{"id":134023,"date":"2026-01-26T10:23:57","date_gmt":"2026-01-26T08:23:57","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=134023"},"modified":"2026-01-26T10:23:57","modified_gmt":"2026-01-26T08:23:57","slug":"ekspertai-apie-svietima-ir-moksla-kas-tampa-konkurencingumo-issukiu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/01\/26\/ekspertai-apie-svietima-ir-moksla-kas-tampa-konkurencingumo-issukiu\/","title":{"rendered":"Ekspertai apie \u0161vietim\u0105 ir moksl\u0105: kas tampa konkurencingumo i\u0161\u0161\u016bkiu?"},"content":{"rendered":"<p><strong>Lietuvoje vis dar tr\u016bksta nuoseklios jungties tarp \u0161vietimo sistemos ir mokslo bei inovacij\u0173 ekosistemos. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei pl\u0117trai skiriama gerokai ma\u017eiau l\u0117\u0161\u0173 nei Europos S\u0105jungos vidurkis, o \u0161vietimo sistema vis dar susiduria su strukt\u016brin\u0117mis spragomis \u2013 nuo l\u0117to reagavimo \u012f technologinius poky\u010dius iki to, kad ne visada parengiami inovacijomis gr\u012fstai ekonomikai reikalingi specialistai. Ekspert\u0173 vertinimu, b\u016btent tai, kaip tarpusavyje veikia \u0161vietimas, mokslas ir inovacij\u0173 politika, lems, ar \u0161alis paj\u0117gs kurti auk\u0161tesn\u0119 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 ir i\u0161laikyti konkurencingum\u0105 ateityje.<\/strong><\/p><p><strong>\u0160vietimas nesp\u0117ja paskui technologijas<\/strong><\/p><p>Politolog\u0117 ir Vilniaus universiteto Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 instituto direktor\u0117 Margarita \u0160e\u0161elgyt\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161vietimas ir mokslas Lietuvoje ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomi antraeil\u0117mis sritimis, kurios didesnio d\u0117mesio sulaukdavo tik ekonomikos pakilimo laikotarpiais.<\/p><p>\u201eIlg\u0105 laik\u0105 tr\u016bko ai\u0161kaus supratimo, kad jokio prover\u017eio be mokslo ir inovacij\u0173 nebus. \u0160vietimas ir mokslas da\u017enai buvo finansuojami likutiniu principu \u2013 kai ekonomika veikia gerai, tada atsiranda papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173, bet ne kaip strateginis prioritetas\u201c, \u2013 sako politolog\u0117.<\/p><p>Kalb\u0117dama apie technologin\u0119 pa\u017eang\u0105, ji pabr\u0117\u017eia, kad problema slypi ne Lietuvos atsilikime, o l\u0117tame \u0161vietimo sistemos prisitaikyme prie poky\u010di\u0173.<\/p><p>\u201eTechnologijos vystosi itin spar\u010diai, tod\u0117l da\u017enai tenka ne eiti koja kojon, o b\u0117gti i\u0161 paskos. Jaunimas prie nauj\u0173 \u012franki\u0173 prisitaiko per m\u0117nesius, o ugdymo turinys kei\u010diasi per metus\u201c, \u2013 pastebi M. \u0160e\u0161elgyt\u0117.<\/p><p>Did\u017eiausi\u0105 atotr\u016bk\u012f politolog\u0117 mato mokyklose, kur, pasak jos, vis dar dominuoja \u017eini\u0173 atkartojimo logika. \u201eVaikai mokomi atsiminti ir atkartoti, o ne spr\u0119sti problemas, kriti\u0161kai vertinti ar kurti. Su dirbtiniu intelektu tokio tipo mokymasis ateityje bus tiesiog nebereikalingas\u201c, \u2013 teigia ji, pridurdama, kad universitetams v\u0117liau tenka keisti netinkamus mokymosi \u012fpro\u010dius.<\/p><p>Pasak pa\u0161nekov\u0117s, spragos \u0161vietimo sistemoje ilgainiui persikelia ir \u012f mokslo bei inovacij\u0173 lauk\u0105, o tai tiesiogiai apsunkina \u0161alies galimybes pl\u0117toti inovacijomis paremt\u0105 ekonomik\u0105 su didesne prid\u0117tine verte.<\/p><p><strong>Pigesniu darbu gr\u012fstas augimo modelis i\u0161sisemia<\/strong><\/p><p>Nacionalinio pl\u0117tros banko ILTE vyriausiosios ekonomist\u0117s Jon\u0117s Kalendien\u0117s teigimu, \u0161vietimo sistemos geb\u0117jimas parengti kriti\u0161kai m\u0105stan\u010dius, naujov\u0117ms atvirus, rizikos nebijan\u010dius ir nes\u0117km\u0117ms atsparius specialistus tiesiogiai lemia \u0161alies potencial\u0105 kurti inovacijas ir jas paversti ekonomine verte. B\u016btent \u010dia i\u0161ry\u0161k\u0117ja Lietuvos&nbsp; problema \u2013 inovacij\u0173 srityje pagal mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir eksperimentin\u0117s pl\u0117tros (MTEP) apimtis Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo Europos S\u0105jungos (ES) vidurkio.<\/p><p>\u201eLietuva moksliniams tyrimams ir eksperimentinei pl\u0117trai i\u0161 viso skiria apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto, kai ES \u0161ali\u0173 vidurkis vir\u0161ija 2,2 proc. Ma\u017e\u0105 lietuvi\u0173 polink\u012f investuoti \u012f inovacijas rodo tai, kad inovacijas vis\u0173 pirma matome kaip galimyb\u0119 \u012fsisavinti ES fondus, o ne verslo ir visos \u0161alies konkurencingumo ilgame laikotarpyje pagrind\u0105. Esame viena i\u0161 \u0161ali\u0173 pirm\u016bni\u0173 pagal ES l\u0117\u0161omis finansuojam\u0173 MTEP i\u0161laid\u0173 dal\u012f ir viena i\u0161 labiausiai atsiliekan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 pagal verslo i\u0161laidas MTEP. Verslo i\u0161laidos MTEP Lietuvoje siekia apie 0,44 proc. BVP, kai ES vidurkis yra ma\u017edaug 1,5 proc. \u201c, \u2013 teigia J. Kalendien\u0117.<\/p><p>Pasak jos, be aktyvesnio verslo vaidmens MTEP srityje tampa sud\u0117tinga ne tik kurti inovacijas, bet ir i\u0161laikyti talentus, o tai ilgainiui silpnina \u0161alies konkurencingum\u0105.<\/p><p>\u201eArtea\u201c banko vyriausioji ekonomist\u0117 Indr\u0117 Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i problema glaud\u017eiai susijusi su iki \u0161iol dominavusiu Lietuvos ekonomikos augimo modeliu. Anot jos, augimas ilg\u0105 laik\u0105 r\u0117m\u0117si besivejan\u010dios ekonomikos prana\u0161umais \u2013 technologij\u0173 per\u0117mimu, pigesne darbo j\u0117ga ir u\u017esienio investicij\u0173 pritraukimu, ta\u010diau \u0161iandien \u0161ie veiksniai nebeu\u017etikrina tokio paties augimo tempo.<\/p><p>\u201eLietuva yra palyginti jauna, ma\u017ea ir atvira ekonomika, kuri pasi\u017eym\u0117jo itin spar\u010dia konvergencija link Europos S\u0105jungos vidurkio. Vis d\u0117lto \u0161iandien jau esame pasiek\u0119 brandesn\u0119 pakop\u0105 \u2013 darbo ka\u0161tai spar\u010diai auga, o \u017eemai kabantys konkurencingumo vaisiai daugiau ar ma\u017eiau yra nura\u0161kyti\u201c, \u2013 sako ekonomist\u0117.<\/p><p>Pasak I. Genyt\u0117s-Pik\u010dien\u0117s, Lietuva neturi daug absoliu\u010di\u0173 konkurencini\u0173 prana\u0161um\u0173 \u2013 nei reik\u0161ming\u0173 gamtini\u0173 i\u0161tekli\u0173, nei didel\u0117s vidaus rinkos, tod\u0117l ateities augimas nei\u0161vengiamai turi remtis inovacijomis ir auk\u0161ta prid\u0117tine verte.<\/p><p>\u201eKita ekonomikos vystymosi pakopa \u2013 tai augimas, gr\u012fstas ni\u0161iniais, inovatyviais sprendimais. Tam b\u016btina kryptingai veikianti \u0161vietimo, inovacij\u0173 ir investicij\u0173 ekosistema, kurioje mokslas, verslas ir valstyb\u0117 veikt\u0173 i\u0161vien\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia ji.<\/p><p>\u0160vietimo sistemos vaidmuo ir galimi jos persitvarkymo scenarijai, kartu su platesniais Lietuvos raidos scenarijais ir j\u0173 reik\u0161me \u0161alies ekonominiam potencialui, bus pristatyti vasario 12 d. vyksian\u010diame ILTE forume 2026, kuris bus atviras visiems norintiems \u2013 reikalinga tik i\u0161ankstin\u0117 registracija.<\/p><p><strong>Atskirtis tampa ekonomine rizika<\/strong><\/p><p>Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161vietimo problemos tiesiogiai persikelia \u012f darbo rink\u0105. I. Genyt\u0117-Pik\u010dien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f augan\u010di\u0105 skaitmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 nelygyb\u0119 tarp region\u0173 ir socialini\u0173 grupi\u0173.<\/p><p>\u201eKadangi Lietuvos darbo rinka yra palyginti sekli, kompetencij\u0173 netolygumai sukuria strukt\u016brinio nedarbo prielaidas \u2013 darbo pasi\u016bla tiesiog neatitinka paklausos kokybini\u0173 kriterij\u0173\u201c, \u2013 sako ji.<\/p><p>Politolog\u0117 M. \u0160e\u0161elgyt\u0117 silpniausia grandimi \u012fvardija bendrojo ugdymo mokyklas. Jos teigimu, mokytoj\u0173 tr\u016bkumas, neparengtos programos ir didel\u0117 atskirtis tarp skirting\u0173 mokykl\u0173 kuria nelygias starto pozicijas jaunimui ir ilgainiui persikelia \u012f visuomen\u0119.<\/p><p>\u201eKalbant apie \u0161vietimo sistemos prioritetus, mokykl\u0173 grandis \u0161iandien yra kriti\u0161kai svarbi. \u010cia formuojasi pagrindin\u0117s kompetencijos \u2013 kritinis m\u0105stymas, mokymosi \u012fg\u016bd\u017eiai ir atvirumas inovacijoms. Nesant sisteminio po\u017ei\u016brio, apiman\u010dio vis\u0105 ugdymo grandin\u0119, reformos i\u0161liks fragmenti\u0161kos\u201c, \u2013 sako politolog\u0117.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvoje vis dar tr\u016bksta nuoseklios jungties tarp \u0161vietimo sistemos ir mokslo bei inovacij\u0173 ekosistemos. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei pl\u0117trai skiriama gerokai ma\u017eiau l\u0117\u0161\u0173 nei Europos S\u0105jungos vidurkis, o \u0161vietimo sistema&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":134024,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Asociatyvi Unsplash.com nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[28],"tags":[],"class_list":["post-134023","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-svietimas","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-scaled.jpg",2560,1707,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-1024x683.jpg",1024,683,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-1536x1024.jpg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-2048x1365.jpg",2048,1365,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/svietimas\/\" rel=\"category tag\">\u0160vietimas<\/a>","tag_info":"\u0160vietimas","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/134023","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=134023"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/134023\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":134025,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/134023\/revisions\/134025"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/134024"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=134023"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=134023"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=134023"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}