{"id":134324,"date":"2026-02-03T09:00:00","date_gmt":"2026-02-03T07:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=134324"},"modified":"2026-02-02T13:33:31","modified_gmt":"2026-02-02T11:33:31","slug":"svc-mergeles-marijos-apsilankymo-baznycia-vilkaviskio-katedra","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/02\/03\/svc-mergeles-marijos-apsilankymo-baznycia-vilkaviskio-katedra\/","title":{"rendered":"\u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo ba\u017eny\u010dia \u2013 Vilkavi\u0161kio katedra"},"content":{"rendered":"<h2 class=\"wp-block-heading\">\u0160i publikacija \u2013 paskutin\u0117 i\u0161 t\u0173, kurias apie Vilkavi\u0161kio ba\u017eny\u010dias, tebestovin\u010dias ir nugriautas, redakcijai pasi\u016bl\u0117 Sigita \u0160vedait\u0117. Tikim\u0117s, kad savojo kra\u0161to praeitimi besidomin\u010dios kra\u0161tiet\u0117s tekstai prisid\u0117s prie istorin\u0117s atminties i\u0161saugojimo.<\/h2><h2 class=\"wp-block-heading\">Tiesa, atkreipiame d\u0117mes\u012f, jog publikacijoje \u201e\u0160v. Kry\u017eiaus I\u0161auk\u0161tinimo ba\u017eny\u010dia \u2013 buvusi sta\u010diatiki\u0173 cerkv\u0117\u201c (\u201eSantaka\u201c Nr. 2, 2026 m. sausio 9 d.) straipsnio autor\u0117 S. \u0160vedait\u0117 nurod\u0117 klaiding\u0105 dat\u0105. \u201e1944 m., kai buvo nugriauta Vilkavi\u0161kio katedra\u2026\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 autor\u0117. \u0160\u012f teigin\u012f pasteb\u0117jo \u201eSantakos\u201c laikra\u0161\u010dio skaitytoja, gid\u0117 Ona Maksvytien\u0117. \u201e1944 m. buvo nugriautas vienas katedros bok\u0161tas, nudeg\u0117 stogas, ta\u010diau altoriai ir kitas inventorius nenukent\u0117jo. J\u0105 nugriov\u0117 1954 m., taigi visu de\u0161imtme\u010diu v\u0117liau\u201c, \u2013 patikslino O. Maksvytien\u0117. Ji pateik\u0117 ir kitus knygoje \u201eVilkavi\u0161kio vyskupijos ba\u017eny\u010dios\u201c (2011) perskaitytus faktus: \u201e1950 m. per Sekmines Kauno arkivyskupijos ir Vilkavi\u0161kio vyskupijos valdytojui kanauninkui J. Stankevi\u010diui teikiant Sutvirtinimo Sakrament\u0105 katedra buvo pasinaudota kaip priedanga nuo lietaus. Tai suerzino vietin\u0119 ateistin\u0119 vald\u017ei\u0105, kuri pri\u0117m\u0117 nutarim\u0105 nugriauti katedr\u0105, ir 1950\u20131954 m. ba\u017eny\u010dia nugriauta.\u201c<\/h2><p>Tre\u010di\u0105 de\u0161imtmet\u012f Vilkavi\u0161k\u012f puo\u0161ianti katedra patraukli ir kaip \u0161iuolaiki\u0161ki maldos namai, ir kaip i\u0161skirtin\u0119 istorij\u0105 turintis sakralin\u0117s architekt\u016bros objektas.<\/p><p>Vilkavi\u0161kis atsirado i\u0161 kaimo, kuris gal\u0117jo b\u016bti \u012fkurtas 16 a. pabaigoje. Pro \u0161i\u0105 viet\u0105 \u0117jo kelias i\u0161 Kauno \u012f Pr\u016bsij\u0105. Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ra\u0161tininkas ir Prien\u0173 seni\u016bnas Steponas Pacas 1620 m. pastat\u0117 pirm\u0105j\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105, ji buvo medin\u0117.<\/p><p>1663 m. Alvito ir Vilkavi\u0161kio klebonas buvo Jonas Pukienis Starkevi\u010dius. Matyt, tuo metu Vilkavi\u0161kio parapija buvo menka, nes su Alvitu tur\u0117jo t\u0105 pat\u012f klebon\u0105. T\u0173 met\u0173 ba\u017eny\u010dios dviejuose inventoriuose daugiausia sura\u0161yti ba\u017enytiniai indai ir drabu\u017eiai, apie pa\u010di\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 \u017einios skurd\u017eios. Vilkavi\u0161kio klebonui buvo paskirta 10 valak\u0173 \u017eem\u0117s, kuri\u0105 grei\u010diausiai u\u017era\u0161\u0117 tas pats Steponas Pacas. Vilkavi\u0161kio parapijin\u0117 \u017eem\u0117 buvo vadinama Karaliais. \u0160io kaimo gyventojai mokes\u010dius mok\u0117jo Vilkavi\u0161kio parapijos klebonui, o ne valstybei.<\/p><p>Pr\u016bs\u0173 vald\u017eia (1794\u20131807m. ) parapijos \u017eem\u0119 nusavino, palikdama tik 5 margus \u017eem\u0117s su sodu. Bet Vilkavi\u0161kio klebonas tur\u0117jo mieste 6 namus, i\u0161 kuri\u0173 nuomos pragyveno. Be to, Rusijos valdymo metais gaudavo po 400 rubli\u0173 metin\u0117s algos.<\/p><p>1870\u20131881 m. klebono kun. Antano Lesnevskio ir vikaro kun. Jono Siaurusai\u010dio r\u016bpes\u010diu Vilkavi\u0161kyje pastatyta m\u016brin\u0117 neoromani\u0161ko stiliaus ba\u017eny\u010dia.<\/p><p>1884 m. vysk. Juozas Oleka j\u0105 konsekravo \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo titulu. Jos statyba ir vidaus \u012frengimo darbai i\u0161 parapijie\u010di\u0173 pareikalavo daug l\u0117\u0161\u0173, nes rus\u0173 vald\u017eia apmok\u0117jo tik de\u0161imt\u0105j\u0105 dal\u012f i\u0161laid\u0173.<\/p><p>1926 m. Popie\u017eiui \u012fsteigus Lietuvos ba\u017enytin\u0119 provincij\u0105, buvo \u012fsteigta Vilkavi\u0161kio vyskupija su centru Vilkavi\u0161kyje. Taip pa\u010diais metais \u0161i ba\u017eny\u010dia tapo katedra. Pirmuoju Vilkavi\u0161kio vyskupu paskirtas Antanas Karosas. Vilkavi\u0161kyje dirbo Vilkavi\u0161kio vyskupijos kurijos vir\u0161ininkas Juozas Laukaitis, \u012f jos remonto darbus \u012fd\u0117j\u0119s daugiau kaip 5 t\u016bkstan\u010dius lit\u0173 asmenini\u0173 l\u0117\u0161\u0173.<\/p><p>Antrojo pasaulinio karo metu katedra beveik nenukent\u0117jo: buvo nugriautas bok\u0161tas, nudeg\u0117 stogas. Jos remontui b\u016bt\u0173 pakak\u0119 pus\u0117s met\u0173, ta\u010diau sovietin\u0117 vald\u017eia katedros remontuoti neleido ir pabaig\u0117 j\u0105 griauti. Pamatai buvo u\u017epilti \u017eem\u0117mis ir apaugo kr\u016bmais. Katedros vietoje \u012frengtas skveras.<\/p><p>Vilkavi\u0161kio vyskupijai atgavus visi\u0161k\u0105 savaranki\u0161kum\u0105 nuspr\u0119sta statyti nauj\u0105 katedr\u0105 ant senosios pamat\u0173. Lauk\u0117 nelengvas darbas, nes senasis katedros projektas nebuvo i\u0161lik\u0119s. Nauj\u0105 statybos projekt\u0105 pareng\u0117 Dail\u0117s akademijos docentas Juozas Palaima, remdamasis senomis fotografijomis ir \u017emoni\u0173 prisiminimais. Vilkavi\u0161kio parapijos klebonas kun. Vytautas Gustaitis ir architekt\u0173 grup\u0117, vadovaujama prof. Vytauto Nasvy\u010dio, 1991 m. prad\u0117jo katedros statyb\u0105. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f pa\u0161ventinti pamatai.<\/p><p>1998 m. liepos 11 d. nauj\u0105j\u0105 Vilkavi\u0161kio katedr\u0105 konsekravo vysk. Juozas \u017demaitis MIC, dalyvaujant Apa\u0161taliniam Nuncijui arkivyskupui Erwin Josef Ender, Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, Vilniaus ir Kauno arkivyskupams metropolitams Audriui Juozui Ba\u010dkiui ir Sigitui Tamkevi\u010diui, kitiems Lietuvos ir Lenkijos vyskupams, kunigams bei garbingiems sve\u010diams ir minioms tikin\u010di\u0173j\u0173.<\/p><p>2003 m. liepos 6 d. pa\u0161ventinti nauji katedros varpai, nulieti Lenkijoje, Kra\u0161evski\u0173 varp\u0173 liejykloje. Ma\u017eiausias pavadintas \u0161v. Jono Krik\u0161tytojo, vidurinysis \u2013 \u0161v. Antano ir \u0161v. Juozapo, o did\u017eiausias \u2013 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos ir \u0161v. Kazimiero vardu.<\/p><p><em>Sigita \u0160VEDAIT\u0116<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160i publikacija \u2013 paskutin\u0117 i\u0161 t\u0173, kurias apie Vilkavi\u0161kio ba\u017eny\u010dias, tebestovin\u010dias ir nugriautas, redakcijai pasi\u016bl\u0117 Sigita \u0160vedait\u0117. Tikim\u0117s, kad savojo kra\u0161to praeitimi besidomin\u010dios kra\u0161tiet\u0117s tekstai prisid\u0117s prie istorin\u0117s atminties i\u0161saugojimo&#8230;. <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":134325,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Vilkavi\u0161kio dabartini\u0173 Vytauto ir Taikos gatvi\u0173 sankry\u017ea, matosi \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo katedros bok\u0161tai. \/ \nNacionalinio M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejaus archyvo nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[105],"tags":[],"class_list":["post-134324","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-istorija","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra.jpg",591,354,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra-300x180.jpg",300,180,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra.jpg",591,354,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra.jpg",591,354,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra.jpg",591,354,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra.jpg",591,354,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra.jpg",591,354,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra.jpg",591,354,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra.jpg",591,354,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/kitos-temos\/istorija\/\" rel=\"category tag\">Istorija<\/a>","tag_info":"Istorija","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/katedra.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/134324","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=134324"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/134324\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":134326,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/134324\/revisions\/134326"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/134325"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=134324"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=134324"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=134324"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}