{"id":138296,"date":"2026-05-25T09:55:52","date_gmt":"2026-05-25T06:55:52","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=138296"},"modified":"2026-05-25T09:55:52","modified_gmt":"2026-05-25T06:55:52","slug":"sirdies-ir-kraujagysliu-ligos-jauneja-kardiologe-paaiskino-ka-su-tuo-turi-bendro-nutukimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/05\/25\/sirdies-ir-kraujagysliu-ligos-jauneja-kardiologe-paaiskino-ka-su-tuo-turi-bendro-nutukimas\/","title":{"rendered":"\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos jaun\u0117ja: kardiolog\u0117 paai\u0161kino, k\u0105 su tuo turi bendro nutukimas"},"content":{"rendered":"

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos da\u017enai laikomos vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 problema, ta\u010diau rimti \u0161irdies sutrikimai vis da\u017eniau palie\u010dia ir gerokai jaunesnius pacientus. Gydytojai pabr\u0117\u017eia, kad viena \u0161ios tendencijos prie\u017eas\u010di\u0173 yra nutukimas \u2013 l\u0117tin\u0117 liga, nuo kurios neretai prasideda visa virtin\u0117 kit\u0173 sveikatos sutrikim\u0173, \u012fskaitant ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 ligas. Kod\u0117l \u0161irdies ligos jaun\u0117ja, kaip nutukimas tampa j\u0173 prad\u017eia ir nuo ko prad\u0117ti siekiant suma\u017einti rizik\u0105 dar iki rimt\u0173 pasekmi\u0173, pasakoja Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto ligonin\u0117s Kauno klinik\u0173 gydytoja kardiolog\u0117 Jurgita Plisien\u0117.<\/strong><\/p>

\u201eI\u0161 ties\u0173, tai pastebime \u2013 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos jaun\u0117ja. Vis da\u017eniau pas mus patenka jauni \u017emon\u0117s po gaivinimo, po infarkto ar kit\u0173 labai sunki\u0173 b\u016bkli\u0173, ir baisiausia turb\u016bt tada, kai \u0161irdies ligos pasirei\u0161kia staigia mirtimi. Tai tikrai neb\u0117ra vien vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 problema\u201c, \u2013 sako J. Plisien\u0117.<\/p>

\u0160irdies lig\u0173 jaun\u0117jimo prie\u017eastys<\/strong><\/p>

Pasak gydytojos, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 jaun\u0117jim\u0105 lemia ne vienas konkretus veiksnys, o visas j\u0173 derinys. Reik\u0161m\u0117s turi ir gyvenimo b\u016bdas, ir klasikiniai rizikos veiksniai, tarp kuri\u0173 \u2013 nutukimas, nuo kurio da\u017enai prasideda visa virtin\u0117 kit\u0173 sutrikim\u0173, savo ruo\u017etu daran\u010di\u0173 didel\u0117s \u012ftakos ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 ligoms.<\/p>

Anot J. Plisien\u0117s, jaunesniame am\u017eiuje vis dar gajus \u012fsitikinimas, kad rimtos ligos gresia ka\u017ekam kitam ir kada nors v\u0117liau. B\u016btent tod\u0117l prevencija tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti ne tada, kai \u017emogus jau atsiduria ligonin\u0117je, o gerokai anks\u010diau. Kiekvienam \u017emogui svarbu bent kart\u0105 per metus pasimatuoti kraujosp\u016bd\u012f, \u017einoti savo cholesterolio ir cukraus kiek\u012f kraujyje, \u012fsivertinti k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105, atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f r\u016bkym\u0105, fizin\u012f aktyvum\u0105 ir mieg\u0105.<\/p>

\u201eViskas prasideda nuo paties \u017emogaus. Jis turi \u017einoti savo pagrindinius rodiklius, suprasti k\u0105 rei\u0161kia sveika gyvensena ir siekti kiek \u012fmanoma ar\u010diau t\u0173 tiksl\u0173. Gydytojai gali patarti, gali gydyti, kai liga jau atsiranda, bet geriausias variantas yra neleisti jai i\u0161sivystyti\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia kardiolog\u0117.<\/p>

Nutukimas veikia ne tik i\u0161vaizd\u0105<\/strong><\/p>

Lietuvoje veikia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencin\u0117 programa skirta 40\u201360 met\u0173 \u017emon\u0117ms: \u0161eimos gydytojas \u012fvertina j\u0173 rizikos veiksnius, prireikus sudaro individual\u0173 prevencijos plan\u0105, o jei rizika labai didel\u0117 \u2013 siun\u010dia i\u0161samesniam i\u0161tyrimui ir gydymui. Nutukimas pripa\u017eintas vienu i\u0161 rizikos veiksni\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 vystymuisi, taip pat didina infarkto ir insulto bei \u0161irdies nepakankamumo rizik\u0105.<\/p>

Kaip ai\u0161kina J. Plisien\u0117, ypa\u010d pavojingas yra pilvinis, dar vadinamas visceraliniu, nutukimas, kai riebalinis audinys kaupiasi ne tik po oda, bet ir aplink vidaus organus. Toks riebalinis audinys yra metaboli\u0161kai aktyvus, tod\u0117l organizme skatina l\u0117tin\u012f u\u017edegim\u0105, blogina cholesterolio ir gliukoz\u0117s apykait\u0105, didina insulino rezistencijos rizik\u0105 ir sudaro palankias s\u0105lygas aterosklerozei progresuoti.<\/p>

Pasak gydytojos, did\u017eiausia problema ta, kad nutukimo keliama rizika da\u017enai ilg\u0105 laik\u0105 lieka beveik nepasteb\u0117ta. Kitaip nei \u016bmus skausmas ar staiga pablog\u0117jusi savijauta, padid\u0117j\u0119s cholesterolis, kraujosp\u016bdis ar k\u016bno svoris ilgai gali nesukelti joki\u0173 ry\u0161ki\u0173 k\u016bno poj\u016b\u010di\u0173.<\/p>

\u201eKol neskauda, tol atrodo, kad tai n\u0117ra liga. Lygiai taip pat yra ir su cholesteroliu \u2013 jo neskauda, tod\u0117l \u017emogus mano, kad galima nekreipti d\u0117mesio. Tas pats ir su kraujosp\u016bd\u017eiu, ir su nutukimu. Pas mus vis dar gaji paradigma, kad tai labiau estetinis klausimas, nors i\u0161 ties\u0173 problema yra ne i\u0161vaizda, o ateityje besivystan\u010dios ligos\u201c, \u2013 sako J. Plisien\u0117.<\/p>

Pirmiausia, pasak gydytojos, reik\u0117t\u0173 \u012fsivertinti savo situacij\u0105 ir, esant nukrypimams, imtis veiksm\u0173. Vienas papras\u010diausi\u0173 pradini\u0173 orientyr\u0173 yra k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI): ma\u017eesnis nei 25 laikomas normaliu, 25\u201329,9 rodo antsvor\u012f, kuris siejamas su didesne \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika, o 30 ir daugiau rei\u0161kia nutukim\u0105 \u2013 b\u016bkl\u0119, kuri didina ir sergamumo, ir mirtingumo nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 tikimyb\u0119. Savo KMI galima lengvai pasitikrinti savaranki\u0161kai, pavyzd\u017eiui, naudojantis skai\u010diuokle tinklalapyje manosvoris.lt<\/a>.<\/p>

\u0160ird\u017eiai palank\u016bs kasdieniai \u012fpro\u010diai<\/strong><\/p>

\u012evertinus situacij\u0105, kitas \u017eingsnis paprastai b\u016bna gyvenimo b\u016bdo korekcija. Ta\u010diau, kaip pabr\u0117\u017eia gydytoja, \u010dia da\u017enai suklystama tikintis greito rezultato.<\/p>

\u201eJeigu pasakysime \u017emogui laikytis dietos, da\u017eniausiai tai bus laikina, nes organizmas \u201eadaptuojasi\u201c prie suma\u017einto kalorij\u0173 kiekio \u2013 ma\u017eina energijos poreik\u012f ir padidina apetit\u0105, kad b\u016bt\u0173 suvartojama daugiau kalorij\u0173. Da\u017eniausiai po kiek laiko svoris v\u0117l padid\u0117ja. Visada geriau i\u0161mokyti teising\u0173 mitybos ir gyvensenos princip\u0173, kuri\u0173 b\u016bt\u0173 galima laikytis vis\u0105 gyvenim\u0105, o ne trumpam\u201c, \u2013 sako J. Plisien\u0117.<\/p>

Anot jos, palankiausia yra Vidur\u017eemio j\u016bros regiono mityba \u2013 daug dar\u017eovi\u0173, pakankamas baltym\u0173 kiekis, ma\u017eiau prid\u0117tinio cukraus ir hidrint\u0173 riebal\u0173. Svarbus ir fizinis aktyvumas, ta\u010diau jis neb\u016btinai turi b\u016bti intensyvus \u2013 suaugusiesiems rekomenduojama bent 150 minu\u010di\u0173 vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savait\u0119.<\/p>

\u201e\u0160ird\u017eiai labiausiai patinka fizinis aktyvumas. Bet nereikia galvoti, kad visi turi prad\u0117ti b\u0117gti maratonus. Kartais prad\u017eia gali b\u016bti tiesiog pasivaik\u0161\u010diojimas, daugiau jud\u0117jimo kasdienyb\u0117je ar tokia veikla, kuri \u017emogui yra priimtina ir maloni\u201c, \u2013 pa\u017eymi gydytoja.<\/p>

Kada prireikia medikamentinio gydymo<\/strong><\/p>

Vis d\u0117lto ne visais atvejais vien gyvenimo b\u016bdo poky\u010di\u0173 pakanka. J. Plisien\u0117s teigimu, kai \u017emogus i\u0161 ties\u0173 kei\u010dia \u012fpro\u010dius, ta\u010diau svoris nema\u017e\u0117ja, o ypa\u010d kai jau kalbame apie nutukim\u0105 ir su juo susijusi\u0105 \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, gali b\u016bti skiriamas medikamentinis gydymas \u2013 pavyzd\u017eiui, GLP-1 receptori\u0173 agonist\u0173 klas\u0117s vaistai, tarp j\u0173 \u2013 semagliutidas. \u0160is vaistas Europos kardiolog\u0173 draugijos rekomendacijose minimas kaip viena i\u0161 gydymo galimybi\u0173 pacientams, sergantiems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis. Tok\u012f Europos kardiolog\u0173 pasirinkim\u0105 l\u0117m\u0117 SELECT klinikinis tyrimas, kuris parod\u0117, kad 45 met\u0173 ir vyresniems pacientams, jau turintiems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 bei antsvor\u012f ar nutukim\u0105, bet nesergantiems diabetu, semagliutidas 20 % suma\u017eino mirties nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, nemirtino infarkto ir nemirtino insulto rizik\u0105. Be to, sukaupta daugiau nei 23 milijon\u0173 pacient\u0173 gydymo patirtis, o vaistai \u0161ioje terapin\u0117je grup\u0117je klinikin\u0117je praktikoje naudojami jau daugiau nei du de\u0161imtme\u010dius.<\/p>

\u201eKai gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai i\u0161bandyti, bet svorio vis tiek nepavyksta suma\u017einti, labai gerai, kad \u0161iandien jau turime ir medikamentinio gydymo galimybi\u0173, padedan\u010di\u0173 suma\u017einti svor\u012f bei ma\u017einan\u010di\u0173 kit\u0173 \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. Ta\u010diau labai svarbu pabr\u0117\u017eti, kad vaistai turi ai\u0161kias indikacijas. Be to, jei \u017emogus vartoja vaistus, tai dar nerei\u0161kia, kad jam daugiau nieko nereikia daryti \u2013 vaistas yra pagalba, bet jis neatleid\u017eia nuo atsakomyb\u0117s r\u016bpintis savo sveikata\u201c, \u2013 sako J. Plisien\u0117.<\/p>

Tekst\u0105 pareng\u0117 \u2013 Novo Nordisk Pharma<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos da\u017enai laikomos vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 problema, ta\u010diau rimti \u0161irdies sutrikimai vis da\u017eniau palie\u010dia ir gerokai jaunesnius pacientus. Gydytojai pabr\u0117\u017eia, kad viena \u0161ios tendencijos prie\u017eas\u010di\u0173 yra nutukimas… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":138297,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto ligonin\u0117s Kauno klinik\u0173 gydytoja kardiolog\u0117 Jurgita Plisien\u0117. \/ \u201eNovo\u00a0Nordisk\u201c \u00a0nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-138296","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-scaled.jpeg",2560,1707,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-150x150.jpeg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-300x200.jpeg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-768x512.jpeg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-1024x683.jpeg",1024,683,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-1536x1024.jpeg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-2048x1365.jpeg",2048,1365,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-600x400.jpeg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-600x400.jpeg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-300x300.jpeg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-600x400.jpeg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-100x100.jpeg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Jurgita-Plisiene-scaled.jpeg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138296","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=138296"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138296\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":138298,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138296\/revisions\/138298"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/138297"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=138296"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=138296"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=138296"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}