{"id":138258,"date":"2026-05-22T11:19:38","date_gmt":"2026-05-22T08:19:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=138258"},"modified":"2026-05-22T11:19:38","modified_gmt":"2026-05-22T08:19:38","slug":"amalvos-pelke-laukines-gamtos-karalyste-suvalkijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/05\/22\/amalvos-pelke-laukines-gamtos-karalyste-suvalkijoje\/","title":{"rendered":"Amalvos pelk\u0117 \u2013 laukin\u0117s gamtos karalyst\u0117 Suvalkijoje"},"content":{"rendered":"

Marijampol\u0117s savivaldyb\u0117je plytinti Amalvos pelk\u0117 \u2013 viena \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 ir vertingiausi\u0173 Lietuvos \u0161lapyni\u0173. Tai did\u017eiausia pelk\u0117 Suvalkijoje, i\u0161siskirianti unikalia augalija, gyv\u016bnija ir kra\u0161tovaizd\u017eiu. \u0160iandien lankytojai j\u0105 gali pa\u017einti keliaudami Valstybini\u0173 mi\u0161k\u0173 ur\u0117dijos (VMU) pri\u017ei\u016brimu Amalvos gamtiniu-pa\u017eintiniu taku, \u012frengtu \u017duvinto biosferos rezervato teritorijoje.<\/p>

Pasivaik\u0161\u010diojimas Amalvos paliomis<\/strong><\/p>

\u012e \u0161iaur\u0119 nuo \u017duvinto plytinti Amalvos pelk\u0117 su e\u017eeru nuo seno vadinama Amalvos paliomis. 2018 m. pabaigoje Amalvos \u0161lapyn\u0117je \u012frengtas naujas gamtinis-pa\u017eintinis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 takas, kvie\u010diantis lankytojus saugiai tyrin\u0117ti trap\u0173 pelk\u0117s pasaul\u012f.<\/p>

Tako mar\u0161rutas n\u0117ra \u017eiedinis \u2013 jis driekiasi 121 metr\u0105 per pelk\u0117s teritorij\u0105. Pa\u017eintinio tako prad\u017eioje \u012frengta ap\u017evalgos platforma, nuo kurios atsiveria plati Amalvos \u0161lapyn\u0117s panorama ir aplink plytintis \u017duvinto biosferos rezervato kra\u0161tovaizdis, kuriame yra ir kit\u0173 lankytin\u0173 objekt\u0173.<\/p>

Pelk\u0117s viduryje lankytoj\u0173 laukia ap\u017evalgos bok\u0161telis, skirtas gamtos steb\u0117jimui \u2013 \u010dia galima gro\u017e\u0117tis ne tik paliomis, bet ir steb\u0117ti pauk\u0161\u010dius. Informaciniuose stenduose lankytojai supa\u017eindinami su \u0161lapyn\u0117s istorija, jos augalija bei gyv\u016bnija.<\/p>

\"\"
Pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117jimo bok\u0161telis Amalvo polderyje.<\/figcaption><\/figure>

Kiminai \u2013 pelk\u0117s architektai<\/strong><\/p>

Vieni \u012fdomiausi\u0173 Amalvos \u0161lapyn\u0117s augal\u0173 \u2013 kiminai. Auk\u0161tapelk\u0117se jie sudaro storus saman\u0173 kilimus ir yra pagrindiniai durpi\u0173 formuotojai.<\/p>

Kiminai auga itin r\u016bg\u0161\u010dioje ir maisting\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 stokojan\u010dioje aplinkoje. \u0160ie augalai gali sugerti net iki 20 kart\u0173 daugiau vandens, nei sveria patys.<\/p>

Skirtingai nei dauguma augal\u0173, kiminai neturi nei \u0161akn\u0173, nei rizoid\u0173 \u2013 si\u016bli\u0161k\u0173 darini\u0173, atliekan\u010di\u0173 \u0161akn\u0173 funkcij\u0105. Kasmet apatin\u0117 kimin\u0173 dalis nunyksta ir pama\u017eu virsta durpe. Durp\u0117 pelk\u0117je formuojasi itin l\u0117tai \u2013 ma\u017edaug po vien\u0105 centimetr\u0105 per de\u0161imt met\u0173. Tai rei\u0161kia, kad vieno metro gylyje esanti durp\u0117 gali b\u016bti net t\u016bkstan\u010dio met\u0173 senumo.<\/p>

Amalvos pelk\u0117je aptinkama keletas kimin\u0173 r\u016b\u0161i\u0173: raudonasis kiminas, rudasis kiminas, siauralapis kiminas ir magelaninis kiminas.<\/p>

Be kimin\u0173, joje auga saula\u0161ar\u0117 \u2013 vienas \u012fdomiausi\u0173 \u0161lapyn\u0117s augal\u0173. Kadangi pelki\u0173 dirvo\u017eemyje tr\u016bksta azoto, \u0161is augalas lipniais lapeliais gaudo smulkius vabzd\u017eius ir taip i\u0161 j\u0173 pasisavina reikalingas maistines med\u017eiagas. Amalvos pelk\u0117je taip pat auga kupstinis \u0161vylis, paprastoji spanguol\u0117, juodoji varnauog\u0117, pelkinis gailis, vaivoras, siauralap\u0117 bal\u017euva.<\/p>

\"\"
Amalvos takas.<\/figcaption><\/figure>

Raisto gyv\u016bnija<\/strong><\/p>

\u0160lapyn\u0117se gyventi gali tik specifin\u0117ms s\u0105lygoms prisitaik\u0119 gyv\u016bnai. Amalvos pelk\u0117je gausu bestuburi\u0173 \u2013 \u010dia aptinkama keliolikos r\u016b\u0161i\u0173 \u017eirgeli\u0173, vabal\u0173, pl\u0117viasparni\u0173 ir, \u017einoma, dvisparni\u0173 \u2013 uod\u0173, ma\u0161al\u0173 ir gyli\u0173.<\/p>

\u010cia taip pat gyvena saugoma reta drugi\u0173 r\u016b\u0161is \u2013 pelkinis satyras, aptinkamas tik auk\u0161tapelk\u0117se, da\u017eniausiai \u2013 retuose pu\u0161yn\u0117liuose.<\/p>

\u0160lapyn\u0117je taip pat galima aptikti paprast\u0105sias angis, gyvaved\u017eius drie\u017eus, jos pakra\u0161tyje \u2013 geltonskruos\u010di\u0173 \u017eal\u010di\u0173.<\/p>

I\u0161 stambi\u0173j\u0173 \u017einduoli\u0173 Amalvos pelk\u0117je gyvena bried\u017eiai, \u0161ernai, stirnos, negausiai \u2013 taurieji elniai.<\/p>

Bried\u017eiai ypa\u010d svarb\u016bs \u0161lapyn\u0117s ekosistemai, nes reguliuoja auk\u0161tapelk\u0117s apaugim\u0105 sumed\u0117jusia augmenija.<\/p>

Amalvos pelk\u0119 nuolat aplanko ir vilkai. Nors \u0161ie atsarg\u016bs gyv\u016bnai \u017emon\u0117ms pasirodo retai, \u017eiem\u0105 j\u0173 buvim\u0105 da\u017enai i\u0161duoda sniege palikti p\u0117dsakai.<\/p>

Svarbi buvein\u0117 retiems pauk\u0161\u010diams<\/strong><\/p>

Amalvos pelk\u0117je ir jos pakra\u0161\u010diuose aptikta beveik \u0161imtas pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, i\u0161 kuri\u0173 68 \u010dia peri.<\/p>

Pelk\u0117je gyvena nema\u017eai saugom\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o galimai peri \u0161ios retos r\u016b\u0161ys: m\u0117lyngurkl\u0117s, pievin\u0117s ling\u0117s, balin\u0117s pel\u0117dos. Anksti ryte pavasar\u012f galima pasiklausyti saugom\u0173 tetervin\u0173 burbuliavimo. O \u0161lapyn\u0117s pakra\u0161\u010diuose pavasar\u012f ir vasaros prad\u017eioje v\u0117lyvais vakarais galima i\u0161girsti grie\u017eles ir \u0161vyg\u017edas.<\/p>

\u017dmogaus pakeistas kra\u0161tovaizdis<\/strong><\/p>

Did\u017eiausia Suvalkijos pelk\u0117 sovietiniais metais smarkiai nukent\u0117jo nuo melioracijos. Siekiant jos teritorij\u0105 paversti pievomis ir dirbamais laukais, buvo nusausinta visa \u017eemapelk\u0117 ir dalis auk\u0161tapelk\u0117s. Tokie darbai pakeit\u0117 nat\u016bral\u0173 vandens re\u017eim\u0105 ir paveik\u0117 jautrias \u0161lapyn\u0117s ekosistemas.<\/p>

Siekiant sustabdyti pelk\u0117s nykim\u0105 ir atkurti jos gamtines vertybes, prie \u0161lapyn\u0117s i\u0161saugojimo bei atk\u016brimo prisid\u0117jo ir VMU \u2013 kartu su partneriais \u017duvinto biosferos rezervato direkcija, Marijampol\u0117s savivaldybe ir Gamtos paveldo fondu 2009\u20132012 m. bei 2014\u20132018 m. vykdyti \u012fvair\u016bs gamtotvarkos darbai, o 2018\u20132021 m. VMU darbus t\u0119s\u0117 bendradarbiaudama su \u017duvinto biosferos rezervato direkcija ir Lietuvos gamtos fondu. Europos S\u0105jungos LIFE programos finansuot\u0173 gamtotvarkos projekt\u0173 metu pa\u0161alinta Amalvos pelkei neb\u016bdinga sumed\u0117jusi augalija, u\u017etvenkti sausinimo grioviai, rekonstruoti ir \u012frengti hidrotechniniai statiniai, atkurti nat\u016bral\u016bs vandens lygiai, pertvarkytos melioracijos sistemos, sustiprinti bei paauk\u0161tinti pylimai, taip pat sudarytos s\u0105lygos atsikurti auk\u0161tapelk\u0117ms b\u016bdingoms buvein\u0117ms ir r\u016b\u0161ims. \u012egyvendintos priemon\u0117s pad\u0117jo suma\u017einti pelk\u0117s sausinim\u0105, stabdyti durpyn\u0173 degradacij\u0105 ir i\u0161saugoti vien\u0105 vertingiausi\u0173 Piet\u0173 Lietuvos \u0161lapyni\u0173 ekosistem\u0173.<\/p>

VMU pri\u017ei\u016brimas Amalvos gamtinis-pa\u017eintinis takas leid\u017eia lankytojams pa\u017einti unikal\u0173 pasaul\u012f \u2013 kimin\u0173 kilimus, retus augalus bei gausi\u0105 pauk\u0161\u010di\u0173 \u012fvairov\u0119. Tai viena unikaliausi\u0173 Suvalkijos gamtos vietovi\u0173, primenanti, kad pelk\u0117s \u2013 gyvas, t\u016bkstan\u010dius met\u0173 besiformuojantis kra\u0161tovaizdis.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Marijampol\u0117s savivaldyb\u0117je plytinti Amalvos pelk\u0117 \u2013 viena \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 ir vertingiausi\u0173 Lietuvos \u0161lapyni\u0173. Tai did\u017eiausia pelk\u0117 Suvalkijoje, i\u0161siskirianti unikalia augalija, gyv\u016bnija ir kra\u0161tovaizd\u017eiu. \u0160iandien lankytojai j\u0105 gali pa\u017einti keliaudami Valstybini\u0173 mi\u0161k\u0173… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":138259,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Amalvo polderis.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[108,153],"tags":[],"class_list":["post-138258","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gamta","category-grazu-lietuvoj","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-scaled.jpg",2560,1440,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-300x169.jpg",300,169,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-768x432.jpg",768,432,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-1024x576.jpg",1024,576,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-1536x864.jpg",1536,864,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-2048x1152.jpg",2048,1152,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-600x338.jpg",600,338,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Gamta<\/a> Gra\u017eu Lietuvoj<\/a>","tag_info":"Gra\u017eu Lietuvoj","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Amalvo-polderis-2-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138258","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=138258"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138258\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":138262,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138258\/revisions\/138262"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/138259"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=138258"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=138258"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=138258"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}