{"id":133438,"date":"2026-01-09T14:23:57","date_gmt":"2026-01-09T12:23:57","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=133438"},"modified":"2026-01-09T14:24:02","modified_gmt":"2026-01-09T12:24:02","slug":"per-2025-m-antrosios-pakopos-pensiju-fonduose-gyventoju-sukaupta-suma-padidejo-daugiau-nei-163-proc-iki-106-mlrd-euru","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2026\/01\/09\/per-2025-m-antrosios-pakopos-pensiju-fonduose-gyventoju-sukaupta-suma-padidejo-daugiau-nei-163-proc-iki-106-mlrd-euru\/","title":{"rendered":"Per 2025 m. antrosios pakopos pensij\u0173 fonduose gyventoj\u0173 sukaupta suma padid\u0117jo daugiau nei +16,3 proc., iki 10,6 mlrd. eur\u0173"},"content":{"rendered":"<p><strong>Per 2025-uosius metus Lietuvos pensij\u0173 sistemos antrosios pakopos dalyviams pensij\u0173 fondai i\u0161 investicij\u0173 u\u017edirbo 618 mln. Bendras pensij\u0173 fond\u0173 nuo 2004 m. u\u017edirbtas pelnas met\u0173 pabaigoje jau vir\u0161ijo 4 mlrd. eur\u0173.<\/strong><\/p><p>\u201e2025-ieji pasaulio finans\u0173 rinkoms pirmiausia \u012fsimin\u0117 d\u0117l met\u0173 prad\u017eioje JAV paskelbt\u0173 kontraversi\u0161k\u0173 ekonomini\u0173 sprendim\u0173, susijusi\u0173 su tarif\u0173 politika. Rinkos nusida\u017e\u0117 raudonai, bet netrukus situacija stabilizavosi ir, sugr\u012f\u017e\u0119 \u012f augimo keli\u0105, pernyk\u0161\u010dius metus Lietuvos pensij\u0173 fondai bendrai u\u017ebaig\u0117 su +6,1 proc. vidutiniu pelnu\u201c, \u2013 sako Lietuvos investicini\u0173 ir pensij\u0173 fond\u0173 asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas R\u016bkas.<\/p><p>Pasak jo, net ir nemenk\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 k\u0117lusiais metais pensij\u0173 fond\u0173 valdytojai pademonstravo patikimum\u0105 ir Lietuvos gyventoj\u0173 turt\u0105 pagausino beveik 620 mln. eur\u0173, o antrosios pakopos pensij\u0173 fond\u0173 sugeneruota svertin\u0117 investicin\u0117 gr\u0105\u017ea beveik dvigubai vir\u0161ijo gruod\u017eio m\u0117n. Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros skelbt\u0105 3,2 proc. i\u0161ankstin\u012f infliacijos \u012fvert\u012f.<\/p><p><strong>Ilgalaikiai rezultatai \u2013 akivaizdi nauda<\/strong><\/p><p>Skai\u010diuojant nuo 2019 m., kai antroje pakopoje senuosius fondus pakeit\u0117 gyvenimo ciklo fondai, per septynerius metus iki 2025 m. pabaigos jie jau yra sugenerav\u0119 teigiam\u0105 +86,6 proc. investicin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105.<\/p><p>\u201eGyvenimo ciklo fond\u0173 rezultatai ai\u0161kiai rodo, kad strukt\u016briniai sprendimai pensij\u0173 sistemoje duoda ap\u010diuopiam\u0105 naud\u0105 \u2013 net ir per sud\u0117tingus laikotarpius ilgalaik\u0117 gr\u0105\u017ea i\u0161lieka reik\u0161minga ir stabiliai lenkia infliacij\u0105. Ilgalaik\u0117 beveik 90 proc. siekianti gr\u0105\u017ea n\u0117ra tik teorinis skai\u010dius \u2013 tai reali vert\u0117 \u017emoni\u0173 pensij\u0173 s\u0105skaitose, kuri tiesiogiai prisideda prie didesnio finansinio saugumo senatv\u0117je\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia V. R\u016bkas.<\/p><p>Jis taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, jog pagal pensij\u0173 fond\u0173 rezultatus Lietuva jau kelerius pastaruosius metus patenka tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) lyderi\u0173. Pavyzd\u017eiui, 2024 m. Lietuvos pensij\u0173 fond\u0173 u\u017edirbta investicin\u0117 gr\u0105\u017ea daugiau nei trigubai vir\u0161ijo EBPO vidurk\u012f ir pagal \u0161\u012f rodikl\u012f tarp vis\u0173 bloko valstybi\u0173 Lietuva buvo tre\u010dioje vietoje.<\/p><p>2025 m. pabaigoje vidutinis II pakopos pensij\u0173 fond\u0173 dalyvis buvo sukaup\u0119s apie 7,3 t\u016bkst. eur\u0173, i\u0161 kuri\u0173 ma\u017edaug 2,6 t\u016bkst. eur\u0173 sudar\u0117 investicij\u0173 gr\u0105\u017ea. Vien per 2025 metus vidutin\u0117 investicin\u0117 gr\u0105\u017ea siek\u0117 432 eurus.<\/p><p>\u201eIlgalaikio kaupimo rezultatai dar ry\u0161kesni. Jei vertintume, kad gyventojas pensij\u0173 kaupime dalyvauja nuo pat reformos prad\u017eios 2004 met\u0173 ir vis\u0105 laikotarp\u012f u\u017edirbo vidutin\u012f \u0161alies darbo u\u017emokest\u012f bei kaup\u0117 akcij\u0173 pensij\u0173 fonde, tai jo sukaupta suma \u0161iai dienai b\u016bt\u0173 apie 19,5 t\u016bkst. eur\u0173. Jo u\u017edirbtas pelnas i\u0161 investicij\u0173 per 2025 m. b\u016bt\u0173 1,4 t\u016bkst. eur\u0173, o per vis\u0105 laikotarp\u012f nuo 2004-\u0173j\u0173 \u2013 apie 8,7 t\u016bkst. eur\u0173\u201c, \u2013 LIPFA atliktais skai\u010diavimais dalijasi V. R\u016bkas.<\/p><p>Pasak jo, toks ry\u0161kus skirtumas susidaro d\u0117l to, kad ne visi 1,4 mln. dalyvi\u0173 kaupia nuo pat prad\u017ei\u0173: dalis prisijung\u0117 gerokai v\u0117liau, dalis kaupim\u0105 yra sustabd\u0119, dalis \u2013 emigrav\u0119 i\u0161 Lietuvos.<\/p><p><strong>Pensij\u0173 fond\u0173 rezultatai pagal am\u017eiaus grupes<\/strong><\/p><p>Analizuojant pagal am\u017eiaus grupes, pernai geriausi\u0105 rezultat\u0105 demonstravo 37\u201350 m. am\u017eiaus grup\u0117s (\u201ePensija 1982\u20131988\u201c ir \u201ePensija 1975\u20131981\u201c) fondai, per 2025 m. paaug\u0119 +6,8 proc. Kukliausias rezultatas, +3,5 proc. fiksuotas konservatyviame \u201eTurto i\u0161saugojimo fonde\u201c.<\/p><p>Nuo 2019 m. net ir konservatyviausio investavimo \u2013 \u201eTurto i\u0161saugojimo fonde\u201c \u2013 sukauptas Lietuvos gyventoj\u0173 turtas yra padid\u0117j\u0119s beveik penktadaliu, arba +17,7 proc. Per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f net trij\u0173 fond\u0173 \u2013 \u201ePensija 1975\u20131981\u201c, \u201ePensija 1982\u20131988\u201c bei \u201ePensija 1989\u20131995\u201c \u2013 dalyviai savo turt\u0105 jau yra padvigubin\u0119: atitinkamai +106,3 proc., +104,7 proc. ir +102,4 proc.&nbsp;<\/p><p>\u201eNedaug nuo trij\u0173 daugiausiai i\u0161augusi\u0173 gyvenimo ciklo fond\u0173 atsilieka ir dabartini\u0173 23\u201329 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117s, fondo \u201ePensija 1996-2002\u201c dalyviai \u2013 j\u0173 turto investicin\u0117 gr\u0105\u017ea nuo 2019 m. siekia +98,8 proc. Vyriausi\u0173j\u0173 dalyvi\u0173 \u2013 gimusi\u0173 1974 m. ir anks\u010diau \u2013 pensij\u0173 fond\u0173 rezultatai kuklesni, nes, art\u0117jant pensiniam am\u017eiui ir siekiant apsaugoti gyventoj\u0173 turt\u0105, investicij\u0173 rizika ma\u017einama ir investuojama vis \u012f saugesnius instrumentus\u201c, \u2013 komentuoja V. R\u016bkas.<\/p><p>Tre\u010diosios pakopos pensij\u0173 fondai 2025 m. fiksavo +6 proc. bendr\u0105 svertin\u012f vidurk\u012f. Labiausiai, +6,5 proc., per pra\u0117jusius metus augo didesn\u0117s akcij\u0173 dalies fondai. Mi\u0161raus investavimo fond\u0173 vert\u0117s 2025 m. i\u0161augo +5,2 proc., o ma\u017eesn\u0117s rizikos fond\u0173 augimas sudar\u0117 +3,6 proc.<\/p><p>Bendra tre\u010diosios pakopos fonduose Lietuvos gyventoj\u0173 sukaupto turto vert\u0117 2025 m. pabaigoje vir\u0161ijo 528 mln. eur\u0173 ir per metus i\u0161augo beveik +30 proc., nuo 408 mln. eur\u0173 2024 m. pabaigoje.<\/p><p><strong>K\u0105 \u017eada 2026-ieji?<\/strong><\/p><p>Pagrindinis \u0161i\u0173 met\u0173 Lietuvos pensij\u0173 sistemos \u012fvykis \u2013 pernai priimti ir nuo \u0161i\u0173 met\u0173 sausio 1 d. \u012fsigalioj\u0119 \u012fstatym\u0173 pakeitimai: atsisakyta automatinio \u012ftraukimo \u012f antr\u0105j\u0105 pakop\u0105, artimiausius dvejus metus galima pasitraukti i\u0161 antrosios pakopos be joki\u0173 papildom\u0173 s\u0105lyg\u0173, gyventojams taip pat suteikta galimyb\u0117 dal\u012f antrosios pakopos fonduose sukaupt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio am\u017eiaus, padidinta vienkartin\u0117s i\u0161mokos sulaukus pensijos riba, lankstesnis \u012fmok\u0173 mok\u0117jimas.<\/p><p>LIPFA vadovas V. R\u016bkas \u012fsitikin\u0119s, kad d\u0117l priimt\u0173 pakeitim\u0173 pasitik\u0117jimas Lietuvos pensij\u0173 sistema i\u0161augs.<\/p><p>\u201eReikia pripa\u017einti, kad dalis dabar antroje pensij\u0173 sistemos pakopoje esan\u010di\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 i\u0161 jos pasitrauks. Ta\u010diau tikiu, kad \u017emones realiai pasiekusios l\u0117\u0161os leis \u012fsitikinti, kad pensij\u0173 fonduose sukauptas turtas ir sugeneruotas investicinis prieaugis yra realus. Augant visuomen\u0117s finansiniam ra\u0161tingumui ir vis didesnei daliai \u017emoni\u0173 suvokiant asmenin\u0119 atsakomyb\u0119 ir b\u016btinyb\u0119 pasir\u016bpinti savo senatve, manau, jog galiausiai \u0161is procesas tur\u0117s teigiam\u0105 poveik\u012f tiek bendram pasitik\u0117jimui Lietuvos pensij\u0173 sistema, tiek ir \u017emoni\u0173 apsisprendimui kaupti papildomai\u201c, \u2013 sako V. R\u016bkas.<\/p><p>Jis primena, kad antrosios pakopos pensij\u0173 fondai \u0161iuo metu yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda ir valstyb\u0117, papildomai kiekvienam kaupian\u010diajam kas m\u0117nes\u012f pridedanti po 1,5 proc. nuo \u0161alies vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio. Atsi\u017evelgiant \u012f vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio did\u0117jim\u0105, kiekvienam antroje pakopoje papildomai kaupian\u010diam \u017emogui valstyb\u0117 2026 m. prid\u0117s ma\u017edaug 400 eur\u0173.<\/p><p>\u201ePensij\u0173 fondai \u012f \u0161iuos metus \u012f\u017eeng\u0117 pasiruo\u0161\u0119 \u012fvairiems scenarijams \u2013 su pakankamu likvidumu ir atsakingai subalansuotais portfeliais. Tod\u0117l net ir daliai \u017emoni\u0173 nusprendus pasitraukti, tai netur\u0117s neigiamos \u012ftakos likusi\u0173 dalyvi\u0173 pensij\u0173 kaupimui ar ilgalaikei investicinei gr\u0105\u017eai\u201c, \u2013 apibendrina V. R\u016bkas.<\/p><figure class=\"wp-block-table\"><table class=\"has-fixed-layout\"><tbody><tr><td><strong>II pakopos fond\u0173 kategorijos gr\u0105\u017eos vidurkis<\/strong><\/td><td><strong>2025 m.,<\/strong><\/td><td><strong>Nuo GCF veiklos prad\u017eios (<a>2019 m<\/a>.)<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Pensija 2003 \u2013 2009<\/td><td>6,1%<\/td><td>6,1%<\/td><\/tr><tr><td>Pensija 1996 \u2013 2002<\/td><td>6,6%<\/td><td>98,8%<\/td><\/tr><tr><td>Pensija 1989 \u2013 1995<\/td><td>6,7%<\/td><td>102,4%<\/td><\/tr><tr><td>Pensija 1982 \u2013 1988<\/td><td>6,8%<\/td><td>104,7%<\/td><\/tr><tr><td>Pensija 1975 \u2013 1981<\/td><td>6,8%<\/td><td>106,3%<\/td><\/tr><tr><td>Pensija 1968 \u2013 1974<\/td><td>5,9%<\/td><td>88,4%<\/td><\/tr><tr><td>Pensija 1961 \u2013 1967<\/td><td>4,6%<\/td><td>49,6%<\/td><\/tr><tr><td>Turto i\u0161saugojimo fondas<\/td><td>3,5%<\/td><td>17,7%<\/td><\/tr><tr><td><strong>Bendras svertinis vidurkis<\/strong><\/td><td><strong>6,1%<\/strong><\/td><td><strong>86,6%<\/strong><\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure><figure class=\"wp-block-table\"><table class=\"has-fixed-layout\"><tbody><tr><td><strong>III pakopos fond\u0173 kategorijos gr\u0105\u017eos vidurkis<\/strong><\/td><td><strong>2025 m.<\/strong><\/td><td><strong>5 met\u0173 laikotarpis<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Didesn\u0117s akcij\u0173 dalies P3P fondai<\/td><td>6,5%<\/td><td>58,0%<\/td><\/tr><tr><td>Mi\u0161raus investavimo P3P fondai<\/td><td>5,2%<\/td><td>23,7%<\/td><\/tr><tr><td>Ma\u017eesn\u0117s rizikos P3P fondai<\/td><td>3,6%<\/td><td>1,2%<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Per 2025-uosius metus Lietuvos pensij\u0173 sistemos antrosios pakopos dalyviams pensij\u0173 fondai i\u0161 investicij\u0173 u\u017edirbo 618 mln. Bendras pensij\u0173 fond\u0173 nuo 2004 m. u\u017edirbtas pelnas met\u0173 pabaigoje jau vir\u0161ijo 4 mlrd&#8230;. <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":124182,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[24],"tags":[],"class_list":["post-133438","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-aktualijos","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1.jpg",2000,1333,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1-1024x682.jpg",1024,682,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1-1536x1024.jpg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1.jpg",2000,1333,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/aktualijos\/\" rel=\"category tag\">Aktualijos<\/a>","tag_info":"Aktualijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/Vaidotas-Rukas-1.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/133438","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=133438"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/133438\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":133439,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/133438\/revisions\/133439"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/124182"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=133438"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=133438"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=133438"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}