{"id":138934,"date":"2026-06-10T13:46:19","date_gmt":"2026-06-10T10:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=138934"},"modified":"2026-06-10T13:46:19","modified_gmt":"2026-06-10T10:46:19","slug":"nutukimas-lietuvoje-pasieke-neraminanti-masta-gydytoja-paaiskina-kodel-poziuris-i-sia-liga-keiciasi-is-esmes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/06\/10\/nutukimas-lietuvoje-pasieke-neraminanti-masta-gydytoja-paaiskina-kodel-poziuris-i-sia-liga-keiciasi-is-esmes\/","title":{"rendered":"Nutukimas Lietuvoje pasiek\u0117 neraminant\u012f mast\u0105: gydytoja paai\u0161kina, kod\u0117l po\u017ei\u016bris \u012f \u0161i\u0105 lig\u0105 kei\u010diasi i\u0161 esm\u0117s"},"content":{"rendered":"

Nutukimas \u0161iandien yra viena did\u017eiausi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos problem\u0173 pasaulyje. Lietuvoje juo serga daugiau nei ketvirtadalis suaugusi\u0173j\u0173, o su padid\u0117jusiu k\u016bno svoriu siejama \u0161imtai \u012fvairi\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 \u2013 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 iki diabeto, kai kuri\u0173 onkologini\u0173 susirgim\u0173 bei psichologini\u0173 problem\u0173. Vis d\u0117lto, pasak \u201eHila\u201c gydytojos endokrinolog\u0117s dr. Ingos Fom\u010denko, pastarieji metai \u017eymi svarb\u0173 l\u016b\u017e\u012f \u2013 \u0161iandien nutukim\u0105 galima valdyti gerokai efektyviau nei bet kada anks\u010diau.<\/strong><\/p>

Kas ketvirtas lietuvis jau serga nutukimu<\/strong><\/p>

Pasak gydytojos, nutukimo paplitimas Lietuvoje nuosekliai auga. Jei prie\u0161 du de\u0161imtme\u010dius nutukimu sirgo ma\u017eiau nei penktadalis gyventoj\u0173, \u0161iandien rodikliai jau vir\u0161ija 25 proc.<\/p>

\u201eRemiantis Eurostat ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis suaugusi\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 serga nutukimu. Pagal antsvorio paplitim\u0105 tarp suaugusi\u0173j\u0173 Lietuva Europoje u\u017eima penkt\u0105 viet\u0105 \u2013 mus lenkia tik Latvija, Suomija, Malta ir Rumunija\u201c, \u2013 sako dr. I. Fom\u010denko.<\/p>

Anot jos, nutukimas n\u0117ra vien estetin\u0117 problema. Jis didina daugelio l\u0117tini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, blogina gyvenimo kokyb\u0119 ir yra susij\u0119s su didesniu mirtingumu.<\/p>

\u201eSu padid\u0117jusiu k\u016bno mas\u0117s indeksu susijusi\u0173 mir\u010di\u0173 skai\u010diai yra labai dideli. Vis dar da\u017enai manoma, kad tai tik gyvenimo b\u016bdo problema, ta\u010diau medicinoje nutukimas jau seniai pripa\u017e\u012fstamas l\u0117tine liga\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia gydytoja.<\/p>

Nutukimui diagnozuoti svarstykli\u0173 nepakanka<\/strong><\/p>

Nors daugelis savo svor\u012f vertina pagal kilogramus ar k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 (KMI), gydytoja pabr\u0117\u017eia, kad vien \u0161i\u0173 rodikli\u0173 nepakanka.<\/p>

\u201eVertinti vien k\u016bno svor\u012f ar KMI n\u0117ra pakankamai tikslu. Norint \u012fvertinti tikr\u0105j\u0105 metabolin\u0119 rizik\u0105, svarbu atsi\u017evelgti ir \u012f liemens apimt\u012f, liemens bei klub\u0173 santyk\u012f ar liemens ir \u016bgio santyk\u012f\u201c, \u2013 sako dr. I. Fom\u010denko.<\/p>

Pasak jos, b\u016btent liemens apimtis da\u017enai tampa vienu svarbiausi\u0173 signal\u0173, rodan\u010di\u0173 padid\u0117jusi\u0105 rizik\u0105 sveikatai.<\/p>

\u201ePagal rekomendacijas moter\u0173 liemens apimtis tur\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesn\u0117 nei 80 cm, vyr\u0173 \u2013 ma\u017eesn\u0117 nei 94 cm. Vis d\u0117lto praktikoje tokius rodiklius matome gana retai. Did\u017eiausia metabolin\u0117 rizika da\u017eniausiai siejama su didesne nei 88 cm moter\u0173 ir didesne nei 102 cm vyr\u0173 liemens apimtimi\u201c, \u2013 ai\u0161kina gydytoja.<\/p>

Anot specialist\u0117s, pilvo srityje besikaupiantis riebalinis audinys yra glaud\u017eiai susij\u0119s su didesne diabeto, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 bei kit\u0173 metabolini\u0173 sutrikim\u0173 rizika.<\/p>

\u201eKartais \u017emogus gali nesijausti turintis didelio antsvorio, ta\u010diau jo liemens apimtis jau rodo padid\u0117jusi\u0105 rizik\u0105 sveikatai\u201c, \u2013 pa\u017eymi \u201eHila\u201c gydytoja.<\/p>

Pasak jos, \u0161iuolaikin\u0117je praktikoje vis da\u017eniau atliekami ir k\u016bno sud\u0117ties tyrimai, kurie leid\u017eia tiksliau \u012fvertinti riebalinio audinio kiek\u012f, raumen\u0173 mas\u0119 bei steb\u0117ti gydymo efektyvum\u0105.<\/p>

Nutukimas nebelaikomas valios problema<\/strong><\/p>

Pasak gydytojos, per pastaruosius kelis de\u0161imtme\u010dius i\u0161 esm\u0117s pasikeit\u0117 po\u017ei\u016bris \u012f nutukim\u0105.<\/p>

\u201eAnks\u010diau buvo manoma, kad nutukimas yra valios ar disciplinos stoka, tod\u0117l pagrindinis d\u0117mesys buvo skiriamas kalorij\u0173 ribojimui. \u0160iandien \u017einome, kad tai sud\u0117tinga l\u0117tin\u0117 liga, kurios vystymuisi \u012ftakos turi \u012fvair\u016bs biologiniai mechanizmai\u201c, \u2013 sako dr. I. Fom\u010denko.<\/p>

Jos teigimu, didel\u012f prover\u017e\u012f l\u0117m\u0117 geresnis \u017earnyno hormon\u0173 veikimo supratimas ir nauj\u0173 medikament\u0173 atsiradimas.<\/p>

\u201ePer pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f buvo atrasti svarb\u016bs mechanizmai, reguliuojantys alkio ir sotumo jausm\u0105. Tai leido sukurti vaistus, kurie padeda ma\u017einti svor\u012f, o kartu teigiamai veikia ir su nutukimu susijusias ligas\u201c, \u2013 ai\u0161kina gydytoja.<\/p>

Jos teigimu, \u0161iuolaikiniai vaistai gali pad\u0117ti suma\u017einti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, pagerinti kepen\u0173 b\u016bkl\u0119, palengvinti miego apn\u0117jos simptomus ir teigiamai veikti osteoartrito eig\u0105.<\/p>

Ar vaistus reik\u0117s vartoti vis\u0105 gyvenim\u0105?<\/strong><\/p>

Anot \u201eHila\u201c gydytojos endokrinolog\u0117s, tai \u2013 vienas da\u017eniausi\u0173 pacient\u0173 klausim\u0173.<\/p>

\u201eNutukimas yra l\u0117tin\u0117 liga, tod\u0117l vienareik\u0161mio atsakymo n\u0117ra. Ta\u010diau \u0161iandien vis daugiau duomen\u0173 rodo, kad ilgalaikis ligos valdymas da\u017enai reikalauja ir ilgalaikio gydymo\u201c, \u2013 sako dr. I. Fom\u010denko.<\/p>

Ji atkreipia d\u0117mes\u012f, kad ma\u017edaug pus\u0117 pacient\u0173 nutraukia medikamentus per metus \u2013 da\u017enai d\u0117l nepakankamo informavimo apie ligos pob\u016bd\u012f. Gydytoja atkreipia d\u0117mes\u012f, kad staiga nutraukus gydym\u0105 da\u017enai sugr\u012f\u017eta dalis ar net visas numestas svoris.<\/p>

\u201eTai nerei\u0161kia, kad vaistus b\u016btina vartoti vis\u0105 gyvenim\u0105 ta pa\u010dia doze. Kartu su gydytoju galima ie\u0161koti individuali\u0173 sprendim\u0173 \u2013 ma\u017einti doz\u0119, retinti vartojim\u0105 ar tam tikrais atvejais daryti pertraukas. Ta\u010diau tai turi b\u016bti daroma planingai ir pri\u017ei\u016brint specialistui\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia ji.<\/p>

Gydytojos teigimu, kadangi nutukimas yra sud\u0117tinga l\u0117tin\u0117 liga, jos gydymui da\u017enai prireikia skirting\u0173 sri\u010di\u0173 specialist\u0173 kompetencij\u0173. \u201eHila\u201c Medicinos diagnostikos ir gydymo centre pacientams sudaromas individualus gydymo planas, apimantis i\u0161samius tyrimus, medikamentinio gydymo galimybi\u0173 vertinim\u0105, gyvensenos korekcij\u0105 ir nuolatin\u0119 specialist\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105. Esant poreikiui, \u012f gydymo proces\u0105 \u012fsitraukia endokrinologai, gyvensenos medicinos specialistai, dietologai, sporto medicinos gydytojai ir kiti specialistai.<\/p>

Gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai i\u0161lieka b\u016btini<\/strong><\/p>

Nors nauji medikamentai reik\u0161mingai i\u0161pl\u0117t\u0117 gydymo galimybes, gydytoja atkreipia d\u0117mes\u012f, kad jie nepakei\u010dia sveikos gyvensenos.<\/p>

\u201eKad ir koks pa\u017eangus b\u016bt\u0173 gydymas, \u017emogaus informavimas, palaikymas ir elgesio keitimas i\u0161lieka labai svarb\u016bs. Jeigu nebus gyvensenos poky\u010di\u0173, nei medikamentinis gydymas, nei bariatrin\u0117 chirurgija nebus tokie veiksmingi, kaip gal\u0117t\u0173 b\u016bti\u201c, \u2013 teigia dr. I. Fom\u010denko.<\/p>

Ji taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f raumen\u0173 ir kaul\u0173 mas\u0117s i\u0161saugojimo svarb\u0105, ypa\u010d vyresniame am\u017eiuje ir moterims perimenopauz\u0117s laikotarpiu. Tam b\u016btina pakankamai baltym\u0173 turinti mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas.<\/p>

\u201eKartais atrodo, kad gydymo poveikis jau pasiek\u0117 rib\u0105, ta\u010diau b\u016btent gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai leid\u017eia pasiekti dar geresni\u0173 rezultat\u0173. Tod\u0117l nesvarbu, kok\u012f gydymo metod\u0105 taikome \u2013 gyvensenos intervencijos visada i\u0161lieka viena svarbiausi\u0173 ilgalaik\u0117s s\u0117km\u0117s s\u0105lyg\u0173\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nutukimas \u0161iandien yra viena did\u017eiausi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos problem\u0173 pasaulyje. Lietuvoje juo serga daugiau nei ketvirtadalis suaugusi\u0173j\u0173, o su padid\u0117jusiu k\u016bno svoriu siejama \u0161imtai \u012fvairi\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 \u2013 nuo \u0161irdies ir… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":138935,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Pexels.com nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-138934","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-scaled.jpg",2560,1709,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-768x513.jpg",768,513,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-1024x683.jpg",1024,683,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-1536x1025.jpg",1536,1025,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-2048x1367.jpg",2048,1367,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Nutukimas_Pexels-nuotrauka-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138934","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=138934"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138934\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":138936,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138934\/revisions\/138936"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/138935"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=138934"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=138934"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=138934"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}