Valstybini\u0173 mi\u0161k\u0173 ur\u0117dija (VMU) kasmet nuosekliai ple\u010dia invazini\u0173 augal\u0173 naikinimo darb\u0173 valstybiniuose mi\u0161kuose apimtis. Did\u017eiausi\u0105 gr\u0117sm\u0119 \u017emoni\u0173 sveikatai ir vietini\u0173 ekosistem\u0173 \u012fvairovei keliantis Sosnovskio bar\u0161tis \u0161iemet bus naikinamas daugiau nei 180 ha plote.<\/p>
Kod\u0117l b\u016btina naikinti Sosnovskio bar\u0161t\u012f?<\/strong><\/p> Invazin\u0117s r\u016b\u0161ys \u2013 tai svetim\u017eemiai augalai, kurie spar\u010diai plinta naujose teritorijose, i\u0161stumia vietines r\u016b\u0161is ir kei\u010dia nat\u016brali\u0173 ekosistem\u0173 pusiausvyr\u0105. Viena pavojingiausi\u0173 invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 Lietuvoje laikoma Sosnovskio bar\u0161tis (Heracleum sosnowskyi), kuris buvo atve\u017etas sovietme\u010diu kaip pa\u0161arinis augalas, ta\u010diau ilgainiui i\u0161plito ir tapo sunkiai kontroliuojamas.<\/p> Sosnovskio bar\u0161tis plinta itin greitai \u2013 vienas augalas gali subrandinti net iki 100 t\u016bkst. s\u0117kl\u0173. Be to, jis yra nereiklus augaviet\u0117s s\u0105lygoms. Nekontroliuojamai plintantys Sosnovskio bar\u0161\u010diai u\u017eima did\u017eiules teritorijas ir pa\u017eeid\u017eia ekologin\u0119 pusiausvyr\u0105 \u2013 savo pla\u010diais, greitai augan\u010diais lapais u\u017estoja augalams gyvybi\u0161kai reikaling\u0105 \u0161vies\u0105 ir taip nustelbia vietin\u0119 augalij\u0105. <\/p> \u0160is augalas taip pat kelia tiesiogin\u012f pavoj\u0173 \u017emogaus sveikatai. Bar\u0161\u010dio sultyse esantys furanokumarinai, patek\u0119 ant odos ir veikiami saul\u0117s spinduli\u0173, gali sukelti stiprius, net tre\u010diojo laipsnio, nudegimus, ilgai negyjan\u010dias \u017eaizdas bei alergines reakcijas.<\/p> Naikinimo mastai didinami kasmet<\/strong><\/p> VMU invazini\u0173 augal\u0173 kontrol\u0119 vykdo vis\u0173 regionini\u0173 padalini\u0173 teritorijose. Pastaraisiais metais darb\u0173 apimtys nuosekliai didinamos. Anks\u010diau valstybiniuose mi\u0161kuose kasmet buvo tvarkoma apie 100 hektar\u0173 plot\u0173, o 2024 m. Sosnovskio bar\u0161\u010diai buvo \u0161ienaujami ir pur\u0161kiami 163 ha teritorijoje. 2025 m. invazini\u0173 augal\u0173 naikinimo darbai \u012fvykdyti 166 ha plote. \u0160iemet Sosnovskio bar\u0161tis bus naikinamas didesn\u0117je kaip 180 ha plote \u2013 bar\u0161\u010dio naikinimo darbai atlikti jau daugumoje numatyt\u0173 teritorij\u0173.<\/p> Did\u017eiausios Sosnovskio bar\u0161\u010dio naikinimo apimtys yra VMU Kazl\u0173 R\u016bdos regioniniame padalinyje \u2013 51,3 ha ir Dubravos regioniniame padalinyje \u2013 44 ha. Kituose regioniniuose padaliniuose planuojama naikinti keletas ar keliolika ha \u0161i\u0173 invazini\u0173 augal\u0173.<\/p> Sosnovskio bar\u0161\u010dio naikinimo darbai pradedami pavasar\u012f ir t\u0119siami vis\u0105 vegetacijos sezon\u0105 \u2013 iki ma\u017edaug spalio. Ilgalaikis ir nuoseklus invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 naikinimas duoda rezultat\u0173 \u2013 vietov\u0117se, kur Sosnovskio bar\u0161tis naikinamas kelerius metus, \u0161io augalo beveik nebelik\u0119. <\/p> VMU tikisi, kad laikantis tokio plano, per kelet\u0105 met\u0173 valstybiniuose mi\u0161kuose nebeliks Sosnovskio bar\u0161\u010dio ir kit\u0173 invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 augal\u0173.<\/p> Nuosekli kova su invazin\u0117mis r\u016b\u0161imis<\/strong><\/p> Siekdami i\u0161naikinti Sosnovskio bar\u0161t\u012f, VMU specialistai taiko kompleksines jo naikinimo priemones \u2013 augalai naikinami tiek mechaniniu, tiek cheminiu b\u016bdu. Mechaninis metodas \u2013 \u0161ienavimas \u2013 taikomas jautriose teritorijose, pavyzd\u017eiui, \u0161alia vandens telkini\u0173. Reguliarus augal\u0173 pjovimas neleid\u017eia jiems subrandinti s\u0117kl\u0173 ir palaipsniui silpnina \u0161akn\u0173 sistem\u0105.<\/p> Kitur pasitelkiami cheminiai produktai, padedantys efektyviau suma\u017einti Sosnovskio bar\u0161\u010dio populiacij\u0105.<\/p> Kovojant su invaziniais augalais vienkartini\u0173 veiksm\u0173 nepakanka \u2013 augal\u0173 s\u0117klos dirvo\u017eemyje i\u0161lieka gyvybingos kelerius metus. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties tos pa\u010dios teritorijos stebimos ir tvarkomos pakartotinai.<\/p> Naikinamas ne tik Sosnovskio bar\u0161tis<\/strong><\/p> Nors daugiausia d\u0117mesio skiriama Sosnovskio bar\u0161\u010diui, mi\u0161kininkai naikina ir kitas \u012f Lietuvos bei ES invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105ra\u0161us \u012ftraukt\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161is: did\u017ei\u0105j\u0105 bei kanadin\u0119 ryk\u0161tenes, uosialap\u012f klev\u0105, v\u0117lyv\u0105j\u0105 iev\u0105, varpin\u0119 medliev\u0105, gausialap\u012f lubin\u0105, bitin\u0119 sprig\u0119, sirin\u012f klemali, \u0161luotin\u012f sausakr\u016bm\u012f ir kt.<\/p> Pastarosios dvi, nors ir yra labai patrauklios r\u016b\u0161ys bit\u0117ms, i\u0161plitusios sudaro tankius s\u0105\u017ealynus ir labai greitai dauginasi taip nustelbdamos vietin\u0119 biologin\u0119 \u012fvairov\u0119.<\/p> Did\u017eiosios ir kanadin\u0117s ryk\u0161ten\u0117s taip pat sudaro s\u0105\u017ealynus, nukonkuruoja vietinius augalus, itin greitai pasisavindamos maisto med\u017eiagas i\u0161 dirvo\u017eemio. Jos plinta v\u0117jo pagalba, tad j\u0173 dauginimasis itin sunkiai kontroliuojamas.<\/p> Uosialapiai klevai, v\u0117lyvosios ievos, varpin\u0117s medlievos \u2013 sumed\u0117j\u0119 augalai, kurie patek\u0119 \u012f palankias s\u0105lygas nustelbia vietin\u0119 augalij\u0105. <\/p> Gausialapiai lubinai agresyviai plinta atvirose buvein\u0117se, prisotin\u0119 dirvo\u017eem\u012f azotu, kei\u010dia jo strukt\u016br\u0105 ir vietines buveines. <\/p> Nors daugelis invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir nedaro tiesiogin\u0117s \u017ealos \u017emogui, ta\u010diau reik\u0161mingai kei\u010dia s\u0105lygas vietiniams augalams ir lemia biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s ma\u017e\u0117jim\u0105.<\/p> Kovai su invaziniais augalais b\u016btinas visuomen\u0117s \u012fsitraukimas<\/strong><\/p> VMU specialist\u0173 teigimu, prie invazini\u0173 augal\u0173 naikinimo gali prisid\u0117ti ir privat\u016bs asmenys, kadangi gausiausias \u0161i\u0173 augal\u0173 paplitimas pastebimas aplink did\u017eiuosius miestus, gele\u017einkelius ir sodinink\u0173 bendrijas.<\/p> Jei \u0161alia valstybini\u0173 mi\u0161k\u0173 yra kit\u0173 valdytoj\u0173 \u017eem\u0117s plotai, kuriuose Sosnovskio bar\u0161tis ir kitos invazin\u0117s r\u016b\u0161ys nenaikinamos, kit\u0105 sezon\u0105 naikintuose plotuose augalai v\u0117l i\u0161plinta. <\/p> Mi\u0161kininkai primena, kad pavojing\u0173 augal\u0173 naikinimas reikalauja speciali\u0173 apsaugos priemoni\u0173: b\u016btina d\u0117v\u0117ti neper\u0161lampamus drabu\u017eius, pir\u0161tines, akinius bei respiratori\u0173, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta kontakto su toksi\u0161komis augal\u0173 sultimis. <\/p> Daugiau informacijos apie invazines r\u016b\u0161is, esan\u010dias tiek ES, tiek Lietuvos invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105ra\u0161uose, galima rasti invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 informacin\u0117je sistemoje:\u202fhttps:\/\/inva.biip.lt\/<\/a>.\u202f<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Valstybini\u0173 mi\u0161k\u0173 ur\u0117dija (VMU) kasmet nuosekliai ple\u010dia invazini\u0173 augal\u0173 naikinimo darb\u0173 valstybiniuose mi\u0161kuose apimtis. Did\u017eiausi\u0105 gr\u0117sm\u0119 \u017emoni\u0173 sveikatai ir vietini\u0173 ekosistem\u0173 \u012fvairovei keliantis Sosnovskio bar\u0161tis \u0161iemet bus naikinamas daugiau nei… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":139213,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[24],"tags":[],"class_list":["post-139212","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-aktualijos","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1.jpg",1024,768,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1-300x225.jpg",300,225,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1-768x576.jpg",768,576,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1.jpg",1024,768,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1.jpg",1024,768,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1.jpg",1024,768,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1-600x450.jpg",600,450,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Aktualijos<\/a>","tag_info":"Aktualijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/20220705_121556-1024x768-1.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/139212","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=139212"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/139212\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":139214,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/139212\/revisions\/139214"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/139213"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=139212"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=139212"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=139212"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}