Auga priklausomyb\u0117<\/strong><\/p> Tarptautin\u0117 vartotoj\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eGlobalWebIndex\u201c, apklaususi gyventojus keliose pasaulio \u0161alyse, pasteb\u0117jo, kad vyresni nei 65 met\u0173 \u017emon\u0117s da\u017enai turi daugiau skaitmenini\u0173 \u012frengini\u0173 nei jaunimas iki 25-eri\u0173. J\u0173 kasdien naudojam\u0173 priemoni\u0173 \u201ekrep\u0161elyje\u201c yra i\u0161manieji telefonai ir televizoriai, plan\u0161et\u0117s, elektronini\u0173 knyg\u0173 skaitykl\u0117s, stacionar\u016bs ir ne\u0161iojamieji kompiuteriai.<\/p> Tai rei\u0161kia, kad senjorai neb\u0117ra karta, kuri nesinaudoja technologijomis. Prie\u0161ingai \u2013 jie labai aktyv\u016bs skaitmenin\u0117je erdv\u0117je: naudojasi socialiniais tinklais, vaizdo platformomis, skaito naujienas ir bendrauja per \u012fvairias pokalbi\u0173 programas.<\/p> \u0160i\u0105 tendencij\u0105 jau pasteb\u0117jo ir technologij\u0173 \u012fmon\u0117s. Rinkoje daug\u0117ja \u012frengini\u0173, skirt\u0173 palaikyti savaranki\u0161kum\u0105: ausini\u0173, veikian\u010di\u0173 kaip klausos pagalbin\u0117s priemon\u0117s, i\u0161mani\u0173j\u0173 laikrod\u017ei\u0173, stebin\u010di\u0173 sveikatos rodiklius ar galin\u010di\u0173 i\u0161kviesti pagalb\u0105 kritin\u0117se situacijose. Ta\u010diau kartu su \u0161iuo progresu, su technologij\u0173 naudojimo \u012fvairove auga ir kita, ma\u017eiau matoma problema \u2013 senjor\u0173 priklausomyb\u0117 nuo ekran\u0173.<\/p> Am\u017eius \u2013 ne riba<\/strong><\/p> Neseniai su socialinio darbo koleg\u0117mis diskutavome apie senjor\u0173 priklausomyb\u0119 nuo ekran\u0173. Visos jos tur\u0117jo pavyzd\u017ei\u0173, kaip j\u0173 pa\u017e\u012fstami garbaus am\u017eiaus \u017emon\u0117s po netek\u010di\u0173, gelb\u0117damiesi nuo vienatv\u0117s \u012fninka \u012f ekran\u0173 \u201eskrolinim\u0105\u201c. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio tai atrodo kaip nekaltas b\u016bdas u\u017epildyti tyl\u0105. Ta\u010diau technologijos turi ir tamsi\u0105j\u0105 pus\u0119. Ar \u017emogus, kuris vis\u0105 emocin\u012f ry\u0161\u012f perkelia \u012f ekran\u0105, i\u0161lieka atsparus ir saugus?<\/p> Viena koleg\u0117 pasakojo apie anyt\u0105, kuri socialiniuose tinkluose nuolat perka \u012fvairius niekniekius i\u0161 abejotin\u0173 pardav\u0117j\u0173. Pensinio am\u017eiaus moters namai jau pilni masa\u017euokli\u0173, neai\u0161kios kokyb\u0117s \u0161ildykli\u0173, veidrod\u0117li\u0173, laikrod\u0117li\u0173, \u201estebukling\u0173\u201c \u0161amp\u016bn\u0173 ir tepaliuk\u0173.<\/p> Kitas atvejis \u2013 senjoras, kuris, gav\u0119s tariamai banko \u017einut\u0119, atskleid\u0117 suk\u010diams prisijungimo duomenis ir prarado santaupas. Pana\u0161i\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 Lietuvoje apstu. Praleisdami daug laiko internete vyresni \u017emon\u0117s susiduria su didesne suk\u010diavimo, manipuliacijos rizika, o j\u0173 pa\u017eeid\u017eiamum\u0105 didina vienatv\u0117.<\/p> \u0160i problema pastebima ir kitose \u0161alyse. \u0160tai Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je veikianti Nacionalin\u0117 \u017eaidim\u0173 sutrikim\u0173 klinika jau kur\u012f laik\u0105 gydo ir vyresnio am\u017eiaus pacientus. Tarp j\u0173 \u2013 72 met\u0173 moteris, kuriai buvo diagnozuotas probleminis \u017eaidim\u0173 naudojimas telefone. Tai rodo, kad priklausomyb\u0117s nuo skaitmenini\u0173 veikl\u0173 neturi am\u017eiaus rib\u0173.<\/p> K\u0105 kompensuoja \u201eskrolinimas\u201c?<\/strong><\/p> Vos \u012fk\u0117lus \u012f \u201eFacebook\u201c paskyr\u0105 nauj\u0105 \u012fra\u0161\u0105, po keli\u0173 minu\u010di\u0173 atsiranda pirmieji \u201epatinka\u201c i\u0161 vyresni\u0173 \u017emoni\u0173. I\u0161 \u0161alies tai atrodo kaip paprastas aktyvumas: \u017emon\u0117s palaiko, domisi, dalyvauja. Ta\u010diau socialiniam darbuotojui tokie ma\u017ei skaitmeniniai \u017eenklai rodo, kad daliai senjor\u0173 telefonas ir internetas jau tapo ne tik \u012frankiu, bet ir kasdienyb\u0117s dalimi, kartais net svarbiausiu ry\u0161io su pasauliu kanalu.<\/p> Vyresn\u0117 karta prie ekran\u0173 b\u016bna tiek daug, kad kyla klausimas, k\u0105 telefonas suteikia, ko jie negauna kitur.<\/p> I\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105 \u017emogus netenka rutinos, koleg\u0173, kasdieni\u0173 pokalbi\u0173, jausmo, kad jis ka\u017ekam reikalingas. Darbas suteikia strukt\u016br\u0105 ir tapatyb\u0119. Kai to nelieka, ekranas tampa lengviausiai pasiekiamu atsakymu \u012f tyl\u0105. \u201ePatinka\u201c gali tapti priminimu: \u201eka\u017ekas mane mato\u201c. Komentaras \u2013 pokalbio pakaitalu. Prane\u0161imas telefone \u2013 \u017eenklu, kad ka\u017ekas jo laukia.<\/p> Mokslininkai, tyr\u0119 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 elges\u012f socialiniuose tinkluose, nustat\u0117, kad reakcijos, komentarai ir sek\u0117j\u0173 skai\u010dius yra vienas stipriausi\u0173 veiksni\u0173, skatinan\u010di\u0173 nuolatin\u012f telefono tikrinim\u0105.<\/p> Nepalikti vien\u0173 prie ekran\u0173<\/strong><\/p> Socialiniai darbuotojai, kalb\u0117dami apie vyresnius \u017emones ir technologijas, ilg\u0105 laik\u0105 tur\u0117jo omenyje skaitmenin\u0119 atskirt\u012f. Mums r\u016bp\u0117jo, kaip i\u0161mokyti \u017emog\u0173 naudotis banko program\u0117le, kaip u\u017eregistruoti vizit\u0105 pas gydytoj\u0105, prisijungti prie elektronini\u0173 paslaug\u0173.<\/p> Tai vis dar labai svarb\u016bs klausimai, mat daliai senjor\u0173 technologijos teb\u0117ra barjeras. Visgi \u0161iandien atsiranda naujas i\u0161\u0161\u016bkis: dalis \u017emoni\u0173 jau per\u017eeng\u0117 pirm\u0105j\u012f slenkst\u012f. Jie i\u0161moko naudotis technologijomis. Jie prisijung\u0117. Dabar turime kalb\u0117ti apie kit\u0105 pus\u0119 \u2013 kaip pad\u0117ti naudotis jomis prasmingai.<\/p> Paauglio telefono naudojim\u0105 stebi t\u0117vai, mokytojai, \u0161eima. Vieni\u0161as senjoras da\u017enai lieka vienas su savo ekranu. Niekas nestebi, kiek valand\u0173 jis praleid\u017eia internete. Niekas neklausia, k\u0105 jis ten veikia. Retai kas padeda atskirti nauding\u0105 turin\u012f nuo manipuliacijos.<\/p> O pavojai \u2013 gan real\u016bs. Internete vyresni \u017emon\u0117s gali susidurti su suk\u010diavimu, klaidinan\u010dia informacija, emocin\u0117mis manipuliacijomis. Europos Komisijos duomenimis, 56 proc. vis\u0173 internetin\u0117s apgaul\u0117s auk\u0173 ES yra vyresni nei 55 met\u0173 asmenys.<\/p> Kad laikas prab\u0117gt\u0173 prasmingai<\/strong><\/p> \u0160iandien turime kalb\u0117ti ne tik apie technologij\u0173 prieinamum\u0105, bet ir apie saug\u0173 bei prasming\u0105 skaitmenin\u012f laik\u0105. Reikia ne kritikuoti, kad per ilgai b\u016bnama prie ekran\u0173, o nepating\u0117ti skirti d\u0117mesio, pakalb\u0117ti su \u017emogumi, parodyti, pamokyti.<\/p> Artimieji, kaimynai gali pad\u0117ti senjorams naudoti telefon\u0105 ne tik pramogai, bet ir ry\u0161iams megzti: bendrauti vaizdo skambu\u010diais, jungtis \u012f bendruomeni\u0173 grupes, registruotis \u012f renginius, u\u017esi\u0117mimus, savanoryst\u0119. Tokia veikla gali ma\u017einti solidaus am\u017eiaus \u017emoni\u0173 vieni\u0161umo jausm\u0105 ir stiprinti emocin\u0119 gerov\u0119.<\/p> Ne ma\u017eiau reik\u0161minga ugdyti kritin\u012f m\u0105stym\u0105. Ne visa internete randama informacija yra teisinga, o dirbtinio intelekto atsakymai taip pat gali b\u016bti netiksl\u016bs. Senjorams reikia pad\u0117ti suprasti, kaip tikrinti \u0161altinius, kaip atpa\u017einti manipuliacij\u0105, kaip saugiai nar\u0161yti.<\/p> \u0160iame procese itin reik\u0161mingas ir socialinio darbuotojo vaidmuo. Da\u017enai jis pirmas pastebi, kad \u017emogus pernelyg u\u017esidaro skaitmenin\u0117je erdv\u0117je. Jis gali atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f pasikeitus\u012f elges\u012f, pasikalb\u0117ti apie tai, kas slypi u\u017e ilgo nar\u0161ymo, pad\u0117ti \u017emogui suprasti, kokias emocijas jis bando u\u017epildyti ekranais.<\/p> Socialinis darbuotojas gali pad\u0117ti atskirti saug\u0173 turin\u012f nuo manipuliacij\u0173, pasi\u016blyti prasming\u0173 veikl\u0173, nukreipti \u012f bendruomen\u0119 ir paskatinti gyv\u0105 ry\u0161\u012f. Jis gali pad\u0117ti \u017emogui atrasti kitus b\u016bdus b\u016bti tarp \u017emoni\u0173, ne tik prie ekrano. Kartais u\u017etenka ramaus pokalbio ar pasi\u016blymo k\u0105 nors nuveikti kartu, kad senjoras v\u0117l pajust\u0173, jog yra matomas.<\/p> Migl\u0117 MANIU\u0160YT\u0116<\/em><\/p> Socialin\u0117 darbuotoja,<\/em><\/p> Profesini\u0173 kompetencij\u0173 tobulinimo centro ekspert\u0117,<\/em><\/p> Lietuvos socialini\u0173 darbuotoj\u0173 asociacijos viceprezident\u0117<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kai kalbame apie priklausomyb\u0119 nuo ekran\u0173, da\u017eniausiai \u012fsivaizduojame paauglius, \u012fnikusius \u012f telefonus. Ta\u010diau tyrimai rodo, kad pavojus \u2013 kitur. Auga priklausomyb\u0117 Tarptautin\u0117 vartotoj\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 tyrim\u0173 bendrov\u0117 \u201eGlobalWebIndex\u201c, apklaususi gyventojus keliose… <\/p>\n","protected":false},"author":11,"featured_media":140216,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Praleisdami daug laiko internete vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s susiduria su didesne suk\u010diavimo ir manipuliacijos rizika. \/ Egl\u0117s MI\u010cIULIEN\u0116S nuotr. ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[24,3,81,84],"tags":[],"class_list":["post-140215","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-aktualijos","category-gyvenimas","category-problema","category-technologijos","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i.jpg",1200,793,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i-300x198.jpg",300,198,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i-768x508.jpg",768,508,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i-1024x677.jpg",1024,677,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i.jpg",1200,793,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i.jpg",1200,793,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i-600x397.jpg",600,397,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["laikrastissantaka"]},"category_info":"Aktualijos<\/a> Gyvenimas<\/a> Problema<\/a> Technologijos<\/a>","tag_info":"Technologijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/s05391_i.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/140215","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/11"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=140215"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/140215\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":140217,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/140215\/revisions\/140217"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/140216"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=140215"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=140215"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=140215"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}