{"id":138820,"date":"2026-06-08T15:43:12","date_gmt":"2026-06-08T12:43:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=138820"},"modified":"2026-06-08T15:43:12","modified_gmt":"2026-06-08T12:43:12","slug":"motinyste-nelaisveje-pasekmes-jaucia-vaikai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/06\/08\/motinyste-nelaisveje-pasekmes-jaucia-vaikai\/","title":{"rendered":"Motinyst\u0117 nelaisv\u0117je: pasekmes jau\u010dia vaikai"},"content":{"rendered":"<p>Rasa Kasperavi\u010di\u016bt\u0117-Martusevi\u010dien\u0117<\/p><p>Kal\u0117jimas \u2013 suaugusi\u0173j\u0173 pasaulis. Ta\u010diau jame auga ir ma\u017eiausi: k\u016bdikiai bei ma\u017eame\u010diai, kuri\u0173 mamos atlieka laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119. Apie tai, kokiomis s\u0105lygomis gyvena \u0161ios \u0161eimos ir kokie did\u017eiausi i\u0161\u0161\u016bkiai, \u201eLietuvos sveikatai\u201c pasakoja vaiko teisi\u0173 apsaugos kontrolier\u0117 Edita \u017diobien\u0117 ir Teisingumo ministerijos atstovai.<a href=\"https:\/\/lsveikata.lt\/upload\/articles_images\/18815\/def\/namas.jpg\"><\/a><\/p><p>U\u017e Panev\u0117\u017eio kal\u0117jimo teritorijos rib\u0173 \u012fsik\u016br\u0119s Motinos ir vaiko namas, vadinamas \u201eRo\u017eynu\u201c. \u010cia s\u0105lygos artimos nam\u0173 s\u0105lygoms: kiekviena mama su vaiku gyvena atskirame kambaryje, namas turi savo kiem\u0105.<\/p><p><strong>Dvi skirtingos realyb\u0117s<\/strong><br><br>Teisingumo ministerijos duomenimis, \u0161iuo metu Panev\u0117\u017eio kal\u0117jime laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119 atlieka trys n\u0117\u0161\u010dios moterys ir devynios mamos, auginan\u010dios ma\u017eame\u010dius vaikus. Keturios i\u0161 j\u0173 vaikus augina ne kal\u0117jimo teritorijoje esan\u010diame Motinos ir vaiko name. Toki\u0173 moter\u0173 skai\u010dius, anot ministerijos, kasmet kei\u010diasi ne\u017eymiai.<\/p><p>Visa infrastrukt\u016bra sutelkta Panev\u0117\u017eyje. Kal\u0117jimo teritorijoje veikia vaik\u0173 ir k\u016bdiki\u0173 namai, kuriuose nuteistos mamos gyvena atskirai nuo kit\u0173 nuteist\u0173j\u0173. U\u017e kal\u0117jimo teritorijos rib\u0173 \u012fsik\u016br\u0119s Motinos ir vaiko namas, vadinamas \u201eRo\u017eynu\u201c.<br><br>Vaiko teisi\u0173 apsaugos kontrolier\u0117 E.\u017diobien\u0117 pastebi, kad tai \u2013 dvi skirtingos realyb\u0117s. \u201e\u201eRo\u017eyne\u201c s\u0105lygos i\u0161 tikr\u0173j\u0173 artimos nam\u0173 s\u0105lygoms \u2013 ir \u012frengimu, ir gyvenimu. Kitos mamos gyvena pagrindin\u0117je \u012fkalinimo \u012fstaigos dalyje, ir ten s\u0105lygos jau daug sud\u0117tingesn\u0117s\u201c, \u2013 sako kontrolier\u0117.<br><br>Anot E.\u017diobien\u0117s, \u201eRo\u017eyne\u201c kiekviena mama su vaiku gyvena atskirame kambaryje, namas turi savo kiem\u0105. \u201eNepriklausomai nuo to, kad yra suvar\u017eytos i\u0161eiti, vis tiek s\u0105lygos vizualiai kitokios negu \u012fkalinimo \u012fstaigos viduje. Tai lemia daug. Net mamos nuotaika vaiko at\u017evilgiu kitokia\u201c, \u2013 pastebi ji.<\/p><p>Vis d\u0117lto ne visoms mamoms suteikiama galimyb\u0117 gyventi \u201eRo\u017eyne\u201c. Anot kontrolier\u0117s, kal\u0117jimas vertina rizikas, re\u017eim\u0105 ir kitas aplinkybes, i\u0161 kuri\u0173 paai\u0161k\u0117ja, ar moteris gali gyventi laisvesn\u0117mis s\u0105lygomis.<br><br>Ministerijos atstov\u0173 teigimu, nuteist\u0173j\u0173 ir j\u0173 vaik\u0173 poreikiai tenkinami: jie apr\u016bpinami drabu\u017eiais, avalyne, patalyne, higienos ir kitais reikmenimis arba sudaromos galimyb\u0117s j\u0173 \u012fsigyti, taip pat u\u017etikrinamos sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugos.<br><br><strong>Vaikas bausm\u0117s neatlieka<\/strong><br><br>E.\u017diobien\u0117 akcentuoja: kad ir kokios b\u016bt\u0173 s\u0105lygos, vaiko vieta n\u0117ra kal\u0117jime. Dalis moter\u0173 \u012f \u012fkalinimo \u012fstaig\u0105 su vaiku patenka susiklos\u010dius nepalankioms gyvenimo aplinkyb\u0117ms, o kitos tikisi, kad motinyst\u0117 su\u0161velnins kal\u0117jimo s\u0105lygas.<\/p><figure class=\"wp-block-image aligncenter size-full is-resized\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"150\" height=\"188\" src=\"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/edita20.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-138825\" style=\"width:268px;height:auto\"\/><\/figure><h4 class=\"wp-block-heading\"><a href=\"https:\/\/lsveikata.lt\/upload\/images\/edita(20).jpg\"><\/a>\u201ePasitaiko atvej\u0173, kai moterys \u012fsivaizduoja, kad joms bus lengvesnis \u012fkalinimo re\u017eimas, kitokios s\u0105lygos vien tod\u0117l, kad tur\u0117s vaikel\u012f. \u0160ioje vietoje reikia ai\u0161kiai suprasti, kad visa tai daroma vaiko s\u0105skaita\u201c, \u2013 sako vaiko teisi\u0173 apsaugos kontrolier\u0117 Edita \u017diobien\u0117.<\/h4><p>Teisingumo ministerija pa\u017eymi, kad pastaraisiais metais vaik\u0173 gyvenimo su nuteistomis mamomis tvarka \u0161veln\u0117ja. Kal\u0117jimo teritorijoje veikian\u010diuose vaik\u0173 ir k\u016bdiki\u0173 namuose vaikas su mama gali b\u016bti iki trej\u0173 met\u0173 am\u017eiaus, o \u201eRo\u017eyne\u201c \u2013 tol, kol prad\u0117s lankyti mokykl\u0105 pagal pradinio ugdymo program\u0105. Anks\u010diau galiojusi tvarka numat\u0117, kad vaikai, sulauk\u0119 trej\u0173 met\u0173 ir mamos bausmei dar nepasibaigus, turi b\u016bti perduodami artimiesiems arba vaik\u0173 globos \u012fstaigoms.<br><br>\u201eVis d\u0117lto anks\u010diau ar v\u0117liau atsiskyrimo momentas ateina. Mamoms ir vaikams tai itin skausminga. Neretai mamos tikisi, kad bus paleistos anks\u010diau laiko ar sulauks malon\u0117s, tad nereik\u0117s atsisveikinti su vaiku. Bet realyb\u0117 tokia, kad ji vis tiek atlieka bausm\u0119, ir atsisveikinti tenka\u201c, \u2013 komentuoja kontrolier\u0117.<br><br>Pasak jos, esama svarstym\u0173 tvark\u0105 \u0161velninti dar labiau \u2013 leisti vaikams su nuteistomis mamomis gyventi iki septyneri\u0173 met\u0173 ir kal\u0117jimo viduje. Tokius si\u016blymus E.\u017diobien\u0117 vertina atsargiai. \u201eKyla klausimas \u2013 kieno interesas svarbesnis? Pa\u010diai mamai reik\u0117t\u0173 atsakingai pagalvoti, ar ji tikrai nor\u0117t\u0173, kad vaikelis augt\u0173 tokiomis s\u0105lygomis, o v\u0117liau vis tiek teks su juo atsisveikinti\u201c, \u2013 svarsto ji.<br><br>\u201eLabai da\u017enai pamir\u0161tama, kad vaikas, augantis su nuteista mama, pats bausm\u0117s neatlieka. Jam turi b\u016bti u\u017etikrintas ne tik kontaktas su artimaisiais, bet ir \u012fprastas ugdymas, b\u016breliai, sveikatos patikros. Vaikas turi tur\u0117ti galimyb\u0119 i\u0161va\u017eiuoti atostog\u0173 pas giminai\u010dius ar t\u0117t\u012f. \u010cia ir institucijoms tenka nema\u017eas vaidmuo \u2013 \u012fvertinti, \u012f kokias s\u0105lygas vaikas i\u0161leid\u017eiamas, nes aplinkybi\u0173 pasitaiko labai \u012fvairi\u0173\u201c, \u2013 teigia kontrolier\u0117.<br><br><strong>K\u0105 sako tyrimai?<\/strong><\/p><p>Kaip elgtis su ma\u017eame\u010diais kalin\u010di\u0173 mam\u0173 vaikais, tarptautiniu mastu nesutariama. Kaip skelbiama 2024 m. ap\u017evalgoje, Europoje vaik\u0173 gyvenimas su nuteistomis mamomis kal\u0117jimuose visi\u0161kai neleid\u017eiamas tik Norvegijoje, \u0160iaur\u0117s Airijoje, \u0160kotijoje ir Slovakijoje. \u0160ios \u0161alys orientuojasi \u012f alternatyvias bausmes, nam\u0173 are\u0161t\u0105 ir atvirojo re\u017eimo \u012fstaigas.<br><br>Daugumoje kit\u0173 valstybi\u0173 pasirinkta prie\u0161inga kryptis \u2013 \u0161velninti pa\u010di\u0105 \u012fkalinimo aplink\u0105. Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s teisingumo ministerijos duomenimis, \u0161alyje veikia specializuoti Motinos ir k\u016bdikio skyriai, kuriuose vaikas su mama gali gyventi iki 18 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus. Italijoje ma\u017eame\u010dius vaikus auginanti moteris siun\u010diama \u012f vadinam\u0105sias ICAM \u012fstaigas, kuriose s\u0105moningai vengiama kal\u0117jimo aplinkos: pareig\u016bnai vilki civili\u0173 drabu\u017eiais, apsaugos sistemos pasl\u0117ptos, patalpos primena \u012fprastus namus. Vaikas su mama \u010dia gali gyventi iki \u0161e\u0161eri\u0173 met\u0173.<br><br>2025 m. ap\u017evalgoje JAV Sinsinatio universiteto mokslinink\u0173 komanda paskelb\u0117, kad vaik\u0173 ir k\u016bdiki\u0173 namuose veikian\u010dios programos padeda mamoms ir vaikams u\u017emegzti tvirtesn\u012f tarpusavio ry\u0161\u012f, leid\u017eia mamoms i\u0161saugoti motinyst\u0117s teises, taip pat suma\u017eina pakartotinio nusikaltimo rizik\u0105 po paleidimo.<br><br>Vis d\u0117lto kal\u0117jimo aplinka vaiko raidai n\u0117ra palanki. 2024 m. tyr\u0117jai i\u0161 Italijos paskelb\u0117, kad vaikams, augantiems kal\u0117jime, da\u017enai tr\u016bksta i\u0161pl\u0117stin\u0117s \u0161eimos pagalbos, o aplinka primena izoliacij\u0105 \u2013 jiems stinga raidai b\u016btin\u0173 pa\u017eintini\u0173, socialini\u0173 ir emocini\u0173 dirgikli\u0173. Tai, anot tyr\u0117j\u0173, gali lemti reik\u0161mingus mokymosi sunkumus ir socialin\u0117s integracijos problemas v\u0117liau.<\/p><p>Tarptautiniu mastu vyrauja sutarimas, kad geriausia i\u0161eitis \u2013 i\u0161 viso vengti \u012fkalinti ma\u017eame\u010di\u0173 vaik\u0173 motinas. \u0160i\u0105 pozicij\u0105 \u012ftvirtina 2010 m. Jungtini\u0173 Taut\u0173 priimtos Bankoko taisykl\u0117s, raginan\u010dios teismus, esant galimybei, atid\u0117ti bausm\u0119 n\u0117\u0161\u010dioms moterims ir ma\u017eame\u010di\u0173 vaik\u0173 motinoms arba pasirinkti bendruomen\u0117je vykdom\u0105 priemon\u0119.<br><br>Pana\u0161ia kryptimi pasuko ir Lietuva: pernai gruod\u012f Konstitucinis Teismas pripa\u017eino, kad galiojantis Baud\u017eiamojo proceso kodeksas pa\u017eeid\u017eia Konstitucij\u0105 \u2013 jis bes\u0105lygi\u0161kai draud\u017eia teismui atid\u0117ti bausm\u0119 n\u0117\u0161\u010dioms ar ma\u017eus vaikus auginan\u010dioms moterims, padariusioms sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, net ir tais atvejais, kai tai gal\u0117t\u0173 geriau atitikti vaiko interesus. Pasak Teisingumo ministerijos, ateityje numatoma svarstyti atitinkamus kodekso pakeitimus.<br><br><strong>Portretas \u2013 nevienalytis<\/strong><br><br>E.\u017diobien\u0117s pasteb\u0117jimu, nuteist\u0173 moter\u0173 portretas n\u0117ra vienalytis. \u201eYra moter\u0173, nuteist\u0173 u\u017e finansinius nusikaltimus ar narkotik\u0173 platinim\u0105, ta\u010diau pasi\u017eymin\u010di\u0173 tvirtais socialiniais \u012fg\u016bd\u017eiais. Pasitaiko ir kitoki\u0173 atvej\u0173, kai prie nepakankam\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 prisideda priklausomyb\u0117s bei kitos sunkios aplinkyb\u0117s. Labai svarbus klausimas, ar pati moteris nori keistis, ar nori kabintis \u012f gyvenim\u0105\u201c, \u2013 pastebi kontrolier\u0117.<br>Lietuvos kal\u0117jim\u0173 tarnyba \u012f \u201eLietuvos sveikatos\u201c si\u0173stus klausimus neatsak\u0117.<\/p><hr class=\"wp-block-separator has-alpha-channel-opacity\"\/><p><strong>Komentaras<\/strong><\/p><figure class=\"wp-block-image aligncenter size-full is-resized\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"150\" height=\"182\" src=\"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/neringa10.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-138823\" style=\"width:274px;height:auto\"\/><\/figure><p><strong>Valstyb\u0117s vaiko teisi\u0173 apsaugos ir \u012fvaikinimo tarnybos Metodin\u0117s pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patar\u0117ja Neringa Lavinskien\u0117:<\/strong><br><br><a href=\"https:\/\/lsveikata.lt\/upload\/images\/neringa(10).jpg\"><\/a>&#8211; Vaiko teisi\u0173 gyn\u0117jai visuomet reaguoja gav\u0119 prane\u0161im\u0105 apie pa\u017eeid\u017eiamas vaiko teises. Gav\u0119 prane\u0161im\u0105 i\u0161 \u012fkalinimo vietos, susitinka su mama, pabendrauja su ma\u017eyliu, jei pagal am\u017ei\u0173 jau galima, \u012fstaigos atstovais. Jeigu matome, jog yra poreikis, pasir\u016bpiname mamai ar vaikui reikalinga pagalba, kuri\u0105 teikia socialiniai partneriai. Kiekvien\u0105 toki\u0105 situacij\u0105 pirmiausiai vertiname per vaiko interesus.<br><br>Prane\u0161im\u0173 d\u0117l galimo vaiko teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0173 i\u0161 \u012fkalinimo \u012fstaigos sulaukiama retai. \u012eprastai su mama ir vaiku susitinkame tuomet, kai sprend\u017eiamas klausimas, kas pasir\u016bpins ma\u017eyliu, kai vaikui su\u0117jo treji metai. Drauge su mama sprend\u017eiame, ar yra tam pasireng\u0119s \u0161eimos narys, artimasis. Tik kra\u0161tutiniais atvejais ie\u0161komas profesionalus glob\u0117jas, kuris pasir\u016bpins vaiku, kol mama atliks bausm\u0119, ir u\u017etikrins vaiko ry\u0161\u012f su mama.<\/p><p><a href=\"https:\/\/lsveikata.lt\/lsveikata-lt-skaitomiausi\/motinyste-nelaisveje-pasekmes-jaucia-vaikai-18815\">lsveikara.lt<\/a><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Rasa Kasperavi\u010di\u016bt\u0117-Martusevi\u010dien\u0117 Kal\u0117jimas \u2013 suaugusi\u0173j\u0173 pasaulis. Ta\u010diau jame auga ir ma\u017eiausi: k\u016bdikiai bei ma\u017eame\u010diai, kuri\u0173 mamos atlieka laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119. Apie tai, kokiomis s\u0105lygomis gyvena \u0161ios \u0161eimos ir kokie did\u017eiausi&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":138827,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"U\u017e Panev\u0117\u017eio kal\u0117jimo teritorijos rib\u0173 \u012fsik\u016br\u0119s Motinos ir vaiko namas, vadinamas \u201eRo\u017eynu\u201c. \u010cia s\u0105lygos artimos nam\u0173 s\u0105lygoms: kiekviena mama su vaiku gyvena atskirame kambaryje, namas turi savo kiem\u0105.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[158],"tags":[],"class_list":["post-138820","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-socialine-apsauga","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas.jpg",1000,667,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas.jpg",1000,667,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas.jpg",1000,667,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas.jpg",1000,667,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/kitos-temos\/socialine-apsauga\/\" rel=\"category tag\">Socialin\u0117 apsauga<\/a>","tag_info":"Socialin\u0117 apsauga","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/namas.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138820","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=138820"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138820\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":138828,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138820\/revisions\/138828"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/138827"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=138820"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=138820"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=138820"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}