{"id":135749,"date":"2026-03-10T10:57:10","date_gmt":"2026-03-10T08:57:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=135749"},"modified":"2026-03-10T10:57:10","modified_gmt":"2026-03-10T08:57:10","slug":"zygimantas-mauricas-kas-irano-kare-sumokes-didziausia-kaina","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/03\/10\/zygimantas-mauricas-kas-irano-kare-sumokes-didziausia-kaina\/","title":{"rendered":"\u017dygimantas Mauricas. Kas Irano kare sumok\u0117s did\u017eiausi\u0105 kain\u0105?"},"content":{"rendered":"

Komentuoja \u201eLuminor\u201c banko vyriausiasis ekonomistas \u017dygimantas Mauricas<\/em><\/p>

Karas tarp Irano, JAV ir Izraelio kol kas dar tik \u012fsib\u0117g\u0117ja, ta\u010diau jo ekonomin\u0117 kaina did\u0117ja ne dienomis, o valandomis. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo manyta, kad tai bus ribotos apimties ir trumpalaik\u0117 karin\u0117 operacija, ta\u010diau dabar matome visai kit\u0105 scenarij\u0173 \u2013 Iranas, suprasdamas, kad kariniu po\u017ei\u016briu yra silpnesn\u0117je pozicijoje, bando sukelti kuo didesn\u012f chaos\u0105 pasaulio energetikos rinkose.<\/strong><\/p>

Tokia strategija n\u0117ra nauja: kai tiesiogin\u0117je karin\u0117je konfrontacijoje laim\u0117ti sunku, sm\u016bgiuojama \u012f globalios ekonomikos nerv\u0173 sistem\u0105 \u2013 naft\u0105, dujas, logistikos grandines ir regiono infrastrukt\u016br\u0105.<\/p>

\u0160iuo metu matome, kad Irano atakos vis labiau nukreipiamos ne tik prie\u0161 Izrael\u012f, bet ir prie\u0161 Persijos \u012flankos valstybes \u2013 Jungtinius Arab\u0173 Emyratus, Saudo Arabij\u0105 ir kitus regiono energetikos centrus.<\/p>

\u0160ios valstyb\u0117s yra vienos svarbiausi\u0173 naftos ir duj\u0173 eksportuotoj\u0173 pasaulyje, tod\u0117l bet koks sutrikimas j\u0173 infrastrukt\u016broje i\u0161 karto atsispindi energetikos kainose. Kylan\u010dios energetini\u0173 i\u0161tekli\u0173 kainos didina infliacij\u0105, didina pal\u016bkan\u0173 normas ir gali sul\u0117tinti pasaulio ekonomikos augim\u0105. Kitaip tariant, Iranas siekia sukelti tok\u012f ekonomin\u012f spaudim\u0105, kad jis b\u016bt\u0173 pajaustas degalin\u0117se, versle ir nam\u0173 \u016bkiuose visame pasaulyje.<\/p>

Vis d\u0117lto \u0161i strategija turi ir paradoksali\u0105 pus\u0119. Istori\u0161kai energetikos kain\u0173 \u0161uoliai labiausiai kenkdavo Jungtin\u0117ms Valstijoms, kurios buvo viena did\u017eiausi\u0173 naftos importuotoj\u0173. Ta\u010diau \u0161iandien situacija yra visi\u0161kai kitokia. JAV tapo vienu did\u017eiausi\u0173 naftos ir duj\u0173 gamintoj\u0173 pasaulyje ir i\u0161 esm\u0117s yra energeti\u0161kai apsir\u016bpinusios. Tai rei\u0161kia, kad naftos kain\u0173 kilimas Amerikai neb\u016btinai yra vien tik problema \u2013 jis gali b\u016bti netgi tam tikra ekonomin\u0117 galimyb\u0117.<\/p>

Dar daugiau, JAV turi ir kit\u0105 svarb\u0173 svert\u0105 \u2013 skal\u016bn\u0173 naftos ir duj\u0173 sektori\u0173, kuris gali gana greitai padidinti pasi\u016bl\u0105 rinkoje. Taip pat egzistuoja strateginiai naftos rezervai perimtoje Venesueloje, kurie gali b\u016bti panaudoti kain\u0173 \u0161uoliams amortizuoti. Jei energetikos kainos prad\u0117t\u0173 kilti pernelyg spar\u010diai, Va\u0161ingtonas turi instrument\u0173 stabilizuoti situacij\u0105 bent jau \u0160iaur\u0117s Amerikos rinkoje.<\/p>

D\u0117l \u0161ios prie\u017easties paradoksalu, bet did\u017eiausias ekonominis sm\u016bgis d\u0117l \u0161io konflikto gali tekti ne JAV, o Azijai \u2013 ypa\u010d Kinijai. B\u016btent Kinija yra did\u017eiausia Persijos \u012flankos naftos importuotoja, o taip pat pagrindin\u0117 Irano naftos pirk\u0117ja. Jei regiono energetikos tiekimo grandin\u0117s sutrikt\u0173, Kinija ir kitos Azijos ekonomikos pirmosios pajust\u0173 \u0161io konflikto pasekmes. Tai rei\u0161kia, kad Iranas, bandydamas spausti JAV, i\u0161 dalies \u017eaid\u017eia su ugnimi \u2013 jo veiksmai gali smogti ir svarbiausiai jo ekonominei partnerei Kinijai bei \u012f kry\u017emin\u0119 ugn\u012f pakliuvusioms Azijos \u0161alims (pvz., Indijai, Indonezijai).<\/p>

Nors Europa santykinai nedaug naftos ir duj\u0173 importuoja i\u0161 Persijos \u012flankos \u0161ali\u0173, ji yra pa\u017eeid\u017eiama d\u0117l didel\u0117s priklausomyb\u0117s nuo naftos ir duj\u0173 importo. Tai yra de\u0161imtme\u010dius vykdytos netoliaregi\u0161kos energetikos strategijos pasekm\u0117, kuomet Europa ma\u017eino naftos ir gamtini\u0173 duj\u0173 gavyb\u0105, bet nesugeb\u0117jo reik\u0161mingai suma\u017einti naftos ir gamtini\u0173 duj\u0173 vartojimo. Pavyzd\u017eiui, ES ma\u017emeniniai degal\u0173 pardavimai 2025 m. buvo 5 proc. didesni nei 2015 m. Nors pastaraisiais metais Europos S\u0105junga suma\u017eino priklausomyb\u0119 nuo rusi\u0161k\u0173 duj\u0173, nuo pasaulin\u0117s rinkos ji vis dar yra labai priklausoma. Tad nors \u0161\u012f kart\u0105 naftos ir gamtini\u0173 duj\u0173 tr\u016bkumas Europai negresia, Europos S\u0105jungai teks gerokai pakratyti pinigin\u0119 naftos ir gamtini\u0173 duj\u0173 importui. Taip yra tod\u0117l, kad pasaulin\u0117s energetini\u0173 i\u0161tekli\u0173 rinkos veikia susisiekian\u010di\u0173 ind\u0173 principu, t. y. naftos ir gamtini\u0173 duj\u0173 tr\u016bkumas Azijoje pakelia kainas ir Europos rinkoje.  <\/p>

Ilgesn\u0117je perspektyvoje \u0161is konfliktas gali tur\u0117ti dar platesni\u0173 pasekmi\u0173. Jei karas u\u017esit\u0119st\u0173 ir rimtai sutrikdyt\u0173 laivyb\u0105 Persijos \u012flankoje, pasaulio prekybos ir tiekimo grandin\u0117s patirt\u0173 dideles permainas. Persijos \u012flankos \u0161alys yra ne tik stambios naftos ir gamtini\u0173 duj\u0173, bet ir tr\u0105\u0161\u0173 bei metal\u0173 eksportuotojos. Persijos \u012flankos \u0161alys taip pat yra stambios maisto bei kit\u0173 preki\u0173 importuotojos, tad u\u017esit\u0119s\u0119s konfliktas gali tur\u0117ti platesni\u0173 ekonomini\u0173 padarini\u0173. Galiausiai, trumpuoju laikotarpiu i\u0161 \u0161io konflikto gali laim\u0117ti ir Rusija, kuriai jau yra \u0161velninamos sankcijos leid\u017eiant parduoti naft\u0105 Indijai. Persijos \u012flankos \u0161alys taip pat yra stambios investuotojos bei pa\u010dios pritraukia daug u\u017esienio investicij\u0173, tad u\u017esit\u0119s\u0119s konfliktas gali stipriai paveikti pasaulinius investicinius srautus.   <\/p>

Tod\u0117l \u0161io konflikto kaina bus matuojama ne tik kariniais nuostoliais ar sugadinta infrastrukt\u016bra. Ji pasireik\u0161 per pasaulio ekonomikos nestabilum\u0105, energetikos kainas bei geopolitin\u0117s galios persiskirstym\u0105. Kol kas rinkos tikisi, kad konfliktas bus trumpas, o energetikos kain\u0173 \u0161uolis \u2013 laikinas. Ta\u010diau jei \u0161is susid\u016brimas u\u017esit\u0119st\u0173, pasekm\u0117s gal\u0117t\u0173 b\u016bti gerokai platesn\u0117s, nei \u0161iandien atrodo.<\/p>

Kitaip tariant, \u0161is konfliktas yra dar vienas priminimas, kad energetika, geopolitika bei pasaulio ekonomika glaud\u017eiai susijusios \u2013 ir kad vienas konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali labai greitai tapti viso pasaulio ekonomikos problema.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Komentuoja \u201eLuminor\u201c banko vyriausiasis ekonomistas \u017dygimantas Mauricas Karas tarp Irano, JAV ir Izraelio kol kas dar tik \u012fsib\u0117g\u0117ja, ta\u010diau jo ekonomin\u0117 kaina did\u0117ja ne dienomis, o valandomis. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":123896,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[24,123],"tags":[],"class_list":["post-135749","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-aktualijos","category-ekonomika","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-scaled.jpg",2560,1707,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-1024x683.jpg",1024,683,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-1536x1024.jpg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-2048x1365.jpg",2048,1365,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Aktualijos<\/a> Ekonomika<\/a>","tag_info":"Ekonomika","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Zygimantas-Mauricas-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/135749","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=135749"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/135749\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":135750,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/135749\/revisions\/135750"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/123896"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=135749"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=135749"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=135749"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}