Kaip elgtis \u012fsisiurbus erkei?<\/strong><\/p> Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro duomenimis, 2025 m. Lietuvoje registruota daugiau nei 15 t\u016bkst. Laimo ligos ir daugiau kaip 600 erkinio encefalito atvej\u0173, tod\u0117l budrumas i\u0161lieka itin svarbus.<\/p> Pasteb\u0117jus \u012fsisiurbusi\u0105 erk\u0119, j\u0105 rekomenduojama kuo grei\u010diau pa\u0161alinti smulkiu pincetu ar specialiu traukikliu \u2013 suimant kuo ar\u010diau odos ir traukiant l\u0117tai, nespaud\u017eiant erk\u0117s k\u016bno.<\/p> Erk\u0117s nerekomenduojama tepti aliejumi, spiritu ar kremu. Po \u012fkandimo ma\u017edaug m\u0117nes\u012f svarbu steb\u0117ti savijaut\u0105 ir atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f plintant\u012f odos paraudim\u0105, kar\u0161\u010diavim\u0105, galvos, raumen\u0173 ar s\u0105nari\u0173 skausmus bei stipr\u0173 silpnum\u0105.<\/p> Vilniaus universiteto profesorius, \u0161eimos gydytojas Vytautas Kasiulevi\u010dius pabr\u0117\u017eia, kad po erk\u0117s \u012fkandimo nereik\u0117t\u0173 skub\u0117ti tirti nei pa\u010dios erk\u0117s, nei i\u0161 karto atlikti kraujo tyrim\u0173. Net jei erk\u0117je randamas suk\u0117l\u0117jas, tai dar nerei\u0161kia, kad \u017emogus u\u017esikr\u0117t\u0117, kita vertus, ankstyvi kraujo tyrimai gali b\u016bti klaidingai neigiami, nes organizmas dar neb\u016bna sp\u0117j\u0119s suformuoti antik\u016bn\u0173.<\/p> Jei po erk\u0117s \u012fkandimo atsiranda plintantis odos paraudimas, gydytojas da\u017eniausiai diagnoz\u0119 nustato pagal simptomus ir gydym\u0105 pradeda nelaukdamas tyrim\u0173. Kraujo tyrimai d\u0117l Laimo ligos patikimiausi pra\u0117jus 4\u20136 savait\u0117ms po galimo u\u017esikr\u0117timo, ta\u010diau svarbu \u017einoti, kad teigiamas antik\u016bn\u0173 atsakymas ne visada rei\u0161kia aktyvi\u0105 lig\u0105 \u2013 jis gali rodyti ir anks\u010diau persirgt\u0105 infekcij\u0105 ar b\u016bti susij\u0119s su kitomis ligomis, tokiomis kaip Epstein\u2013Barr virusas ar reumatoidinis artritas. <\/p> Pasak V. Kasiulevi\u010diaus, skiepas po erk\u0117s \u012fsisiurbimo nuo erkinio encefalito jau nebeapsaugos, ta\u010diau skiepytis verta visus metus, nes erk\u0117s aktyvios ilg\u0105 laik\u0105 ir aptinkamos visoje \u0161alyje \u2013 ne tik mi\u0161kuose, bet ir miest\u0173 parkuose, kiemuose, \u0161alia p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 tak\u0173. Taip pat svarbu \u017einoti, kad vakcina apsaugo tik nuo erkinio encefalito, bet ne nuo Laimo ligos, tod\u0117l net ir pasiskiepijus b\u016btina naudoti repelentus, d\u0117v\u0117ti tinkamus drabu\u017eius ir po buvimo gamtoje atid\u017eiai ap\u017ei\u016br\u0117ti k\u016bn\u0105.<\/p> Aktyviau r\u016bpinasi sveikata<\/strong><\/p> Did\u0117jant\u012f gyventoj\u0173 d\u0117mes\u012f erki\u0173 platinam\u0173 lig\u0173 rizikoms pastebi ir draudikai. Ne gyvyb\u0117s draudimo bendrov\u0117s duomenimis, vis daugiau \u017emoni\u0173 renkasi special\u0173 draudim\u0105 nuo erki\u0173 platinam\u0173 lig\u0173.<\/p> \u201eMatome, kad \u017emon\u0117s vis atsakingiau vertina galimas erki\u0173 sukeliam\u0173 lig\u0173 pasekmes ir ie\u0161ko b\u016bd\u0173 apsisaugoti ne tik sveikatos, bet ir finansiniu po\u017ei\u016briu. Gyventojai da\u017eniau renkasi draudim\u0105, kuris padeda suma\u017einti finansin\u0119 na\u0161t\u0105 gydymo ar nedarbingumo atveju\u201c, \u2013 sako \u017dal\u0173 departamento vadovas Mindaugas Balinskas.<\/p> Ekspertas primena, jog i\u0161mokas u\u017e erki\u0173 sukeltus susirgimus taip pat gali gauti ir apsidraudusieji nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 draudimu. Erkinis encefalitas ir Laimo liga taip pat \u012feina \u012f standartin\u0119 traum\u0173 rizik\u0105.<\/p> Laimo ligai b\u016bdinga migruojanti eritema, kuri nuolat ple\u010diasi, ir da\u017enai b\u016bna didesn\u0117 nei keli centimetrai. Ji neb\u016btinai atrodo kaip klasikinis \u201etaikinys\u201c su \u0161viesiu centru, kartais ji atrodo tiesiog kaip tolygiai rausva ar melsvai rausva plintanti d\u0117m\u0117. Svarbiausias po\u017eymis, anot gydytojo, yra ne forma, o tai, kad paraudimas vis did\u0117ja.<\/p> Lig\u0105 taip pat gali i\u0161duoti kar\u0161\u010diavimas, \u0161altkr\u0117tis, galvos, raumen\u0173 ar s\u0105nari\u0173 skausmai, nuovargis, padid\u0117j\u0119 limfmazgiai. Negydoma Laimo liga gali pa\u017eeisti nerv\u0173 sistem\u0105, \u0161ird\u012f ar s\u0105narius, ta\u010diau anksti diagnozavus da\u017eniausiai s\u0117kmingai gydoma antibiotikais.<\/p> Erkinis encefalitas da\u017enai prasideda \u012f grip\u0105 pana\u0161iais simptomais \u2013 kar\u0161\u010diavimu, silpnumu, galvos ar raumen\u0173 skausmais. \u0160ie simptomai da\u017eniausiai pasirei\u0161kia pra\u0117jus ma\u017edaug 7\u201314 dien\u0173 nuo u\u017esikr\u0117timo.<\/p> Daliai \u017emoni\u0173 po pirmosios ligos bangos savijauta trumpam pager\u0117ja, ta\u010diau v\u0117liau gali prasid\u0117ti antroji, pavojingesn\u0117 banga, kai pa\u017eeid\u017eiama centrin\u0117 nerv\u0173 sistema. Tuomet pasirei\u0161kia auk\u0161ta temperat\u016bra, stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, v\u0117mimas, mieguistumas, s\u0105mon\u0117s ar koordinacijos sutrikimai.<\/p> Kadangi specifinio erkinio encefalito gydymo n\u0117ra, svarbiausia prevencija \u2013 skiepai, apsauga nuo erki\u0173 ir atsargumas vartojant nepasterizuot\u0105 pien\u0105 ar jo produktus.<\/p> Daugeliui susirgusi\u0173j\u0173 \u0161ia liga tenka patirti savaites trunkant\u012f gydym\u0105, o ma\u017edaug 30 proc. pacient\u0173 liekamieji rei\u0161kiniai gali t\u0119stis m\u0117nesius ar net vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160alta \u017eiema \u0161iemet nepad\u0117jo \u2013 erki\u0173 ir toliau gausu visoje Lietuvoje: tiek mi\u0161kuose, tiek miest\u0173 parkuose. \u0160eimos gydytojas primena, kaip elgtis pasteb\u0117jus \u012fsisiurbusi\u0105 erk\u0119 arba po buvimo gamtoje pajutus ne\u012fprastus… <\/p>\n","protected":false},"author":10,"featured_media":139810,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-139806","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10.jpg",591,354,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10-300x180.jpg",300,180,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10.jpg",591,354,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10.jpg",591,354,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10.jpg",591,354,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10.jpg",591,354,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10.jpg",591,354,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10.jpg",591,354,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10.jpg",591,354,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["santakoslaikrastis"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/Gydytojas_07-10.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/139806","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/10"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=139806"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/139806\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":139811,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/139806\/revisions\/139811"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/139810"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=139806"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=139806"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=139806"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Kokie simptomai i\u0161duoda pavojingas ligas?<\/h2>