{"id":135283,"date":"2026-02-27T09:43:43","date_gmt":"2026-02-27T07:43:43","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=135283"},"modified":"2026-02-27T09:43:43","modified_gmt":"2026-02-27T07:43:43","slug":"optimisto-diena-nenuteikia-optimistiskai-daugeja-kencianciu-nuo-depresijos-ir-nerimo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/02\/27\/optimisto-diena-nenuteikia-optimistiskai-daugeja-kencianciu-nuo-depresijos-ir-nerimo\/","title":{"rendered":"Optimisto diena nenuteikia optimisti\u0161kai: daug\u0117ja ken\u010dian\u010di\u0173 nuo depresijos ir nerimo"},"content":{"rendered":"<p><strong>Vasario 27 d. minima Tarptautin\u0117 optimisto vis\u0173 pirma siejama su pozityvumu ir viltimi. Ta\u010diau psichikos sveikatos specialistai primena, kad \u0161i diena gali b\u016bti proga pa\u017evelgti \u012f realyb\u0119 \u2013 vis daugiau \u017emoni\u0173 susiduria su nerimo ir depresijos simptomais, o emocinis i\u0161sekimas tampa kasdienybe. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija yra viena i\u0161 reik\u0161mingiausi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos problem\u0173 pasaulyje, o nerimo sutrikimai palie\u010dia \u0161imtus milijon\u0173 \u017emoni\u0173.<\/strong><\/p><p>Remiantis naujais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) <a href=\"https:\/\/www.who.int\/news\/item\/02-09-2025-over-a-billion-people-living-with-mental-health-conditions-services-require-urgent-scale-up\">duomenimis<\/a>, daugiau nei 1 milijardas \u017emoni\u0173 ken\u010dia nuo psichikos sveikatos sutrikim\u0173, ir tokios b\u016bkl\u0117s kaip nerimas ir depresija sukelia mil\u017eini\u0161kus \u017emogi\u0161kuosius ir ekonominius nuostolius. Visgi specialistai pabr\u0117\u017eia, kad tai neb\u016btinai rei\u0161kia, jog \u017emon\u0117s staiga tapo silpnesni \u2013 grei\u010diau tai signalas, kad vis daugiau j\u0173 atpa\u017e\u012fsta savo b\u016bkl\u0119 ir aktyviai ie\u0161ko pagalbos.<\/p><p><strong>Optimizmas n\u0117ra realyb\u0117s neigimas<\/strong><\/p><p>Pasak gydytojos-psichoterapeut\u0117s Linos Besigirskait\u0117s, optimizmo dienos nevert\u0117t\u0173 laikyti raginimu ignoruoti sunkumus \u2013 veikiau tai priminimas ie\u0161koti vidini\u0173 resurs\u0173 ir dr\u0105sos juos \u012fveikti.<\/p><p>\u201e\u0160iame kontraste nematau prie\u0161taravimo, nes optimizmas n\u0117ra naivus tik\u0117jimas, kad viskas bus gerai. Tai dr\u0105sa pripa\u017einti sunkumus ir ie\u0161koti b\u016bd\u0173 juos \u012fveikti. Tai, kad fiksuojame augan\u010dius depresijos ir nerimo sutrikim\u0173 rodiklius, rodo, jog vis daugiau \u017emoni\u0173 atpa\u017e\u012fsta savo b\u016bkl\u0119 ir yra pasireng\u0119 kreiptis pagalbos\u201c, \u2013 sako L. Besigirskait\u0117.<\/p><p>Specialist\u0117 pa\u017eymi, kad emocin\u0117s sveikatos sunkumai vis da\u017eniau \u012fvardijami ne kaip \u201etinginyst\u0117\u201c ar \u201echarakterio silpnumas\u201c, o kaip real\u016bs psichologiniai i\u0161\u0161\u016bkiai. Vis d\u0117lto stigma i\u0161lieka \u2013 dar 2022 m. atliktos apklausos rod\u0117, kad dalis visuomen\u0117s vengia artimo kontakto su psichikos negali\u0105 turin\u010diais \u017emon\u0117mis.<\/p><p><strong>Kas labiausiai sekina \u0161iuolaikin\u012f \u017emog\u0173<\/strong><\/p><p>Pasak L. Besigirskait\u0117s, da\u017eniausias \u017eodis, kur\u012f galima i\u0161girsti konsultacij\u0173 kabinete, yra \u201epavarg\u0119s\u201c. Tai b\u016bsena, kai \u017emogus atsikelia ryte jau jausdamasis i\u0161sek\u0119s, o stresas tampa fonu, prie kurio priprantama.<\/p><p>\u201eM\u016bs\u0173 nerv\u0173 sistema n\u0117ra sukurta apdoroti tiek gr\u0117smi\u0173 vienu metu. Informacinis perteklius, \u012fskaitant kar\u0105 Ukrainoje, geopolitin\u0119 \u012ftamp\u0105, ekonomines prognozes, smegenis laiko nuolatiniame budrumo re\u017eime. Socialiniai tinklai skatina lyginim\u0105si su kit\u0173 \u017emoni\u0173 rinktiniais gyvenimo momentais, o tokie socialiniai ir ekonominiai veiksniai, kaip darbo veiklos i\u0161\u0161\u016bkiai, finansinis nesaugumas, sveikatos problemos tampa nuolatiniu spaudimu\u201c, \u2013 pa\u017eymi psichoterapeut\u0117.<\/p><p>L. Besigirskait\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f \u017ealingus bandymus \u201egydyti\u201c stres\u0105 alkoholiu ir kitais \u017ealingais \u012fpro\u010diais. Tyrimai rodo, kad dalis gyventoj\u0173 vis dar link\u0119 psichosocialin\u0119 \u012ftamp\u0105 slopinti trumpalaikiais sprendimais, kurie problem\u0105 tik pagilina.<\/p><p><strong>Trys \u017eenklai, kad emocin\u0117 b\u016bsena per\u017eeng\u0117 rib\u0105<\/strong><\/p><p>Psichoterapeut\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad li\u016bdna diena dar n\u0117ra depresija, o jaudulys prie\u0161 svarb\u0173 \u012fvyk\u012f \u2013 ne nerimo sutrikimas. Ta\u010diau jei simptomai t\u0119siasi ilgiau nei dvi savaites ir pradeda trukdyti gyventi kasdien\u012f gyvenim\u0105, verta sustoti ir ie\u0161koti pagalbos.<\/p><p>\u201ePirmas \u017eenklas gali b\u016bti nuotaikos ir vidin\u0117s b\u016bsenos pokytis, kai nebelieka vilties arba \u017emogus gyvena nuolatin\u0117je \u012ftampoje. Antras signalas \u2013 tai malonumo praradimas arba vengimas, kai dalykai, kurie anks\u010diau d\u017eiugino, tampa beprasmi\u0161ki, o pasaulis susitraukia iki ma\u017eos \u201esaugios\u201c erdv\u0117s. Tre\u010dias \u2013 kai kasdien\u0117s u\u017eduotys tampa i\u0161\u0161\u016bkiu, ir tampa sunku atsikelti, susikaupti, u\u017emigti, k\u016bnas b\u016bna nuolat \u012fsitemp\u0119s\u201c, \u2013 ai\u0161kina specialist\u0117.<\/p><p>Pasak jos, riba per\u017eengiama tada, kai emocin\u0117 b\u016bsena pradeda keisti gyvenimo taisykles: ji t\u0119siasi, intensyv\u0117ja ir sutrikdo \u017emogaus funkcionavim\u0105.<\/p><p><strong>Psichikos sveikatos paslaugos \u2212 vis svarbesn\u0117s<\/strong><\/p><p>Kaip teigia Audrius Zinevi\u010dius, \u201eLietuvos draudimo\u201c specializuotos rizikos draudimo ekspertas, augantis d\u0117mesys emocinei sveikatai rodo brandesn\u012f visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f. Ry\u0161k\u0117ja tendencija, kad psichologin\u0117 pagalba tampa tokia pat svarbi kaip fizin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bra.<\/p><p>\u201eIlgalaikis li\u016bdesio jausmas, perdegimas ar nuolatinis nerimas gali lemti rimtesnius sutrikimus, tod\u0117l svarbu nelaukti, kol b\u016bsena taps nepakeliama. \u0160iuolaikinis gyvenimo tempas da\u017enai skatina atid\u0117lioti pagalb\u0105, ta\u010diau b\u016btent kreipimasis \u012f specialistus laiku gali u\u017ekirsti keli\u0105 gilesn\u0117ms kriz\u0117ms\u201c, \u2013 teigia A. Zinevi\u010dius.<\/p><p>Pasak eksperto, \u201eLietuvos draudimo\u201c sveikatos draudimo duomenys rodo, kad klient\u0173 susidom\u0117jimas psichikos sveikatos specialist\u0173 paslaugomis kasmet auga, o psichologo konsultacijos tapo viena populiariausi\u0173 ambulatorinio gydymo sri\u010di\u0173.<\/p><p>\u201eMatome ai\u0161ki\u0105 tendencij\u0105, kad psichikos sveikatos paslaugos tampa viena i\u0161 labiausiai vertinam\u0173 sri\u010di\u0173. \u017dmon\u0117s vis da\u017eniau domisi, ar draudimas apima psichologo konsultacijas, ir \u0161ios paslaugos pagal populiarum\u0105 jau rikiuojasi greta \u0161eimos gydytojo konsultacij\u0173\u201c, \u2013 sako ekspertas.<\/p><p>Psichoterapeut\u0117 L. Besigirskait\u0117 primena, kad optimizmas n\u0117ra priverstin\u0117 \u0161ypsena ar realyb\u0117s neigimas \u2013 tai geb\u0117jimas pripa\u017einti sunkumus ir ie\u0161koti pagalbos. O papras\u010diausi kasdieniai \u012fpro\u010diai, ir ypa\u010d kokybi\u0161kas miegas, fizinis aktyvumas ir skaitmenin\u0117 higiena, gali tapti svarbia atrama emocinei sveikatai.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vasario 27 d. minima Tarptautin\u0117 optimisto vis\u0173 pirma siejama su pozityvumu ir viltimi. Ta\u010diau psichikos sveikatos specialistai primena, kad \u0161i diena gali b\u016bti proga pa\u017evelgti \u012f realyb\u0119 \u2013 vis daugiau&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":133797,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-135283","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas.jpg",591,354,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas-300x180.jpg",300,180,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas.jpg",591,354,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas.jpg",591,354,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas.jpg",591,354,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas.jpg",591,354,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas.jpg",591,354,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas.jpg",591,354,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas.jpg",591,354,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/sveikata\/\" rel=\"category tag\">Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Lina-Besigirskaite-naujas.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/135283","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=135283"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/135283\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":135284,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/135283\/revisions\/135284"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/133797"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=135283"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=135283"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=135283"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}