{"id":138021,"date":"2026-05-15T12:47:58","date_gmt":"2026-05-15T09:47:58","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=138021"},"modified":"2026-05-15T12:47:58","modified_gmt":"2026-05-15T09:47:58","slug":"kaimynes-skiria-pinigu-maziau-bet-ju-vaikai-mokosi-geriau-ka-praleidzia-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/05\/15\/kaimynes-skiria-pinigu-maziau-bet-ju-vaikai-mokosi-geriau-ka-praleidzia-lietuva\/","title":{"rendered":"Kaimyn\u0117s skiria pinig\u0173 ma\u017eiau, bet j\u0173 vaikai mokosi geriau: k\u0105 praleid\u017eia Lietuva?"},"content":{"rendered":"

Prastesni Lietuvos mokini\u0173 rezultatai da\u017enai ai\u0161kinami paprastai \u2013 es\u0105 \u0161vietimui skiriame per ma\u017eai l\u0117\u0161\u0173. Ta\u010diau Lietuvos kaimyn\u0117s Latvija ir Lenkija vienam mokiniui i\u0161leid\u017eia ma\u017eiau, bet j\u0173 mokini\u0173 rezultatai auk\u0161tesni. Tuo metu Estija skiria pana\u0161iai l\u0117\u0161\u0173 kaip Lietuva, bet \u0161iandien jos sistema yra laikoma stipriausia Europoje. Kod\u0117l taip yra ir k\u0105 galime daryti geriau, kad mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 pinigai duot\u0173 naudos kiekvienam mokiniui?<\/strong><\/p>

Lietuva 2022 m. vienam bendrojo ugdymo mokiniui vidutini\u0161kai skyr\u0117 9,4 t\u016bkst. JAV doleri\u0173 pagal perkamosios galios paritet\u0105 (PPP), rodo EBPO tyrimas \u201eEducation at a Glance 2025\u201c, kuris palygino \u0161ali\u0173 finansavim\u0105 atsi\u017evelgiant \u012f kain\u0173 skirtumus tose \u0161alyse.<\/p>

Latvijoje \u0161i suma siek\u0117 apie 7,8 t\u016bkst., Lenkijoje \u2013 apie 8,9 t\u016bkst., o Estijoje \u2013 apie 10,3 t\u016bkst. JAV doleri\u0173 PPP. Nors Lietuva vis dar \u017eenkliai atsilieka nuo Suomijos, Vokietijos ar Norvegijos, ta\u010diau regiono kontekste jau n\u0117ra ma\u017eai investuojanti valstyb\u0117.<\/p>

\u201eBe to, finansavimo skirtumai neatspindi mokini\u0173 rezultat\u0173. Lietuva pagal penkiolikme\u010di\u0173 geb\u0117jimus matematikos, skaitymo ir gamtos moksl\u0173 srityse yra tik 20-oje vietoje Europoje, rodo EBPO PISA tyrimas. Tuo metu Estijos mokini\u0173 geb\u0117jimai yra geriausi Europoje, Lenkijos \u2013 \u0161e\u0161ti geriausi, o Latvijos \u2013 13-ti. Tad nepaisant ma\u017eesni\u0173 arba labai pana\u0161i\u0173 investicij\u0173 vienam mokiniui, m\u016bs\u0173 kaimyn\u0117s savo vaikus paruo\u0161ia gyvenimui \u017eymiai geriau\u201c, \u2013 sako organizacijos \u201e\u0160vietimas #1\u201c vadov\u0117 Laura Masiliauskait\u0117.<\/p>

Tai galima paai\u0161kinti tuo, kad po tam tikros ribos ry\u0161ys tarp pinig\u0173 ir rezultat\u0173 ima silpn\u0117ti. Pavyzd\u017eiui, Vokietija vienam mokiniui skiria net apie 14,5 t\u016bkst. JAV doleri\u0173 PPP \u2013 apie 50 proc. daugiau nei Lietuva, ta\u010diau jos PISA rezultatai n\u0117ra dramati\u0161kai geresni. Norvegijoje vienam mokiniui tenkan\u010dios i\u0161laidos vir\u0161ija 20 t\u016bkst. JAV doleri\u0173 PPP, ta\u010diau mokini\u0173 geb\u0117jimai yra \u0161iek tiek prastesni u\u017e Lietuvos rezultatus.<\/p>

EBPO analiz\u0117s rodo, kad pasiekus tam tikr\u0105 ekonominio i\u0161sivystymo lyg\u012f svarbiausiu veiksniu tampa ne pinig\u0173 kiekis, o sistemos geb\u0117jimas juos panaudoti tiksliai.<\/p>

\u201eKitaip tariant, pinigai nebetenka savo stebuklingos galios. \u0160vietime pinigai yra ne fini\u0161o linija, o \u012frankis. Klausimas \u2013 ar mokame juo naudotis\u201c, \u2013 sako L. Masiliauskait\u0117.<\/p>

Lietuvos finansavimas auga spar\u010diai, rezultatai \u2013 ne<\/strong><\/p>

Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f Lietuvos \u0161vietimo finansavimas augo itin spar\u010diai. Valstyb\u0117s duomenimis, nuo 2015 iki 2024 met\u0173 bendras finansavimas bendrajam ugdymui i\u0161augo beveik 2,5 karto, nuo 740 mln. iki 1,8 mlrd. eur\u0173. Ta\u010diau PISA tyrimai rodo, kad reik\u0161mingo prover\u017eio mokini\u0173 geb\u0117jimuose kol kas nematyti.<\/p>

\u201eSistema i\u0161 esm\u0117s i\u0161liko stabili \u2013 neturime nei katastrofi\u0161ko kritimo, nei prover\u017eio. Ta\u010diau problema ta, kad investicij\u0173 augimas yra gerokai spartesnis nei rezultat\u0173 augimas\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia L. Masiliauskait\u0117.<\/p>

Nuo 2006 iki 2022 met\u0173 Lietuvos penkiolikme\u010di\u0173 matematikos, skaitymo ir gamtos moksl\u0173 rezultatai beveik nesikeit\u0117. Tuo pat metu nesuma\u017e\u0117jo ir atotr\u016bkis tarp stipriausi\u0173 bei silpniausi\u0173 mokini\u0173. Pavyzd\u017eiui, PISA 2022 duomenimis, beveik tre\u010ddalis Lietuvos mokini\u0173 matematikos srityje nepasiek\u0117 net bazinio kompetencij\u0173 lygio \u2013 pana\u0161iai kaip ir 2012 metais. Gamtos moksluose toki\u0173 mokini\u0173 dalis, palyginti su 2012 metais, netgi padid\u0117jo ma\u017edaug 5 proc. punktais.<\/p>

\u201eTai rei\u0161kia, kad sistema vis dar nesugeba pakankamai anksti identifikuoti vaik\u0173, kuriems reikia pagalbos. O kuo ilgiau problema kaupiasi, tuo sunkiau ir brangiau j\u0105 spr\u0119sti v\u0117liau\u201c, \u2013 sako L. Masiliauskait\u0117.<\/p>

Kaip pinigus leid\u017eia stipriausios \u0161vietimo sistemos<\/strong><\/p>

EBPO pabr\u0117\u017eia, kad stipriausios \u0161vietimo sistemos i\u0161siskiria ne vien finansavimo dyd\u017eiu. Daug svarbiau tampa tai, kaip veikia pati sistema \u2013 mokytoj\u0173 rengimas, vadyba, pagalba vaikui, duomen\u0173 naudojimas ir geb\u0117jimas greitai reaguoti \u012f problemas.<\/p>

\u201eStiprios valstyb\u0117s turi labai ai\u0161ki\u0105 kokyb\u0117s valdymo logik\u0105. Jos nuolat matuoja, kas veikia, o kas neveikia. Poky\u010dius jos i\u0161 prad\u017ei\u0173 i\u0161bando ma\u017eu mastu, kad neb\u016bt\u0173 i\u0161leid\u017eiami pinigai i\u0161 karto didel\u0117ms reformoms, kurios \u2013 kaip v\u0117liau paai\u0161k\u0117ja \u2013 neveikia. Investicijos gerai veikian\u010diose \u0161vietimo sistemose n\u0117ra aklas pinig\u0173 pylimas \u012f sistem\u0105 \u2013 jos nukreipiamos ten, kur poveikis vaik\u0173 rezultatams yra did\u017eiausias\u201c, \u2013 teigia L. Masiliauskait\u0117.<\/p>

Estija \u0161iame kontekste da\u017enai minima neatsitiktinai. Nors jos finansavimas pana\u0161us \u012f Lietuvos, \u0161alis daugel\u012f met\u0173 nuosekliai investavo \u012f mokytoj\u0173 rengim\u0105, mokykl\u0173 vadov\u0173 kompetencijas, ankstyv\u0105 pagalb\u0105 vaikui ir duomenimis gr\u012fstus sprendimus. Estijoje veikia vientisa \u0161vietimo duomen\u0173 sistema, leid\u017eianti steb\u0117ti mokinio keli\u0105 nuo dar\u017eelio iki profesin\u0117s karjeros. Tai leid\u017eia problemas pasteb\u0117ti gerokai anks\u010diau ir u\u017eb\u0117gti joms u\u017e aki\u0173.<\/p>

Kur pinigai nus\u0117da Lietuvoje<\/strong><\/p>

Lietuvoje per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f daug investuota \u012f mokykl\u0173 infrastrukt\u016br\u0105. Dalis mokykl\u0173 buvo renovuota, atnaujintos klas\u0117s, \u012frengtos STEAM laboratorijos, sporto erdv\u0117s, skaitmenin\u0117 \u012franga. Tai, pa\u017eymi L. Masiliauskait\u0117, svarbus etapas, nes kokybi\u0161ka mokymosi aplinka vaikams yra reikalinga. Ta\u010diau \u0161iandien did\u017eiausias klausimas jau nebe vien mokykl\u0173 sienos, o tai, kas vyksta klas\u0117je.<\/p>

\u201eModernios patalpos savaime nei\u0161moko vaiko matematikos ar skaitymo. Kai baziniai infrastrukt\u016bros poreikiai did\u017ei\u0105ja dalimi jau patenkinti, did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f rezultatams pradeda daryti ne pastatai, o mokymo kokyb\u0117, stipri vadyba, pagalba vaikui ir mokytojo pasirengimas. \u0160ioms sritims atsirast\u0173 daugiau investicij\u0173, jeigu efektyviau b\u016bt\u0173 valdomos l\u0117\u0161os\u201c, \u2013 sako \u201e\u0160vietimas #1\u201c vadov\u0117.<\/p>

Pavyzd\u017eiui, Valstyb\u0117s kontrol\u0117 ne kart\u0105 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad mokykl\u0173 tinklas Lietuvoje pertvarkomas per l\u0117tai. Dalis savivaldybi\u0173 ir toliau i\u0161laiko ma\u017eas mokyklas bei nepilnai u\u017epildytas klases, tod\u0117l did\u0117ja infrastrukt\u016bros ir administravimo ka\u0161tai. Kai kuriose mokyklose vienam mokiniui tenka daugiau nei 100 kvadratini\u0173 metr\u0173 ploto, kai kitose \u2013 vos keli.<\/p>

Ma\u017e\u0117jant mokini\u0173 skai\u010diui, dalis infrastrukt\u016bros liko beveik tokio pat dyd\u017eio kaip prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f. D\u0117l to didel\u0117s l\u0117\u0161os kasmet yra skiriamos pastat\u0173 i\u0161laikymui, \u0161ildymui, administravimui ir dubliuojamoms funkcijoms. Pavyzd\u017eiui, kai kuriose savivaldyb\u0117se \u012f tas pa\u010dias gyvenvietes vis dar va\u017eiuoja keli skirting\u0173 mokykl\u0173 autobusai, nors juose s\u0117di vos keli mokiniai.<\/p>

\u201eTaip pat pastaraisiais metais buvo reik\u0161mingai didinami mokytoj\u0173 atlyginimai, ir tai buvo b\u016btina. Ta\u010diau vien atlyginim\u0173 augimas savaime nesprend\u017eia jaun\u0173 mokytoj\u0173 tr\u016bkumo. Didel\u0117 dalis jaun\u0173 mokytoj\u0173 per pirmus kelis metus palieka mokyklas. Kod\u0117l? Nes dalyje mokykl\u0173 tr\u016bksta stiprios vadybos, \u0161iuolaikini\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173, o sistemoje \u2013 nuoseklios pagalbos pedagogams\u201c, \u2013 pastebi L. Masiliauskait\u0117.<\/p>

\"\"
Bendrojo ugdymo finansavimas ir rezultatai skirtingose Europos \u0161alyse. EBPO 2022 m. duomenys.<\/figcaption><\/figure>

K\u0105 Lietuva gali padaryti geriau<\/strong><\/p>

Tarptautin\u0117 praktika rodo, kad efektyvios \u0161vietimo sistemos pirmiausia geba greitai pamatyti problemas ir nukreipti pagalb\u0105 ten, kur jos labiausiai reikia. Lietuvoje \u0161is geb\u0117jimas vis dar pernelyg priklauso nuo konkre\u010dios mokyklos ar savivaldyb\u0117s po\u017ei\u016brio. Kadangi, kaip teigia L. Masiliauskait\u0117, valstyb\u0117s mastu neturime pakankamai kokybi\u0161k\u0173, lengvai palyginam\u0173 duomen\u0173 ir bendro sutarimo, kas yra kokybi\u0161kas ugdymas, sprendimai da\u017enai priimami labai nevienodai. <\/p>

\u201eVienur tie patys pinigai virsta mokytoj\u0173 pad\u0117j\u0117jais, mentoryste jauniems pedagogams, pagalba silpniau besimokantiems vaikams. Kitur \u2013 gra\u017eesn\u0117mis sienomis, bet ne geresniais rezultatais. Lietuvai reikia ne pavieni\u0173 gerai valdom\u0173 mokykl\u0173, o nuoseklios vadybos kokyb\u0117s visoje sistemoje. Savivaldyb\u0117s \u010dia yra viena svarbiausi\u0173 grand\u017ei\u0173, nes b\u016btent j\u0173 sprendimai da\u017enai nulemia, ar j\u0173 paskirstomos l\u0117\u0161os lems reali\u0105 vaiko pa\u017eang\u0105. Tod\u0117l turime ai\u0161kiai matyti, kas veikia, o kas tik gerai atrodo ataskaitose\u201c, \u2013 sako L. Masiliauskait\u0117.<\/p>

Didesn\u0117s atsakomyb\u0117s l\u0117\u0161\u0173 panaudojimo klausimu tur\u0117t\u0173 reikalauti ir patys gyventojai, nes prakti\u0161kai visas bendrajam ugdymui skiriamas l\u0117\u0161as paskirsto taryba, meras ir administracija. Tod\u0117l, atkreipia d\u0117mes\u012f L. Masiliauskait\u0117, bendruomen\u0117s turi savivaldos klausti ne tik, ar mokykla renovuota, bet ir ar ger\u0117ja vaik\u0173 pasiekimai, ar mokykloje pakanka pagalbos specialist\u0173, ar pritraukiami mokytojai, ar ma\u017e\u0117ja atotr\u016bkis tarp stipriausi\u0173 ir silpniausi\u0173 mokini\u0173.<\/p>

\u201eKol gyventojai savivaldybi\u0173 klausia tik apie pastatus, savivaldyb\u0117s da\u017enai ir atsiskaito pastatais. Bet \u0161vietimo kokyb\u0117 matuojama ne fasado gro\u017eiu. Ji matuojama tuo, ar vaikas gauna pagalb\u0105 laiku, ar mokytojas turi s\u0105lygas dirbti, ar mokykla geba kelti kiekvieno mokinio pa\u017eang\u0105. Tod\u0117l vietos bendruomeni\u0173 spaudimas ir reiklumas yra b\u016btina poky\u010dio dalis\u201c, \u2013 pa\u017eymi L. Masiliauskait\u0117.<\/p>

Apie <\/strong>\u201e\u0160vietimas <\/strong>#1\u201c<\/strong><\/p>

V\u0161\u012e \u201e\u0160vietimas numeris vienas\u201c \u2013 tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuoli\u0173 asociacijos \u201eUnicorns Lithuania\u201c \u012fsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pa\u017eangi\u0105, pasaulyje pirmaujan\u010di\u0105 \u0161vietimo sistem\u0105.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Prastesni Lietuvos mokini\u0173 rezultatai da\u017enai ai\u0161kinami paprastai \u2013 es\u0105 \u0161vietimui skiriame per ma\u017eai l\u0117\u0161\u0173. Ta\u010diau Lietuvos kaimyn\u0117s Latvija ir Lenkija vienam mokiniui i\u0161leid\u017eia ma\u017eiau, bet j\u0173 mokini\u0173 rezultatai auk\u0161tesni. Tuo… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":138024,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Laura Masiliauskait\u0117 organizacijos \u0160vietimas #1 vadov\u0117. \/ Asmeninio archyvo nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[28],"tags":[],"class_list":["post-138021","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-svietimas","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_.jpg",1769,1119,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_-300x190.jpg",300,190,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_-768x486.jpg",768,486,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_-1024x648.jpg",1024,648,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_-1536x972.jpg",1536,972,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_.jpg",1769,1119,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_-600x380.jpg",600,380,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"\u0160vietimas<\/a>","tag_info":"\u0160vietimas","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/Laura-Masiliauskaite-organizacijos-Svietimas-1-vadove.-Asmeninio-archyvo-nuotr_.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138021","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=138021"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138021\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":138025,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/138021\/revisions\/138025"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/138024"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=138021"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=138021"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=138021"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}