{"id":140592,"date":"2026-08-06T11:37:12","date_gmt":"2026-08-06T08:37:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=140592"},"modified":"2026-08-06T11:37:12","modified_gmt":"2026-08-06T08:37:12","slug":"gydytoja-ispeja-vyresniame-amziuje-pavojingas-ne-judejimas-o-jo-vengimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/08\/06\/gydytoja-ispeja-vyresniame-amziuje-pavojingas-ne-judejimas-o-jo-vengimas\/","title":{"rendered":"Gydytoja \u012fsp\u0117ja: vyresniame am\u017eiuje pavojingas ne jud\u0117jimas, o jo vengimas"},"content":{"rendered":"

Vyresniame am\u017eiuje lova gali atrodyti saugiausias pasirinkimas, ypa\u010d po ligos, operacijos ar pajutus pada\u017en\u0117jus\u012f puls\u0105. Ta\u010diau b\u016btent jud\u0117jimo vengimas da\u017enai tampa didesne rizika nei pats fizinis kr\u016bvis \u2013 silpsta raumenys, ma\u017e\u0117ja i\u0161tverm\u0117, darosi sunkiau vaik\u0161\u010dioti, o net menkas fizinis aktyvumas ima kelti baim\u0119.<\/strong><\/p>

Pasak Baltijos \u0161ali\u0173 medicinin\u0117s reabilitacijos ir sanatorinio gydymo lyder\u0117s \u201eEgl\u0117s\u201c fizin\u0117s medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojos Aurelijos Beigien\u0117s, vyresniame am\u017eiuje fizinis aktyvumas tampa ne ma\u017eiau, o dar labiau svarbus. Jis padeda ma\u017einti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, insulto, arterin\u0117s hipertenzijos ir ankstyvos mirties rizik\u0105, ta\u010diau jud\u0117ti reik\u0117t\u0173 atsakingai \u2013 \u012fvertinus sveikatos b\u016bkl\u0119, vartojamus vaistus ir gretutines ligas.<\/p>

\u201eVyresni pacientai da\u017enai serga ne viena liga, turi stuburo patologij\u0173, s\u0105nari\u0173 artrozi\u0173, vartoja vaistus, kurie gali veikti puls\u0105 ar kraujosp\u016bd\u012f. Tod\u0117l kr\u016bvis turi b\u016bti dozuotas, didinamas palaipsniui ir pritaikytas konkretaus \u017emogaus b\u016bklei\u201c, \u2013 sako A. Beigien\u0117.<\/p>

\u0160ird\u017eiai svarbiausias aerobinis aktyvumas<\/strong><\/p>

Kalbant apie \u0161irdies sveikat\u0105, pirmiausia reik\u0117t\u0173 galvoti apie aerobin\u012f fizin\u012f aktyvum\u0105. Tai vaik\u0161\u010diojimas, plaukimas, va\u017eiavimas dvira\u010diu, \u0161iaurieti\u0161kas \u0117jimas. Tokia veikla treniruoja \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistem\u0105, gerina i\u0161tverm\u0119 ir padeda palaikyti geresn\u0119 bendr\u0105 savijaut\u0105.<\/p>

Ta\u010diau vien vaik\u0161\u010diojimo vyresniame am\u017eiuje gali nepakakti. Ma\u017edaug nuo 50 met\u0173 nat\u016braliai ma\u017e\u0117ja raumen\u0173 mas\u0117 ir j\u0117ga, tod\u0117l svarb\u016bs tampa ir j\u0117gos pratimai. Prie j\u0173 naudinga prid\u0117ti pusiausvyros bei koordinacijos lavinim\u0105, nes tai padeda ma\u017einti griuvim\u0173 ir l\u016b\u017ei\u0173 rizik\u0105.<\/p>

\u201eJeigu reik\u0117t\u0173 sud\u0117lioti eili\u0161kum\u0105, pirmoje vietoje b\u016bt\u0173 aerobin\u0117s treniruot\u0117s, tada j\u0117gos pratimai, o po j\u0173 \u2013 pusiausvyros ir koordinacijos pratimai. Kv\u0117pavimo pratimai ypa\u010d svarb\u016bs po lig\u0173, operacij\u0173 ar sergant \u0161irdies nepakankamumu, bet kiekvienu atveju program\u0105 reik\u0117t\u0173 individualizuoti\u201c, \u2013 teigia FMR gydytoja.<\/p>

Kada pada\u017en\u0117j\u0119s pulsas normalu?<\/strong><\/p>

Viena da\u017eniausi\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 baimi\u0173 \u2013 kad sportuojant \u201eperkraunama\u201c \u0161irdis. Ta\u010diau pada\u017en\u0117j\u0119s pulsas, \u0161ilumos poj\u016btis, saikingas prakaitavimas ar malonus raumen\u0173 nuovargis neb\u016btinai rodo pavoj\u0173. Tai yra normalus organizmo atsakas \u012f fizin\u012f kr\u016bv\u012f.<\/p>

\u201eJeigu treniruot\u0117s metu \u017emogus gali kalb\u0117ti trumpais sakiniais, toks intensyvumas da\u017eniausiai yra tinkamas. Ta\u010diau jeigu nebegali i\u0161tarti sakinio, atsiranda stiprus dusulys, kr\u016btin\u0117s skausmas, \u0161altas prakaitas ar \u0161irdies permu\u0161imai, tai jau yra stop \u017eenklai\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia A. Beigien\u0117.<\/p>

Ypa\u010d svarbu nereaguoti abejingai \u012f skausm\u0105 u\u017e kr\u016btinkaulio, kuris plinta \u012f kakl\u0105 ar rank\u0105, ry\u0161k\u0173 oro tr\u016bkum\u0105, silpnum\u0105 ar alpimo poj\u016bt\u012f. Tokiais atvejais kr\u016bv\u012f reikia nutraukti ir kreiptis \u012f gydytoj\u0105.<\/p>

\u201eJei sportuojant atsiranda stiprus dusulys, spaudimas kr\u016btin\u0117je ar jausmas, kad \u0161irdis labai dau\u017eosi, neu\u017etenka tik sustoti ir kit\u0105 dien\u0105 gyventi kaip \u012fprastai. Tokie simptomai gali rodyti komplikacijas, tod\u0117l b\u016btina pasirodyti specialistui\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja A. Beigien\u0117.<\/p>

Dusulys ir da\u017enesnis kv\u0117pavimas \u2013 ne tas pats<\/strong><\/p>

Po ligos ar operacijos \u017emon\u0117s da\u017enai tampa itin atsarg\u016bs. Pajut\u0119 pada\u017en\u0117jus\u012f kv\u0117pavim\u0105, jie neretai i\u0161sig\u0105sta, kad d\u016bsta, nors i\u0161 ties\u0173 organizmas tiesiog reaguoja \u012f fizin\u012f kr\u016bv\u012f. Gydytojos teigimu, svarbu atskirti \u012fprast\u0105 treniruot\u0117s poj\u016bt\u012f nuo pavojingo simptomo.<\/p>

\u201eJei \u017emogus pradeda da\u017eniau kv\u0117puoti, su\u0161yla, pada\u017en\u0117ja pulsas, bet n\u0117ra kr\u016btin\u0117s skausmo, alpimo jausmo ar tikro oro tr\u016bkumo, tai gali b\u016bti visi\u0161kai normali treniruot\u0117s dalis. Pavoj\u0173 kelia ry\u0161kus dusulys, kai \u017emogui i\u0161 ties\u0173 tr\u016bksta oro\u201c, \u2013 ai\u0161kina A. Beigien\u0117.<\/p>

Kartais \u017emogui atrodo, kad \u0161irdis \u201ekalatojasi\u201c, ta\u010diau pamatavus puls\u0105 jis b\u016bna normalus arba tik \u0161iek tiek padid\u0117j\u0119s. Tokiais atvejais tai gali rodyti ne pavoj\u0173, o silpnesn\u012f fizin\u012f pasirengim\u0105, tod\u0117l kr\u016bv\u012f reik\u0117t\u0173 didinti nuosekliai.<\/p>

Prad\u0117ti galima nuo keli\u0173 minu\u010di\u0173<\/strong><\/p>

Viena da\u017ena klaida \u2013 manyti, kad prad\u0117ti vyresniame am\u017eiuje jau per v\u0117lu. Kita klaida \u2013 u\u017esibr\u0117\u017eti per daug ir per greitai. Kaip sako gydytoja, prad\u017eiai gali u\u017etekti vos keli\u0173 minu\u010di\u0173 aktyvesnio pasivaik\u0161\u010diojimo.<\/p>

\u201eNereikia i\u0161kart planuoti valandos treniruot\u0117s. Galima prad\u0117ti nuo 5 ar 10 minu\u010di\u0173 pasivaik\u0161\u010diojim\u0173 ir palaipsniui ilginti laik\u0105. Svarbiausia \u2013 jud\u0117ti reguliariai ir didinti kr\u016bv\u012f po truput\u012f\u201c, \u2013 pataria A. Beigien\u0117.<\/p>

Ji primena, kad siekiamyb\u0117 gal\u0117t\u0173 b\u016bti apie 150 minu\u010di\u0173 vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savait\u0119, ta\u010diau iki \u0161io tikslo reik\u0117t\u0173 eiti palaipsniui. Vieniems patogiau jud\u0117ti kasdien po truput\u012f, kitiems \u2013 kelis kartus per savait\u0119 ilgiau.<\/p>

Jud\u0117jimo baim\u0117 gali susilpninti dar labiau<\/strong><\/p>

Po operacij\u0173 ar lig\u0173 dalis pacient\u0173 ima daugiau gul\u0117ti, vengia judesio ir tikisi taip apsaugoti organizm\u0105. Ta\u010diau ilgainiui tai gali sukelti prie\u0161ing\u0105 efekt\u0105 \u2013 silpsta raumenys, ma\u017e\u0117ja i\u0161tverm\u0117, tampa sunkiau vaik\u0161\u010dioti, o nuovargis ar dusulio poj\u016btis dar labiau didina baim\u0119 jud\u0117ti.<\/p>

\u201e\u017dmogus nejuda, silpsta \u0161irdis ir raumenys, ma\u017e\u0117ja j\u0117ga. Tada tampa sunkiau keltis, eiti, atsiranda dusulio poj\u016btis. Jis galvoja, kad tai d\u0117l \u0161irdies, tod\u0117l v\u0117l gulasi \u012f lov\u0105, nors i\u0161 ties\u0173 da\u017enai reik\u0117t\u0173 kaip tik palaipsniui aktyvintis\u201c, \u2013 pa\u017eymi A. Beigien\u0117.<\/p>

Tokiais atvejais ypa\u010d svarbi reabilitologo pagalba. Specialistas \u012fvertina gretutines ligas, funkcin\u0119 b\u016bkl\u0119, nustato saugias pulso ribas ir parenka tinkam\u0105 treniruo\u010di\u0173 program\u0105.<\/p>

\u201eReabilitacijos metu pacientas ne tik atlieka pratimus, bet ir mokosi suprasti savo k\u016bno signalus. Jis pamato, kad pada\u017en\u0117j\u0119s pulsas ar aktyvesnis kv\u0117pavimas gali b\u016bti normalu, o jud\u0117jimas \u2013 saugus. Treniruot\u0117 turi b\u016bti ne tik saugi, bet ir efektyvi\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f FMR gydytoja.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vyresniame am\u017eiuje lova gali atrodyti saugiausias pasirinkimas, ypa\u010d po ligos, operacijos ar pajutus pada\u017en\u0117jus\u012f puls\u0105. Ta\u010diau b\u016btent jud\u0117jimo vengimas da\u017enai tampa didesne rizika nei pats fizinis kr\u016bvis \u2013 silpsta raumenys,… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":140593,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"gyd. Aurelija Beigien\u0117.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-140592","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene.jpg",591,354,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene-300x180.jpg",300,180,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene.jpg",591,354,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene.jpg",591,354,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene.jpg",591,354,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene.jpg",591,354,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene.jpg",591,354,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene.jpg",591,354,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene.jpg",591,354,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/gyd.-Aurelija-Beigiene.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/140592","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=140592"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/140592\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":140594,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/140592\/revisions\/140594"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/140593"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=140592"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=140592"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=140592"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}