{"id":134190,"date":"2026-01-30T11:21:00","date_gmt":"2026-01-30T09:21:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=134190"},"modified":"2026-01-29T14:22:01","modified_gmt":"2026-01-29T12:22:01","slug":"i-maro-isguldyta-vilkaviskio-krasta-atpludo-zmones-is-prusijos-ir-gudijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/01\/30\/i-maro-isguldyta-vilkaviskio-krasta-atpludo-zmones-is-prusijos-ir-gudijos\/","title":{"rendered":"\u012e maro i\u0161guldyt\u0105 Vilkavi\u0161kio kra\u0161t\u0105 atpl\u016bdo \u017emon\u0117s i\u0161 Pr\u016bsijos ir Gudijos"},"content":{"rendered":"<h2 class=\"wp-block-heading\">\u201eApsaugok mus, Vie\u0161patie, nuo karo, maro ir bado\u201c, \u2013 maldose skamb\u0117jo prot\u0117vi\u0173 raudos. Deja, XVIII a. prad\u017eioje visi \u0161ie trys vargai u\u017epl\u016bdo m\u016bs\u0173 kra\u0161t\u0105 ir ilgai jo neapleido.<\/h2><p>\u012esiplieskus Did\u017eiajam \u0160iaur\u0117s karui, Lietuvos teritorijoje susid\u016br\u0117 \u0161ved\u0173 ir rus\u0173 kariuomen\u0117s. Caras Petras I siek\u0117 \u012fgyti prieig\u0105 prie Baltijos j\u016bros. Karo viduryje i\u0161sekint\u0105 Lietuv\u0105 u\u017epuol\u0117 ligos \u2013 prasid\u0117jo maro epidemija.<\/p><p>Mar\u0105 ir kitas baisias ligas, nuo kuri\u0173 ne\u012fmanoma i\u0161gyti, \u017emon\u0117s vadino pavietre. Jok\u016bbas Mikel\u0117nas ra\u0161o, kad \u201ekatalik\u0173 Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 litanijoje pasakyta: nog pavietrio, bado ir vainos i\u0161gelb\u0117k mus, Vie\u0161patie. Pavietris \u2013 ka\u017ekokia buvusi labai seniai baisi \u017emoni\u0173 nelaim\u0117. Tauta, vartodama i\u0161sirei\u0161kimus \u201epavietrinis\u201c ar, pvz., \u201enuo pavietrio met\u0173\u201c, nori pabr\u0117\u017eti, kad tai labai senas dalykas.\u201c<\/p><p>Senuose \u0161altiniuose pasakojama, jog \u017emog\u0173, valgant\u012f pusry\u010dius, besimeld\u017eiant\u012f ba\u017eny\u010dioje, maras parblok\u0161davo ant \u017eem\u0117s, ir tada jau b\u016bdavo viskas baigta. Sunkiose, ne ma\u017eiau kaip paros kan\u010diose pasirait\u0119s \u017emogus sustingdavo ir virsdavo mirtinu pavojumi tiems, kurie j\u012f nor\u0117jo palaidoti.<\/p><p>Vilkavi\u0161kio kra\u0161te, netoli Pae\u017eeri\u0173, B\u016bdos kaime, 1855 m. gim\u0119s mokytojas Jurgis Vencius paliko savo prisiminimus. Juose ra\u0161oma:<\/p><p>\u201eMar\u0105 t\u0173 laik\u0173 \u017emon\u0117s vadino juoda mir\u010dia. K\u016bnai labai pajuosdavo. Nuo tos ligos ant \u017emogaus k\u016bno buv\u0119 gintariniai papuo\u0161alai, ro\u017ean\u010diai, karoliai, auskarai pajuosdavo taip pat.<\/p><p>Kai prasid\u0117jo maras (1710), tai \u017emon\u0117s dar\u0117 \u012fprastus karstus. Bet kai \u017emon\u0117s prad\u0117jo kristi kaip mus\u0117s, tai laidojo ten, kur mir\u0117 \u2013 \u012f kapus jau neve\u017e\u0117. Duobkasiai, kurie u\u017ekasdavo lavonus, d\u0117v\u0117jo i\u0161virk\u0161\u010dias skrandas. Neai\u0161ku kod\u0117l, gal buvo kokie burtai.<\/p><p>Tais pa\u010diais metais maras siaut\u0117 Vilkavi\u0161kio apylink\u0117je. Nuo Vilniaus maras \u0117jo skersai per Suvalk\u0173 kra\u0161t\u0105. Per pr\u016bsus Karaliau\u010diaus link. \u0160iame ruo\u017ee i\u0161mirus \u017emon\u0117ms liko tyrai. Keliai u\u017eaugo med\u017eiais, o dirbami laukai ap\u017e\u0117l\u0117 jaunais medeliais.<\/p><p>\u012e Prien\u0173 parapijos metrik\u0173 knygas buvo \u012fra\u0161yti tik \u0161e\u0161i gim\u0119 vaikai. Tas pats faktas pasikartojo ir Vilkavi\u0161kyje.<\/p><p>Po maro \u017emoni\u0173 buvo reta. \u017dmogus, sutik\u0119s \u017emog\u0173, laikydavo tai didele laime. Vilkavi\u0161kio rajone, Striel\u010di\u0161ki\u0173 kaime, prie Ma\u010di\u0173 mi\u0161kelio, liko mano dvi prosenel\u0117s. 1710 metais j\u0173 t\u0117vai, broliai, seserys i\u0161mir\u0117. Jos liko visi\u0161kai vienos. Tur\u0117damos nema\u017e\u0105 \u016bk\u012f i\u0161\u0117jo \u012f \u0160unskus ie\u0161koti \u017emoni\u0173. Gal gaus kok\u012f vyri\u0161k\u012f pasisamdyti, nes vienoms gyventi buvo nejauku.<\/p><p>Jos aplank\u0117 kelis namus ir kiekviename name rado lavonus. Radusios nam\u0105 be lavon\u0173 jame apsigyveno ir lauk\u0117, gal kas ateis ir jas ras. Po keli\u0173 dien\u0173 prie ba\u017eny\u010dios rado pavarg\u0117l\u012f ir parsived\u0117 namo. Jie apsir\u016bpino maisto atsargomis ir pa\u0161aru gyvuliams.<\/p><p>I\u0161mirus \u017emon\u0117ms gyvulius i\u0161pjov\u0117 laukiniai \u017ev\u0117rys, kiti at\u0117jus \u017eiemai nudv\u0117s\u0117 patys. Jeigu dar kur nors ir buvo lik\u0119 i\u0161gyvenusi\u0173, tai netur\u0117dami k\u0105 valgyti 1711 metais i\u0161mir\u0117 badu.<\/p><p>Pagal padavimus, tais laikais buvo daug giri\u0173, tai med\u017eiai su savo s\u0117klomis u\u017ekr\u0117t\u0117 laukus. Ir tie laukai po de\u0161imtme\u010dio pavirto mi\u0161kais. Kadangi nebuvo \u017emoni\u0173, tai priviso daugyb\u0117 \u017ev\u0117ri\u0173, o e\u017eeruose ir up\u0117se \u2013 \u017euv\u0173. Grynomis rankomis jas buvo galima gaudyti.<\/p><p>Po maro i\u0161gyvenusieji prad\u0117jo eiti \u012f i\u0161mirusius tyrus. Taip mano prosenelis Vencius, kada pr\u016bsus apgyvendino vokie\u010diais, persik\u0117l\u0117 i\u0161 pr\u016bs\u0173 \u012f Suvalkij\u0105 ir apsigyveno Pae\u017eeriuose. O paskiau Venci\u0173 paderm\u0117 buvo sargais giri\u0173 kunigaik\u0161\u010dio Oginskio Vilkavi\u0161kio apskrityje. Mano motinos prosenelis at\u0117jo i\u0161 Vilnijos ir ved\u0117 mano prosenel\u0119.<\/p><p>At\u0117jo \u017emon\u0117s ir i\u0161 kit\u0173 kra\u0161t\u0173. Vaik\u0161\u010diojo po girias ir ie\u0161kojo sau trob\u0173. Rad\u0119 geresn\u0119, apsigyvendavo, kirsdavo giri\u0105 ir darydavo lauk\u0105. Taip apie Vilkavi\u0161k\u012f ties dvaru apsigyveno gudai. J\u0173 kaimas iki \u0161iol vadinasi Padvariai-Gudeliai. Ties Pilvi\u0161kiais buvo gud\u0173 kaimas ir vadinasi B\u016bdvie\u010diais-Gudeliais. Netoli kitas kaimas, tai \u017di\u016briai-Gudeliai.<\/p><p>Laikui b\u0117gant po maro \u012f Vilkavi\u0161kio kra\u0161t\u0105 atklyd\u0119 gudai sulietuv\u0117jo. M\u016bs\u0173 \u017emon\u0117s, tiek seni, tiek jauni, tankiai mini apie pavietr\u0117s mar\u0105. O kas buvo ta pavietr\u0117, tai daugelis ne\u017eino, \u2013 tam \u0161\u012f dalyk\u0105 a\u0161 ir para\u0161iau.\u201c<\/p><p>Lietuvoje maras siaut\u0117jo ne vien\u0105 kart\u0105. Sako, u\u017eklupdavo ma\u017edaug kas \u0161imtmet\u012f. Juodoji mirtis \u012fsiplieksdavo kar\u0173 metu. Paskutinysis jo protr\u016bkis, aptartas \u0161iame straipsnyje, siaut\u0117jo 1710 metais.<\/p><p>Pasak am\u017einink\u0173, numir\u0117liai gatv\u0117se ir trobose tr\u016bnijo nepalaidoti. Miestuose siaut\u0117 badas, nes niekas nepristat\u0117 maisto. Vilnius pavirto \u012f didel\u012f kapinyn\u0105. I\u0161tu\u0161t\u0117jusi\u0173 nam\u0173 ir vienuolyn\u0173 niekas nesaugojo. Ta\u010diau neatsirado ir vagi\u0173, kurie apipl\u0117\u0161t\u0173 i\u0161tu\u0161t\u0117jusius statinius.<\/p><p>Iki dvar\u0173 taip pat nebuvo galima lengvai prieiti. Prie\u0161akyje stov\u0117davo sargybini\u0173 eil\u0117s ir vydavo pra\u0161alai\u010dius tolyn.<\/p><p>V\u0117liau kaip koks i\u0161ganymas atslinko siaubingi 1711 m. \u017eiemos \u0161al\u010diai. Maras prad\u0117jo silpti, o saus\u012f ir vasar\u012f paspaudus \u0161altukui, pavietr\u0117 i\u0161nyko galutinai.<\/p><p><em>Muziejininkas Tomas SU\u0160INSKAS<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eApsaugok mus, Vie\u0161patie, nuo karo, maro ir bado\u201c, \u2013 maldose skamb\u0117jo prot\u0117vi\u0173 raudos. Deja, XVIII a. prad\u017eioje visi \u0161ie trys vargai u\u017epl\u016bdo m\u016bs\u0173 kra\u0161t\u0105 ir ilgai jo neapleido. \u012esiplieskus Did\u017eiajam&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":134191,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Iliustracija i\u0161 D\u017eono Kellio (John Kelly) knygos \u201eJuodoji mirtis\u201c.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[105],"tags":[],"class_list":["post-134190","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-istorija","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781.jpg",1290,782,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781-300x182.jpg",300,182,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781-768x466.jpg",768,466,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781-1024x621.jpg",1024,621,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781.jpg",1290,782,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781.jpg",1290,782,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781-600x364.jpg",600,364,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/kitos-temos\/istorija\/\" rel=\"category tag\">Istorija<\/a>","tag_info":"Istorija","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/s00781.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/134190","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=134190"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/134190\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":134192,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/134190\/revisions\/134192"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/134191"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=134190"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=134190"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=134190"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}