{"id":137329,"date":"2026-04-27T09:39:15","date_gmt":"2026-04-27T06:39:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=137329"},"modified":"2026-04-27T09:39:15","modified_gmt":"2026-04-27T06:39:15","slug":"ruta-ezerskiene-ar-pavasario-puotos-nesigailesime-rudeni","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/04\/27\/ruta-ezerskiene-ar-pavasario-puotos-nesigailesime-rudeni\/","title":{"rendered":"R\u016bta E\u017eerskien\u0117. Ar pavasario puotos nesigail\u0117sime ruden\u012f?"},"content":{"rendered":"

Pasitrauk\u0119 i\u0161 antrosios pensij\u0173 pakopos sistemos Lietuvos gyventojai atsiimtas l\u0117\u0161as suskubo nukreipti \u012f vartojimo prekes. Vien banko duomenimis, elektronin\u0117se parduotuv\u0117se mok\u0117jim\u0173 apimtys akimirksniu i\u0161augo daugiau nei 70 proc. Ta\u010diau ar toks staigus vartojimo suaktyv\u0117jimas yra tvarus ir ar po saldaus pavasario neteks susiver\u017eti dir\u017e\u0173 ruden\u012f?<\/strong><\/p>

Remiantis Lietuvos banko (LB) ir Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos (LIPFA) duomenimis, iki 2026 m. kovo 31 d. pra\u0161ymus pasitraukti i\u0161 kaupimo pateikusiems gyventojams bus i\u0161mok\u0117ta beveik 3 mlrd. eur\u0173. Vidutini\u0161kai vienam gyventojui tenkanti suma siekia apie 5,6 t\u016bkst. eur\u0173.<\/p>

Banko skai\u010diavimai rodo, kad jeigu 63 proc. \u0161i\u0173 atsiimt\u0173 pinig\u0173 bus skirta vartojimui, pensij\u0173 reformos poveikis Lietuvos BVP sieks apie 1 proc. punkt\u0105, tad reformos sukeltas vartojimo \u0161uolis neabejotinai dirbtinai paspartins ekonomikos augim\u0105.<\/p>

Estijos pamok\u0173 nei\u0161mokome<\/strong><\/p>

Estija 2021 m. \u012fvykd\u0117 i\u0161 esm\u0117s analogi\u0161k\u0105 pensij\u0173 reform\u0105 bei tapo puikiu pavyzd\u017eiu, ko gali tik\u0117tis Lietuva. Pirmasis 2021 m. l\u0117\u0161\u0173 i\u0161si\u0117mimo etapas Estijoje buvo i\u0161 dalies panaudotas skoloms gr\u0105\u017einti, ta\u010diau taip pat ilgalaikio vartojimo prek\u0117ms \u012fsigyti.<\/p>

Dar prie\u0161 reformai prasidedant, Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacija (EBPO) persp\u0117jo, kad didel\u0119 dal\u012f pinig\u0173 atsiims ma\u017eesnes pajamas turintys gyventojai, kurie paskatindami trumpalaik\u012f vartojim\u0105 didins senatv\u0117s skurdo rizik\u0105.<\/p>

B\u016btent taip ir nutiko \u2013 sukauptus pinigus da\u017eniausiai i\u0161si\u0117m\u0117 tie pensij\u0173 kaupimo sistemos dalyviai, kurie tur\u0117jo ma\u017eiau likvid\u017ei\u0173 l\u0117\u0161\u0173, didel\u012f vartojimo kredit\u0173 likut\u012f ir pasi\u017eym\u0117jo dideliu polinkiu \u012f preki\u0173 vartojim\u0105.<\/p>

Atsiimta l\u0117\u0161\u0173 suma sudar\u0117 apie 4 proc. \u0161alies BVP. Estijoje atlikti tyrimai rodo, kad ketvirtinis infliacijos augimas d\u0117l \u0161io \u0161oko buvo 1\u20132 proc. punktais didesnis, palyginti su tuo, koks b\u016bt\u0173 buv\u0119s be reformos.<\/p>

Gali skub\u0117ti i\u0161leisti pinigus<\/strong><\/p>

Ta\u010diau Estijos situacija vienu po\u017ei\u016briu buvo kardinaliai skirtinga nei Lietuvos atveju \u2013 2021 m. jos ekonomika dar nesusid\u016br\u0117 su papildomu geopolitini\u0173 konflikt\u0173 sukeltu spaudimu kainoms, ypa\u010d energetini\u0173 i\u0161tekli\u0173.<\/p>

Karas Irane suk\u0117l\u0117 tai, k\u0105 Tarptautin\u0117 energetikos agent\u016bra apib\u016bdino kaip did\u017eiausi\u0105 tiekimo sutrikim\u0105 pasaulin\u0117s naftos rinkos istorijoje. \u201eOxford Economics\u201c vertinimu, energetikos kain\u0173 poveikis euro zonos infliacijai ketvirt\u0105 ketvirt\u012f bus apie 0,5\u20130,6 proc. punkto didesnis, nei buvo prognozuota prie\u0161 konflikt\u0105. <\/p>

\u201eCitadele\u201c banko skai\u010diavimai rodo, kad jei energetikos kainos dabartiniame auk\u0161tame lygyje i\u0161silaikyt\u0173 kelis m\u0117nesius, tai tur\u0117t\u0173 ap\u010diuopiam\u0105 poveik\u012f visos euro zonos ekonomikai. Trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 scenarijuje BVP augimas gal\u0117t\u0173 sul\u0117t\u0117ti iki ma\u017edaug 0,7 proc., o infliacija pakilti iki apie 3,2 proc. Jei auk\u0161tos kainos i\u0161silaikyt\u0173 ilgiau \u2013 iki pusme\u010dio \u2013 augimas gal\u0117t\u0173 dar labiau sul\u0117t\u0117ti iki 0,4 proc., o infliacija priart\u0117ti prie 4,5 proc.<\/p>

Svarbu ir tai, kad \u0161is poveikis vietos ekonomikai pasirei\u0161kia ne i\u0161 karto. M\u016bs\u0173 vertinimu, energetikos kain\u0173 \u0161uolis Lietuvoje \u012f platesnius preki\u0173 ir paslaug\u0173 segmentus persiduos su ma\u017edaug keturi\u0173 m\u0117nesi\u0173 v\u0117lavimu. Tai rei\u0161kia, kad didesn\u012f kain\u0173 spaudim\u0105 gyventojai gali prad\u0117ti jausti vasaros viduryje.<\/p>

Jeigu pasaulin\u0117s energetikos kainos dabartiniame auk\u0161tame lygyje i\u0161silaikys 3 m\u0117nesius, prognozuojame, kad euro zonos BVP augimas sul\u0117t\u0117s iki 0,7 proc., o infliacija pakils iki 3,2 proc. Jeigu pasaulin\u0117s energetikos kainos dabartiniame auk\u0161tame lygyje i\u0161silaikys 6 m\u0117nesius, prognozuojame, kad euro zonos BVP augimas sul\u0117t\u0117s iki 0,4 proc., o infliacija pakils iki 4,5 proc.<\/p>

M\u016bs\u0173 skai\u010diavimai rodo, kad energetikos kain\u0173 \u0161uolis Lietuvoje atsispind\u0117s daugeli\u0173 preki\u0173 bei paslaug\u0173 segmentuose pra\u0117jus keturiems m\u0117nesiams nuo konflikto prad\u017eios \u2013 ma\u017edaug liepos prad\u017eioje.<\/p>

Tik\u0117tina, kad atsiimtas l\u0117\u0161as gyventojai prad\u0117s leisti greitai, siekdami \u012fsigyti prekes dar prie\u0161 j\u0173 pabrangim\u0105, ypa\u010d jei kain\u0173 augim\u0105 dar labiau paskatint\u0173 besit\u0119siantys geopolitiniai konfliktai. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 pavasar\u012f ir vasar\u0105 galima tik\u0117tis hiperaktyvaus vartojimo laikotarpio.<\/p>

Kuo pavirs ekonomikos augimas?<\/strong><\/p>

Ruden\u012f dinamika tur\u0117t\u0173 apsiversti \u2013 i\u0161sekus papildomiems finansiniams resursams ir augant kainoms, vartojimas ims silpn\u0117ti. Tai reik\u0161 ne tik sezonin\u012f stabtel\u0117jim\u0105, bet ir bendr\u0105 vartojimo nuosmuk\u012f, po kurio Lietuvos ekonomikos trajektorija gali \u012fgauti atvirk\u0161tin\u0117s V formos pob\u016bd\u012f \u2013 spart\u0173 augim\u0105 keis ry\u0161kus sul\u0117t\u0117jimas.<\/p>

Toks ekonomikos ciklas gyventojams da\u017eniausiai rei\u0161kia trumpalaik\u0119 teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 j\u0173 gerovei, kuri\u0105 greitai pakei\u010dia finansinis nestabilumas d\u0117l spar\u010diau augan\u010di\u0173 kain\u0173 ir krentan\u010di\u0173 pajam\u0173.<\/p>

\u201eCitadele\u201c bankas baland\u012f nuo 3,4 proc. iki 6 proc. padidino infliacijos augimo prognoz\u0119 \u0161iems metams, bet, nepaisant to, bendras ekonomikos augimas prognozuojamas nuosaikus \u2013 apie 2,6 proc.<\/p>

Ta\u010diau svarbiausia net ne tai, kas laukia \u0161iemet. Antrosios pakopos pensij\u0173 fondai buvo sukurti kaip papildoma apsauga nuo skurdo senatv\u0117je. Netvarus \u0161i\u0173 l\u0117\u0161\u0173 naudojimas dabar rei\u0161kia, kad ateityje teks gyventi i\u0161 ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173, ribojant savo finansin\u0119 laisv\u0119.<\/p>

Komentaro autor\u0117 \u2013 R\u016bta E\u017eerskien\u0117, \u201eCitadele\u201c banko valdybos pirminink\u0117, generalin\u0117 direktor\u0117<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasitrauk\u0119 i\u0161 antrosios pensij\u0173 pakopos sistemos Lietuvos gyventojai atsiimtas l\u0117\u0161as suskubo nukreipti \u012f vartojimo prekes. Vien banko duomenimis, elektronin\u0117se parduotuv\u0117se mok\u0117jim\u0173 apimtys akimirksniu i\u0161augo daugiau nei 70 proc. Ta\u010diau ar… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":137330,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[24,123],"tags":[],"class_list":["post-137329","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-aktualijos","category-ekonomika","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene.jpg",2200,1467,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene-1024x683.jpg",1024,683,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene-1536x1024.jpg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene-2048x1366.jpg",2048,1366,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Aktualijos<\/a> Ekonomika<\/a>","tag_info":"Ekonomika","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/Ruta-Ezerskiene.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137329","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=137329"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137329\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":137331,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/137329\/revisions\/137331"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/137330"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=137329"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=137329"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=137329"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}