{"id":137785,"date":"2026-05-08T12:48:13","date_gmt":"2026-05-08T09:48:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=137785"},"modified":"2026-05-08T12:48:13","modified_gmt":"2026-05-08T09:48:13","slug":"kaip-atsakyti-i-nepatogius-paaugliu-klausimus-apie-kuna","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/05\/08\/kaip-atsakyti-i-nepatogius-paaugliu-klausimus-apie-kuna\/","title":{"rendered":"Kaip atsakyti \u012f nepatogius paaugli\u0173 klausimus apie k\u016bn\u0105?"},"content":{"rendered":"<p>Paauglyst\u0117je i\u0161vaizda ir k\u016bnas kei\u010diasi grei\u010diau, nei sp\u0117jama prie to priprasti. Tokie staig\u016bs brendimo poky\u010diai vaikams sukelia \u012fvairi\u0173 neigiam\u0173 jausm\u0173 ir i\u0161gyvenim\u0173. Apie tai kalbam\u0117s su Kauno klinik\u0173 aku\u0161erijos-ginekologijos gydytoja rezidente ir lytinio ugdymo lektore projekte \u201e\u017demiau bambos\u201c Vilte Vaitkiene bei Vilniaus J\u0117zuit\u0173 gimnazijos mokytoju Pauliumi Naru\u0161iu.\u00a0<\/p><p><strong>Kod\u0117l svarbu kalb\u0117ti?<\/strong><br><br>\u201e\u017demiau bambos\u201c projekte lytinio ugdymo pamokas \u012fvairaus am\u017eiaus vaikams vedanti lektor\u0117 V.Vaitkien\u0117 teigia, kad atvirai kalb\u0117ti su \u012fvairaus am\u017eiaus vaikais svarbu nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173.<\/p><h4 class=\"wp-block-heading\"><a href=\"https:\/\/lsveikata.lt\/upload\/images\/vilte(2).jpg\"><\/a>\u201eAtviras pokalbis apie lyti\u0161kum\u0105 padeda paaugliams saugiai ir u\u017etikrintai pereiti da\u017enai tikrai nelengv\u0105 brendimo laikotarp\u012f, suma\u017eina klaidingos informacijos rizik\u0105 ir stiprina psichologin\u0119 jauno \u017emogaus sveikat\u0105\u201c, \u2013 sako Kauno klinik\u0173 aku\u0161erijos-ginekologijos gydytoja rezident\u0117 ir lytinio ugdymo lektor\u0117 projekte \u201e\u017demiau bambos\u201c Vilt\u0117 Vaitkien\u0117.&nbsp;<\/h4><figure class=\"wp-block-image aligncenter size-full is-resized\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"150\" height=\"185\" src=\"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/vilte2.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-137787\" style=\"width:294px;height:auto\"\/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Vilt\u0117 Vaitkien\u0117.\u00a0<\/figcaption><\/figure><p>Gydytoja rezident\u0117 teigia, kad svarbu suteikti am\u017eiui aktuali\u0105 ir patikim\u0105 informacij\u0105, b\u016bti tuo vadinamuoju saugiu suaugusiuoju vaiko ar paauglio gyvenime: \u201eAtviras pokalbis apie lytin\u0119 sveikat\u0105 kuria pasitik\u0117jim\u0105. Normalu, kad kiekvienas \u017emogus turi klausim\u0173 apie jo k\u016bne vykstan\u010dius procesus, tod\u0117l da\u017enai vengdami vadinam\u0173j\u0173 nepatogi\u0173 tem\u0173 galime past\u016bm\u0117ti jaunus \u017emones ie\u0161koti netikslios bei i\u0161kreiptos informacijos internete.\u201c<br><br>V.Vaitkien\u0117 pa\u017eymi, kad ypa\u010d svarbu akcentuoti asmenines ribas bei saugum\u0105, pateikiant paprast\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kaip tas ribas galima nubr\u0117\u017eti. Nuo pat ma\u017e\u0173 dien\u0173 tikslinga paai\u0161kinti, kad artumas, ypa\u010d fizinis, negali egzistuoti be sutikimo. Gyvenime sutinkame \u012fvairi\u0173 \u017emoni\u0173, tiek suaugusi\u0173, tiek bendraam\u017ei\u0173, tad jei kito \u017emogaus \u017eod\u017eiai ar elgesys ver\u010dia jaustis nemaloniai, b\u016btina tai pasakyti.<\/p><p>Lyti\u0161kumo lektor\u0117 priduria, kad pad\u0117dami paaugliui suvokti savo bei prie\u0161ingos lyties anatomij\u0105, k\u016bno poky\u010dius, ma\u017einame jaun\u0173 \u017emoni\u0173 baimes, padedame gyvenime jiems jaustis u\u017etikrintesniems. \u012evair\u016bs praktiniai pavyzd\u017eiai, kaip elgtis netik\u0117tose situacijose (tarkime, netik\u0117tai u\u017eklupus m\u0117nesin\u0117mis mokykloje ar per ekskursijas) leid\u017eia paaugliui pasijusti saugiau.<br><br>Kauno klinik\u0173 gydytoja rezident\u0117 akcentuoja, kad kalb\u0117ti apie savo k\u016bn\u0105 reikia nuo pat ma\u017eum\u0117s, trumpais ir ai\u0161kiai, suprantamais sakiniais. Prad\u0117ti nuo asmenini\u0173 viet\u0173, pagarbos savo ir kito k\u016bnui. V\u0117liau aptarti k\u016bno poky\u010dius skirtingais brendimo etapais (lytini\u0173 organ\u0173 higien\u0105 bei anatomij\u0105, nemalon\u0173 prakaito kvap\u0105, m\u0117nesines, poliucijas, akn\u0119), pateikti pavyzd\u017ei\u0173, kaip sau pad\u0117ti tokiais atvejais.<br><br>\u201eTaip kuriame pasitik\u0117jim\u0105, tod\u0117l galime tik\u0117tis, kad kilus klausimui paauglys nejaus g\u0117dos kreiptis pagalbos. Paaugliai m\u0117gsta lygintis tarpusavyje, ta\u010diau svarbu suprasti, kad visi br\u0119sta skirtingu grei\u010diu ir metu\u201c, \u2013 sako pa\u0161nekov\u0117.<br><br><strong>Mokytojas: apie lyti\u0161kum\u0105 reikia kalb\u0117tis dr\u0105siai<\/strong><br><br>Su ja sutinka Vilniaus J\u0117zuit\u0173 gimnazijos mokytojas P.Naru\u0161is, kuris su lyti\u0161kumo temomis mokykloje susiduria d\u0117stydamas biologij\u0105 ir gyvenimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 program\u0105. Jis teigia, kad apie lyti\u0161kum\u0105 kalb\u0117tis reikia dr\u0105siai, pripa\u017eindamas, jog daugeliui paaugli\u0173 tai yra nepatogi tema, apie kuri\u0105 per ma\u017eai \u0161nekama.<br><br>Mokytojas pastebi, kad daugelis paaugli\u0173 yra nedr\u0105s\u016bs ir \u012f lyti\u0161kumo tem\u0105 pamok\u0173 metu reaguoja \u012fvairiai. Jie neretai susig\u0117sta net kalb\u0117dami apie papras\u010diausi\u0105 \u017emogaus k\u016bno biologij\u0105. Tiesa, P.Naru\u0161is tiki, kad n\u0117ra toki\u0173 tem\u0173, apie kurias neb\u016bt\u0173 galima kalb\u0117ti, tik reikia parinkti \u017eod\u017eius, kurie tikt\u0173 tam tikro am\u017eiaus vaikams. Su vyresnio mokyklinio am\u017eiaus moksleiviais rekomenduojama kalb\u0117tis apie lyti\u0161kai plintan\u010dias ligas, n\u0117\u0161tum\u0105 ir kitus opius dalykus.\u00a0<br><br>\u201eNormalu, kad \u0161nek\u0117ti sunku, nes nekalbame apie tai kaip apie politik\u0105 ar maisto gaminim\u0105. Tai n\u0117ra kasdien\u0117 tema. Visgi tai yra intymus gyvenimas. Vienos temos yra jautresn\u0117s nei kitos. Apie romantinius santykius galima kalb\u0117ti \u012fvairiais kampais, nesvarbu, kad kam nors tokios temos kelia juok\u0105 ar g\u0117dos jausm\u0105\u201c, \u2013 akcentuoja P.Naru\u0161is.<\/p><p>javascript:void(0)<br>\u201eSvarbu apie tai kalb\u0117ti, nes \u017einojimas didina saugum\u0105. Tai yra seksualin\u0117s prievartos, net lyti\u0161kai plintan\u010di\u0173 lig\u0173 prevencija\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia P. Naru\u0161is, pridurdamas, kad mokytojai stengiasi suteikti \u017eini\u0173, kad \u017emon\u0117s savo gyvenime gal\u0117t\u0173 priimti sprendimus.&nbsp;<br><br><strong>Netur\u0117tume lygintis tarpusavyje<\/strong><br><br>Paklausta, kaip u\u017eauginti vaik\u0105, turint\u012f sveik\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f savo k\u016bn\u0105, V.Vaitkien\u0117 teigia, kad \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 negalima atsakyti trumpai. Ji \u012fsitikinusi, kad pirmiausia kiekvienam \u017emogui sveika pamilti save. Vaikai ir paaugliai mokosi, imdami pavyzd\u012f i\u0161 m\u016bs\u0173. Visi \u017emon\u0117s yra skirtingi charakteriu, pom\u0117giais ir k\u016bno savyb\u0117mis, tod\u0117l netur\u0117tume lygintis tarpusavyje ar kritikuoti kitus.<br><br>\u201eGyvename socialini\u0173 medij\u0173 laikais, kada paaugliai turi neribot\u0105 prieig\u0105 prie interneto ir ten matom\u0173 vaizd\u0173, su jais tapatinasi, tod\u0117l svarbu akcentuoti, kad visi k\u016bnai skirtingi \u2013 ir tai yra gerai\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia gydytoja rezident\u0117.<\/p><p>P.Naru\u0161is taip pat neabejoja, kad vaikams lytinio brendimo laikotarpiu gali kilti \u012fvairi\u0173 klausim\u0173 apie savo k\u016bn\u0105.<\/p><h4 class=\"wp-block-heading\"><a href=\"https:\/\/lsveikata.lt\/upload\/images\/paulius(17).jpg\"><\/a>\u201ePaauglyst\u0117je da\u017eniausiai kyla klausim\u0173 apie tai, ar kas nors yra normalu, pavyzd\u017eiui, kas vyksta m\u0117nesini\u0173 metu, vaikinams \u2013 apie pirm\u0105sias poliucijas, rytin\u0119 erekcij\u0105. Jaunuoliai teiraujasi, koks yra normalus lytini\u0173 organ\u0173 dydis arba kada normalu prad\u0117ti lytinius santykius, \u2013 d\u0117sto Vilniaus J\u0117zuit\u0173 gimnazijos mokytojas Paulius Naru\u0161is. \u2013 Paaugliai tiesiog nori b\u016bti tikri, ar su jais viskas gerai, kad jie yra sveiki.\u201c<\/h4><figure class=\"wp-block-image aligncenter size-full is-resized\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"150\" height=\"181\" src=\"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/paulius17.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-137788\" style=\"width:296px;height:auto\"\/><figcaption class=\"wp-element-caption\">Paulius Naru\u0161is.<\/figcaption><\/figure><p><strong>Lytin\u0117 orientacija brendimo laikotarpiu<\/strong><br><br>Lytin\u0117 orientacija \u2013 dar viena, paaugliams \u012fdomi tema. Ar ji gali pasikeisti brendimo laikotarpiu? Pasak P.Naru\u0161io, \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 sunku vienareik\u0161mi\u0161kai atsakyti. \u201eKa\u017ein, ar kas nors yra \u012f j\u012f tiksliai atsak\u0119s\u201c, \u2013 svarsto jis. Priimta manyti, kad da\u017eniausiai potraukis vienai ar kitai ly\u010diai yra \u012fgimtas. Ta\u010diau pagal kit\u0105 teorij\u0105 gali b\u016bti visokiausi\u0173 svyravim\u0173. Kita vertus, mokytojas nemano, kad noras visk\u0105 i\u0161bandyti rei\u0161kia orientacijos pasikeitim\u0105.<br><br>P.Naru\u0161iui patinka teorija, kuri teigia, kad mes nesame 100 proc. vienos orientacijos. Tai galb\u016bt ir lemia, kad paauglyst\u0117je kyla noras visk\u0105 i\u0161bandyti. \u201eA\u0161 da\u017eniausiai sakau, kad tai normalu. Mano nuomone, nereikia nei sav\u0119s g\u0105sdinti, nei bijoti apie tai kalb\u0117ti. N\u0117ra taip, kad paauglyst\u0117je kas nors radikaliai pasikeist\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eymi gyvenimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 programos mokytojas.&nbsp;<br><br><strong>Ankstyvas ar v\u0117lyvas brendimas<\/strong><br><br>Mokytojas \u012fsitikin\u0119s, kad i\u0161mokti priimti k\u016bno poky\u010dius galima tik apie juos kalbantis. Svarbu apie tai \u0161nek\u0117tis ir \u0161eimoje, ir per pamokas mokykloje. Poky\u010diai priimami pateikiant patikim\u0105 informacij\u0105. Patikinant, kad kas nors n\u0117ra taip blogai kaip kartais gali pasirodyti.&nbsp;<br><br>\u201eDa\u017eniausiai mes ne\u017einome intymi\u0173 dalyk\u0173, kurie vyksta su draugais, kaip jie br\u0119sta. Tai n\u0117ra akivaizd\u017eiai matoma, i\u0161skyrus tai, jog galb\u016bt kam nors pradeda anks\u010diau \u017eelti barzda arba kas nors staiga gerokai \u016bgteli\u201c, \u2013 pastebi P.Naru\u0161is ir pataria kalbantis su paaugliais atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad skiriasi m\u016bs\u0173 vis\u0173 genetika, kad paveldime skirtingus dalykus ir pan. Tarkime, sportininkams antriniai lytiniai po\u017eymiai pasirodo anks\u010diau. Gal\u0173 gale, svarbu pasakyti paaugliui, kuris d\u0117l ko nors abejoja, kad jis visada gali kreiptis \u012f specialist\u0105. Pastarasis ap\u017ei\u016br\u0117s ir paklaus visai kit\u0173 dalyk\u0173 nei draugai ar mokytojas. \u201ePer pamok\u0105 negalime skirti individualaus d\u0117mesio kiekvienam mokiniui ir i\u0161sklaidyti kiekvieno i\u0161 j\u0173 abejon\u0117s\u201c, \u2013 apgailestauja P.Naru\u0161is.<\/p><p><a href=\"https:\/\/lsveikata.lt\/fotoreportazas\/kaip-atsakyti-i-nepatogius-paaugliu-klausimus-apie-kuna-18743\">lsveikata.lt<\/a><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Paauglyst\u0117je i\u0161vaizda ir k\u016bnas kei\u010diasi grei\u010diau, nei sp\u0117jama prie to priprasti. Tokie staig\u016bs brendimo poky\u010diai vaikams sukelia \u012fvairi\u0173 neigiam\u0173 jausm\u0173 ir i\u0161gyvenim\u0173. Apie tai kalbam\u0117s su Kauno klinik\u0173 aku\u0161erijos-ginekologijos gydytoja&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":137786,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Pasak lyti\u0161kumo ekspert\u0173, nuo pat ma\u017e\u0173 dien\u0173 vaikams tikslinga paai\u0161kinti, kad artumas, ypa\u010d fizinis, negali egzistuoti be sutikimo.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[74,26,111],"tags":[],"class_list":["post-137785","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-jaunimas","category-sveikata","category-tavo-vaikas","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis.jpg",1000,750,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis-300x225.jpg",300,225,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis-768x576.jpg",768,576,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis.jpg",1000,750,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis.jpg",1000,750,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis.jpg",1000,750,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis-600x450.jpg",600,450,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/kitos-temos\/jaunimas\/\" rel=\"category tag\">Jaunimas<\/a> <a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/sveikata\/\" rel=\"category tag\">Sveikata<\/a> <a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/kitos-temos\/tavo-vaikas\/\" rel=\"category tag\">Tavo vaikas<\/a>","tag_info":"Tavo vaikas","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/pokalbis.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137785","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=137785"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137785\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":137789,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137785\/revisions\/137789"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/137786"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=137785"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=137785"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=137785"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}