{"id":140403,"date":"2026-07-29T11:51:01","date_gmt":"2026-07-29T08:51:01","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=140403"},"modified":"2026-07-29T11:52:14","modified_gmt":"2026-07-29T08:52:14","slug":"vieniems-atostogos-atnesa-papildomu-kilogramu-kitiems-priesinga-efekta-gydytoja-dietologe-paaiskino-kodel","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/07\/29\/vieniems-atostogos-atnesa-papildomu-kilogramu-kitiems-priesinga-efekta-gydytoja-dietologe-paaiskino-kodel\/","title":{"rendered":"Vieniems atostogos atne\u0161a papildom\u0173 kilogram\u0173, kitiems \u2013 prie\u0161ing\u0105 efekt\u0105: gydytoja dietolog\u0117 paai\u0161kino, kod\u0117l"},"content":{"rendered":"

Vieni \u017emon\u0117s i\u0161 atostog\u0173 parsive\u017ea kelis papildomus kilogramus, kiti gr\u012f\u017eta lengvesni, nors specialiai sav\u0119s neribojo. Gydytoja dietolog\u0117 Dalia Petrauskien\u0117 sako, kad toks skirtumas gali b\u016bti susij\u0119s su tuo, kaip organizmas reaguoja \u012f stres\u0105, mieg\u0105, pasikeitus\u012f ritm\u0105 ir net paveld\u0117t\u0105 polink\u012f kaupti svor\u012f. Kod\u0117l vienam poilsis padeda lengviau pajusti alk\u012f ir sotum\u0105, o kitam neu\u017etenka net grie\u017et\u0173 pastang\u0173?<\/strong><\/p>

\u201eAtostogos da\u017enai sul\u0117tina ritm\u0105, suma\u017eina l\u0117tin\u012f ir \u016bmin\u012f stres\u0105, atsiranda daugiau laiko ir s\u0105moningumo. \u017dmogus nebes\u0117di vis\u0105 dien\u0105 prie kompiuterio, ma\u017eiau u\u017ekand\u017eiauja i\u0161 \u012ftampos ar nuobodulio, da\u017eniau geriau i\u0161simiega. Tai labai baziniai dalykai, bet jie svorio reguliavimui i\u0161 ties\u0173 turi didel\u0119 reik\u0161m\u0119\u201c, \u2013 sako D. Petrauskien\u0117.<\/p>

Svoris \u2013 ne tik kalorij\u0173 matematika<\/strong><\/p>

Pasak gydytojos dietolog\u0117s, svorio reguliacija vis dar da\u017enai ai\u0161kinama pernelyg paprastai: kiek kalorij\u0173 \u017emogus suvalgo, kiek j\u0173 sudegina ir kiek sportuoja. Ta\u010diau organizme veikia sud\u0117tinga sistema, kurioje dalyvauja smegenys, hormonai, vir\u0161kinimo traktas, \u017earnyno mikrobiota ir aplinkos veiksniai.<\/p>

\u201eK\u016bno svorio reguliacija n\u0117ra toks paprastas procesas, kaip kartais gali atrodyti. Tai n\u0117ra vien matematinis veiksmas. Svor\u012f reguliuoja sud\u0117tinga sistema, kurioje labai svarbus ry\u0161ys tarp smegen\u0173, organ\u0173 ir aplinkos veiksni\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kina D. Petrauskien\u0117.<\/p>

Vienas veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 i\u0161balansuoti \u0161i\u0105 sistem\u0105, yra ilgalaikis stresas. Anot gydytojos, jo poveikis organizme gali kauptis met\u0173 metus: kei\u010diasi alkio ir sotumo signalai, stipr\u0117ja potraukis greitam energijos \u0161altiniui, o organizmas gali b\u016bti labiau link\u0119s kaupti riebalin\u012f audin\u012f, ypa\u010d pilvo srityje.<\/p>

\u201eStresas per laik\u0105 akumuliuojasi. Kortizolis, vadinamasis streso hormonas, gali didinti gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje ir gali prisid\u0117ti prie insulino i\u0161siskyrimo. D\u0117l to organizmas gali da\u017eniau veikti ne deginimo, o kaupimo re\u017eimu\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>

K\u0105 paveldime i\u0161 \u0161eimos<\/strong><\/p>

Tai, kad stresas skirtingus \u017emones veikia nevienodai, gali b\u016bti susij\u0119 su genetiniu polinkiu. Gydytojos teigimu, genetika tik retais atvejais yra tiesiogin\u0117 nutukimo prie\u017eastis, ta\u010diau ji gali lemti, kaip jautriai \u017emogaus organizmas reaguoja \u012f aplink\u0105, ligas, miego tr\u016bkum\u0105, hormon\u0173 svyravimus ar \u012ftamp\u0105.<\/p>

\u201eGenetika da\u017eniausiai n\u0117ra tiesiogin\u0117 nutukimo ligos prie\u017eastis, bet ji gali lemti polink\u012f. Geneti\u0161kai \u017emogus gali b\u016bti jautresnis aplinkai, ligoms, hormon\u0173 svyravimams ar stresui. Tada nerv\u0173 ir endokrinin\u0117 sistemos t\u0105 pat\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f apdoroja kitaip nei \u017emogaus, kuris tokio polinkio neturi\u201c, \u2013 sako gydytoja dietolog\u0117.<\/p>

Pasak D. Petrauskien\u0117s, toks jautrumas gali paveikti ir alkio bei sotumo poj\u016bt\u012f. Patiriant stres\u0105 ar stokojant miego, smegenyse gali ma\u017e\u0117ti jautrumas sotumo signalams ir stipr\u0117ti atlygio poreikis, tod\u0117l \u017emogus fiziologi\u0161kai gali da\u017eniau nor\u0117ti saldaus, riebaus ar labai kaloringo maisto.<\/p>

I\u0161 \u0161eimos paveldime ne tik biologinius polinkius, bet ir santyk\u012f su maistu, poilsiu, stresu bei k\u016bnu. Nuo vaikyst\u0117s matomas valgymo ritmas, po\u017ei\u016bris \u012f \u0161vie\u017ei\u0105 maist\u0105, dar\u017eoves, jud\u0117jim\u0105 ar poils\u012f ilgainiui tampa \u017emogaus kasdienyb\u0117s pagrindu. Ne ma\u017eiau svarbu ir tai, ar maistas buvo naudojamas kaip paguoda, atlygis ar pareiga.<\/p>

\u201eTuomet maistas susiejamas su emocija, ir tas emocinis kr\u016bvis gali b\u016bti ne\u0161amas per vis\u0105 likus\u012f gyvenim\u0105. \u017dmon\u0117s ateina \u012f kabinet\u0105 ir sako, kad nuolat jau\u010dia maisto triuk\u0161m\u0105 \u2013 nuolatines, \u012fkyrias mintis apie maist\u0105 \u2013 nes maistas yra susietas su bet kokia emocija \u2013 li\u016bdesiu, nuoboduliu, d\u017eiaugsmu ar stresu. Pana\u0161iai veikia ir reikalavimas suvalgyti visk\u0105, kas \u012fd\u0117ta: \u017emogui v\u0117liau tenka i\u0161 naujo mokytis pajusti normal\u0173 sotumo jausm\u0105\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>

Kod\u0117l poilsis gali pad\u0117ti atkurti organizmo ritm\u0105<\/strong><\/p>

Jei stresas, genetinis jautrumas ir \u0161eimoje i\u0161mokti \u012fpro\u010diai gali i\u0161balansuoti alkio ir sotumo reguliacij\u0105, poilsis gali sukurti s\u0105lygas \u0161iems signalams veikti kokybi\u0161kiau. Vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173 yra miegas.<\/p>

\u201eMiegas yra labai svarbi \u017emogaus gyvenimo dalis. Kai \u017emogus gr\u012f\u017eta \u012f normal\u0173 miego re\u017eim\u0105, po truput\u012f atsistato hormonin\u0117 pusiausvyra, ma\u017e\u0117ja alkio hormon\u0173 \u012ftaka, stipr\u0117ja sotumo signalai. \u017dmogus nat\u016braliai pradeda nor\u0117ti ma\u017eesni\u0173 porcij\u0173 ir lengviau pajunta, kad jau pavalg\u0117\u201c, \u2013 sako gydytoja dietolog\u0117.<\/p>

Atostog\u0173 poveikis, anot jos, da\u017enai susij\u0119s b\u016btent su \u0161iais baziniais dalykais: ma\u017eesne darbo \u012ftampa, sul\u0117t\u0117jusiu dienos ritmu, geresniu miegu, nat\u016bralesniu jud\u0117jimu ir ma\u017eesniu u\u017ekand\u017eiavimu prie kompiuterio. Gydytoja pastebi, kad dalis pacient\u0173 po atostog\u0173 ar s\u0105moningumo stovykl\u0173 gr\u012f\u017eta ne tik geriau pails\u0117j\u0119, bet ir su geresniais svorio kontrol\u0117s rezultatais. Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad atostogos yra antsvorio ar nutukimo gydymas \u2013 grei\u010diau jos parodo, kiek daug svorio reguliavimui rei\u0161kia miegas ir ma\u017eesnis stresas.<\/p>

Kada svoris jau yra sveikatos klausimas<\/strong><\/p>

Pasak D. Petrauskien\u0117s, svorio vertinimas netur\u0117t\u0173 apsiriboti tuo, kaip \u017emogus atrodo ar kiek kilogram\u0173 nor\u0117t\u0173 numesti. Kai k\u016bno svoris pradeda veikti sveikat\u0105, svarb\u016bs tampa objektyv\u016bs rodikliai. Vienas pirm\u0173j\u0173 orientyr\u0173 yra k\u016bno mas\u0117s indeksas, arba KMI: 25\u201329,9 kg\/m\u00b2 rodo antsvor\u012f, o 30 kg\/m\u00b2 ir daugiau \u2013 nutukim\u0105. Savo KMI galima pasitikrinti ir savaranki\u0161kai, pavyzd\u017eiui, naudojantis skai\u010diuokle tinklalapyje manosvoris.lt.<\/p>

\u201ePirmiausia vertiname paprastus rodiklius \u2013 svor\u012f, \u016bg\u012f ir k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105. Jei KMI yra vir\u0161 25, jau reikia galvoti apie proces\u0173 stabdym\u0105. Ta\u010diau k\u016bno mas\u0117s indeksas n\u0117ra vienintelis rodiklis\u201c, \u2013 sako D. Petrauskien\u0117.<\/p>

Gilesn\u012f vaizd\u0105, anot gydytojos, gali parodyti k\u016bno sud\u0117ties analiz\u0117, laboratoriniai tyrimai, gliukoz\u0117s, insulino, cholesterolio ir u\u017edegimini\u0173 rodikli\u0173 vertinimas. Apie didesn\u0119 rizik\u0105 gali \u012fsp\u0117ti ir padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, s\u0105nari\u0173 skausmai, prastas miegas, energijos tr\u016bkumas ar greitesnis nuovargis.<\/p>

Kai rodikliai rodo antsvor\u012f ar nutukim\u0105, keistis tur\u0117t\u0173 ir pats kalb\u0117jimas apie svor\u012f. Pasak D. Petrauskien\u0117s, tai neb\u0117ra vien estetikos, valios ar disciplinos klausimas \u2013 medicinoje nutukimas vertinamas kaip l\u0117tin\u0117 liga, galinti veikti viso organizmo sveikat\u0105.<\/p>

\u201eRiebalinis audinys n\u0117ra tiesiog audinys, kuris yra ir nieko nedaro. Jis yra aktyvus endokrininis organas. Kai jo per daug, jis pradeda skatinti l\u0117tin\u012f u\u017edegimin\u012f proces\u0105 organizme\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>

Nutukimas siejamas su didesne 2 tipo cukrinio diabeto, arterin\u0117s hipertenzijos, dislipidemijos, obstrukcin\u0117s miego apn\u0117jos ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika. Kai yra indikacij\u0173, kompleksin\u012f nutukimo gydym\u0105 gali papildyti ir medikamentinis gydymas. Jis da\u017eniausiai svarstomas, kai KMI siekia 30 kg\/m\u00b2 ir daugiau, arba kai KMI yra 27 kg\/m\u00b2 ir daugiau bei nustatomos su svoriu susijusios gretutin\u0117s ligos, pavyzd\u017eiui, arterin\u0117 hipertenzija ar 2 tipo cukrinis diabetas.<\/p>

Viena i\u0161 medikamentinio gydymo galimybi\u0173 yra GLP-1 receptori\u0173 agonist\u0173 klas\u0117s preparatai. Jie veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus, vadinam\u0105j\u012f maisto triuk\u0161m\u0105 bei gliukoz\u0117s ir insulino balans\u0105. Toks gydymas turi b\u016bti skiriamas gydytojo, \u012fvertinus konkretaus \u017emogaus b\u016bkl\u0119 ir indikacijas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vieni \u017emon\u0117s i\u0161 atostog\u0173 parsive\u017ea kelis papildomus kilogramus, kiti gr\u012f\u017eta lengvesni, nors specialiai sav\u0119s neribojo. Gydytoja dietolog\u0117 Dalia Petrauskien\u0117 sako, kad toks skirtumas gali b\u016bti susij\u0119s su tuo, kaip organizmas… <\/p>\n","protected":false},"author":10,"featured_media":140404,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Asociatyvin\u0117 nuotrauka \u2013 \u201eAdobe Stock\u201c","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-140403","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-scaled.jpeg",2560,1707,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-150x150.jpeg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-300x200.jpeg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-768x512.jpeg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-1024x683.jpeg",1024,683,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-1536x1024.jpeg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-2048x1366.jpeg",2048,1366,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-600x400.jpeg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-600x400.jpeg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-300x300.jpeg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-600x400.jpeg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-100x100.jpeg",100,100,true]},"author_info":{"info":["santakoslaikrastis"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Asociatyvine-nuotrauka-scaled.jpeg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/140403","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/10"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=140403"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/140403\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":140406,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/140403\/revisions\/140406"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/140404"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=140403"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=140403"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=140403"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}