0117l sienoje esan\u010di\u0173 metalini\u0173 tvirtinimo element\u0173, plonesnio \u0161ilumos izoliacijos sluoksnio, taip pat ties lang\u0173 ar dur\u0173 s\u0105ramomis, kuri\u0173 \u0161ilumin\u0117s savyb\u0117s gali b\u016bti prastesn\u0117s.<\/p>

\u201eTokiose vietose pavir\u0161iaus temperat\u016bra b\u016bna \u017eemesn\u0117 net ir tuomet, kai visoje patalpoje oro temperat\u016bra yra vienoda. D\u0117l to ant \u0161altesni\u0173 pavir\u0161i\u0173 lengviau kondensuojasi dr\u0117gm\u0117 ir susidaro pel\u0117siui augti palankios s\u0105lygos\u201c, \u2013 dalijasi ji.<\/p>

Vis d\u0117lto bandymas \u0161i\u0105 problem\u0105 spr\u0119sti vien ma\u017einant patalpos oro dr\u0117gm\u0119 n\u0117ra tinkama ilgalaik\u0117 strategija. Santykinei oro dr\u0117gmei nukritus \u017eemiau 40 proc., tokios s\u0105lygos gali b\u016bti nepalankios aki\u0173 ir kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivin\u0117ms bei odai. Kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivin\u0117 yra viena pirm\u0173j\u0173 organizmo apsaugos nuo infekcij\u0173 linij\u0173 \u2013 tinkamai funkcionuodama ji padeda sulaikyti ir pa\u0161alinti \u012fkvepiamus mikroorganizmus bei daleles.<\/p>

\u201eTod\u0117l prie\u0161 nusprend\u017eiant sausinti patalpos or\u0105 reik\u0117t\u0173 i\u0161matuoti jo santykin\u0119 dr\u0117gm\u0119. Gyvenamosiose patalpose ji tur\u0117t\u0173 siekti apie 40\u201360 proc. Tam galima naudoti paprastus ir palyginti nebrangius dr\u0117gm\u0117s matavimo prietaisus\u201c, \u2013 sako KTU mokslinink\u0117.<\/p>

Kada lang\u0173 rasojimas jau \u012fsp\u0117ja?<\/strong><\/p>

J. \u010cerneckien\u0117 ai\u0161kina, kad kondensatas ant lang\u0173 susidaro tuomet, kai \u0161iltas ir dr\u0117gnas patalp\u0173 oras susilie\u010dia su \u0161altesniu stiklo pavir\u0161iumi. Kadangi langai paprastai yra viena \u0161al\u010diausi\u0173 pastato konstrukcijos viet\u0173, b\u016btent ant j\u0173 dr\u0117gm\u0117 kondensuojasi da\u017eniausiai.<\/p>

\u201eNedidelis lang\u0173 rasojimas itin \u0161altomis dienomis, taip pat trumpam po maudymosi ar intensyvaus maisto gaminimo gali b\u016bti normalus rei\u0161kinys. Ta\u010diau jei langai rasoja nuolat, kondensato susidaro tiek, kad jis teka stiklu \u017eemyn, o lang\u0173 kampuose ar stiklo paketo ir r\u0117mo sand\u016broje atsiranda patams\u0117jim\u0173, vert\u0117t\u0173 atid\u017eiau \u012fvertinti lang\u0173 b\u016bkl\u0119\u201c, \u2013 pa\u017eymi ji.<\/p>

Tokie po\u017eymiai gali rodyti, kad stiklo paketas tapo nesandarus arba lango r\u0117mo tarpin\u0117s nebeatlieka savo funkcijos. Tokiu atveju gali tekti i\u0161valyti ar pakeisti tarpines, pakeisti stiklo paket\u0105, o kartais \u2013 ir vis\u0105 lang\u0105.<\/p>

\u201eJei palaikant normal\u0173 patalp\u0173 dr\u0117gn\u012f pel\u0117sis vis tiek atsiranda, tik\u0117tina, kad problemos prie\u017eastis slypi pastato konstrukcijose. Tokiu atveju gali tekti u\u017esandarinti mikroply\u0161ius, ap\u0161iltinti \u0161al\u010dio tilteli\u0173 vietas ar vis\u0105 konstrukcij\u0105, taip pat i\u0161valyti, sutvarkyti arba pakeisti lang\u0173 ir dur\u0173 sandarinimo tarpines\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>

Pel\u0117sis \u2013 tik problemos pasekm\u0117<\/strong><\/p>

J. \u010cerneckien\u0117s teigimu, re\u010diau dr\u0117gm\u0117 konstrukcijose kaupiasi ne d\u0117l kondensacijos, o d\u0117l tiesioginio lietaus ar gruntinio vandens poveikio. Nedideli nesandarumai gali likti ilgai nepasteb\u0117ti, nes vanduo neb\u016btinai prasiskverbia \u012f patalp\u0173 vid\u0173. Vis d\u0117lto jis gali dr\u0117kinti konstrukcijas ir sudaryti palankias s\u0105lygas pel\u0117siui atsirasti.<\/p>

\u201eNusta\u010dius toki\u0105 problem\u0105, gali tekti remontuoti stogo dang\u0105, lietaus vandens nuvedimo sistemas ar pamat\u0173 hidroizoliacij\u0105, taip pat pasir\u016bpinti tinkamu gruntinio vandens nuvedimu nuo pastato\u201c, \u2013 dalijasi ji.<\/p>

Nors su pastato konstrukcij\u0173 \u2013 sien\u0173, grind\u0173 ir kit\u0173 element\u0173 \u2013 tvarkymu susij\u0119 sprendimai paprastai reikalauja didesni\u0173 investicij\u0173, jie padeda ilgam pa\u0161alinti pel\u0117sio atsiradimo prie\u017eastis, suma\u017einti \u0161ildymo s\u0105naudas ir pailginti pastato eksploatavimo laik\u0105.<\/p>

\u201eKad pel\u0117sio problema n\u0117ra vien pavir\u0161in\u0117, gali i\u0161duoti keli po\u017eymiai. Susir\u016bpinti reik\u0117t\u0173, jei pel\u0117sio d\u0117m\u0117 did\u0117ja ar nuvalyta greitai v\u0117l atsiranda, patalpoje jau\u010diamas specifinis pel\u0117sio kvapas, ima luptis tapetai, da\u017eai ar tinkas. Tokie po\u017eymiai gali rodyti, kad problema n\u0117ra vien pavir\u0161in\u0117 \u2013 dr\u0117gm\u0117 gali kauptis konstrukcij\u0173 viduje, u\u017e gipso kartono plok\u0161\u010di\u0173, po grindimis ar sien\u0173 sluoksniuose\u201c, \u2013 ai\u0161kina KTU mokslinink\u0117.<\/p>

Da\u017eniausia klaida, pasak jos, \u2013 tvarkyti tik matom\u0105 pel\u0117sio viet\u0105, ta\u010diau ne\u0161alinti jo atsiradimo prie\u017easties. Tokiu atveju anks\u010diau ar v\u0117liau pel\u0117sis problemin\u0117je vietoje atsiras i\u0161 naujo.<\/p>

\u201eSvarbiausia suprasti, kad pel\u0117sis yra ne pati problema, o jos pasekm\u0117. Tod\u0117l ilgalaikis sprendimas \u2013 ne naikinti matomas d\u0117mes, bet nustatyti ir pa\u0161alinti dr\u0117gm\u0117s kaupimosi prie\u017east\u012f\u201c, \u2013 sako J. \u010cerneckien\u0117.<\/p>

Ji papildo, kad svarbu ne tik pa\u0161alinti pel\u0117sio atsiradimo prie\u017eastis, bet ir tinkamai i\u0161valyti jau pa\u017eeistas vietas. Tam gali b\u016bti naudojamos chemin\u0117s arba mechanin\u0117s priemon\u0117s. Naudojant chemines priemones b\u016btina laikytis j\u0173 etiket\u0117se pateikt\u0173 naudojimo ir saugos nurodym\u0173. Pel\u0117s\u012f \u0161alinant mechani\u0161kai, pa\u017eeistos konstrukcijos gali b\u016bti kei\u010diamos, o pa\u017eeisti pavir\u0161iai \u2013 nugramdomi.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Atv\u0117sus orams namuose da\u017eniau pastebime rasojan\u010dius langus, dr\u0117kstan\u010dius pavir\u0161ius ar tams\u0117jan\u010dius sien\u0173 kampus. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti, kad pakaks da\u017eniau praverti lang\u0105 ar nuvalyti atsiradusi\u0105 pel\u0117sio d\u0117m\u0119. Ta\u010diau jei… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":141950,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Unsplash.com nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[85],"tags":[],"class_list":["post-141949","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-bustas","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1.jpg",1620,1080,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1-1024x683.jpg",1024,683,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1-1536x1024.jpg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1.jpg",1620,1080,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"B\u016bstas<\/a>","tag_info":"B\u016bstas","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/michael-schaffler-_6Ae1LgFFFA-unsplash-1.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/141949","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=141949"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/141949\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":141953,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/141949\/revisions\/141953"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/141950"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=141949"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=141949"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=141949"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}