{"id":132088,"date":"2025-12-03T12:35:59","date_gmt":"2025-12-03T10:35:59","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=132088"},"modified":"2025-12-03T12:36:56","modified_gmt":"2025-12-03T10:36:56","slug":"apklausa-kaledinems-dovanoms-lietuviai-skirs-kuklesni-biudzeta-nei-pernai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/12\/03\/apklausa-kaledinems-dovanoms-lietuviai-skirs-kuklesni-biudzeta-nei-pernai\/","title":{"rendered":"Apklausa: kal\u0117din\u0117ms dovanoms lietuviai skirs kuklesn\u012f biud\u017eet\u0105 nei pernai"},"content":{"rendered":"

\u0160iemet dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 planuoja ma\u017einti i\u0161laidas kal\u0117din\u0117ms dovanoms ir apsiriboti 50\u2013100 eur\u0173 biud\u017eetu. Kartu kei\u010diasi ir pasiruo\u0161imo \u012fpro\u010diai: daugiausia pirkini\u0173 planuojama \u012fsigyti gruod\u017eio prad\u017eioje arba viduryje, rodo naujausia \u201eCitadele\u201c banko u\u017esakymu atlikta Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 apklausa.<\/strong><\/p>

Dovanomis pasir\u016bpinama iki gruod\u017eio vidurio<\/strong><\/p>

Apklausos rezultatai rodo, jog lietuviai kal\u0117dines dovanas ketina pirkti gruod\u017eio prad\u017eioje arba viduryje \u2013 \u0161itaip teig\u0117 42 proc. respondent\u0173. Vos daugiau nei penktadalis (21 proc.) gyventoj\u0173 dovanas renkasi pirkti spontani\u0161kai, o lygiai penktadalis apklaust\u0173j\u0173 dovanomis jau pasir\u016bpino likus m\u0117nesiui ar net keliems m\u0117nesiams iki \u0161ven\u010di\u0173.<\/p>

Nedidel\u0117 dalis lietuvi\u0173 teig\u0117 pirkinius atidedantys paskutinei minutei: savait\u0119 prie\u0161 \u0161ventes dovanas pirks ma\u017edaug 5 proc. gyventoj\u0173, o paskutin\u0119 akimirk\u0105, \u0161ven\u010di\u0173 dien\u0105 arba kelios dienos prie\u0161 \u0161ventes \u2013 2 proc. Nors daugumai dovanos i\u0161lieka svarbia \u0161ven\u010di\u0173 dalimi, 9 proc. apklaust\u0173j\u0173 \u0161iemet i\u0161vis neketina j\u0173 pirkti.<\/p>

\u201eSkirtingi pirkimo \u012fpro\u010diai rodo, kad lietuviai \u012f \u0161ventes \u017evelgia labai \u012fvairiai: vieni dovanas suplanuoja i\u0161 anksto, kiti pasikliauja emocija ir paskutin\u0117s minut\u0117s sprendimu. Vis d\u0117lto faktas, kad daugiausia dovan\u0173 planuojama \u012fsigyti dar gruod\u017eio prad\u017eioje, leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105 \u2013 \u017emon\u0117s vis dar vengia paskutin\u0117s minut\u0117s \u0161urmulio ir stengiasi \u0161vent\u0117ms pasiruo\u0161ti atsakingai. Tai leid\u017eia ramiau apsvarstyti, ko i\u0161 ties\u0173 reikia, palyginti kainas, rasti palankesni\u0173 pasi\u016blym\u0173 ir taip sutaupyti ne tik pinig\u0173, bet ir i\u0161vengti papildomo streso\u201c, \u2013 komentuoja \u201eCitadele\u201c banko Baltijos \u0161ali\u0173 klient\u0173 patirties tobulinimo centro vadov\u0117 Rasa Nar\u0117.<\/p>

Pana\u0161ios tendencijos matomos ir Latvijoje bei Estijoje, kur did\u017eioji dauguma apklaust\u0173j\u0173 taip pat ketina pirkti dovanas \u012fsib\u0117g\u0117jus gruod\u017eiui. Visose Baltijos \u0161alyse ry\u0161ki ir spontani\u0161ko, neplanuoto apsipirkimo dalis \u2013 Estijoje toki\u0173 pirk\u0117j\u0173 \u0161iemet yra 23 proc., o Latvijoje \u2013 28 proc.<\/p>

Da\u017eniausiai pasirenkama suma \u2013 nuo 50 iki 100 eur\u0173<\/strong><\/p>

Lyginant su pra\u0117jusiais metais, \u0161iemet lietuvi\u0173 dovan\u0173 biud\u017eetai susitrauk\u0117: did\u017eioji dalis \u2013 daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) \u2013 apklaust\u0173j\u0173 ketina i\u0161leisti nuo 50 iki 100 eur\u0173, kai pernai dauguma dovanoms planavo skirti nuo 100 iki 200 eur\u0173. Tok\u012f biud\u017eet\u0105 \u0161iemet nurod\u0117 24 proc., gyventoj\u0173. Simboli\u0161k\u0105 sum\u0105 \u2013 iki 50 eur\u0173 \u2013 ketina i\u0161leisti 12 proc. apklaust\u0173j\u0173, o nuo 200 iki 300 eur\u0173 dovanoms skirti \u017eada 16 proc. gyventoj\u0173.<\/p>

Latvijoje ir Estijoje vyrauja pana\u0161ios proporcijos, nors didesni\u0173 biud\u017eet\u0173 dalis abiejose \u0161alyse ma\u017eesn\u0117 nei Lietuvoje. Estijoje kiek ry\u0161kesnis 100\u2013200 eur\u0173 segmentas, ta\u010diau nema\u017ea dalis est\u0173, kaip ir latviai, nurodo 50\u2013100 eur\u0173 biud\u017eet\u0105.<\/p>

\u201eApklausos rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 \u0161iemet \u012f kal\u0117dini\u0173 dovan\u0173 biud\u017eet\u0105 \u017ei\u016bri atsakingai. Did\u017eiausia dalis \u017emoni\u0173 dovanoms planuoja skirti nuo 50 iki 100 eur\u0173, o beveik kas de\u0161imtas i\u0161vis neketina j\u0173 pirkti. Tai atspindi ne tik saikingesn\u012f vartojim\u0105, bet ir besikei\u010diant\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u0161ventes: vis daugiau \u017emoni\u0173 renkasi ne materialias dovanas, o patirt\u012f, laik\u0105 su artimaisiais ar rank\u0173 darbo dovanas\u201c, \u2013 pastebi R. Nar\u0117.<\/p>

Auga planuojan\u010di\u0173j\u0173 brangias dovanas dalis<\/strong><\/p>

Vis d\u0117lto, dalis gyventoj\u0173 (16 proc.) kal\u0117din\u0117ms dovanoms ketina i\u0161leisti 200-300 eur\u0173. Pernai tok\u012f biud\u017eet\u0105 planuojan\u010di\u0173j\u0173 buvo 13 proc. Anot ekspert\u0117s, tai iliustruoja Lietuvos gyventoj\u0173 perkamosios galios atsigavim\u0105 bei pozityvias Kal\u0117d\u0173 ma\u017emenin\u0117s prekybos perspektyvas.<\/p>

\u201eTik\u0117tina, kad \u0161i\u0173 met\u0173 Kal\u0117d\u0173 ma\u017emenin\u0117s prekybos rezultatai bus geresni nei pernai \u2013 prekybos augimas gali siekti apie 10 proc. Stipr\u0117janti perkamoji galia, ma\u017e\u0117jantis EURIBOR ir d\u0117l to atpigusios paskolos, taip pat augantys atlyginimai didins pirk\u0117j\u0173 galimybes \u012fsigyti brangesni\u0173 ir ilgalaikio vartojimo preki\u0173. Tod\u0117l \u0161iemet tik\u0117tinas elektronikos, garso ir vaizdo technikos, juvelyrikos, drabu\u017ei\u0173, sporto preki\u0173, \u017eaidim\u0173 ir \u017eaisl\u0173 pardavim\u0173 augimas\u201c, \u2013 komentuoja R. Nar\u0117.<\/p>

Kaip i\u0161vengti neplanuot\u0173 i\u0161laid\u0173?<\/strong><\/p>

\u201eCitadele\u201c banko ekspert\u0117 pabr\u0117\u017eia, jog \u0161ventiniu laikotarpiu svarbu i\u0161laikyti finansin\u0119 drausm\u0119 ir vengti skubot\u0173, emocijomis gr\u012fst\u0173 sprendim\u0173.<\/p>

\u201eDa\u017eniausiai padeda paprasti dalykai \u2013 i\u0161 anksto susidarytas pirkini\u0173 s\u0105ra\u0161as, akcij\u0173, kain\u0173 sekimas ir j\u0173 palyginimas bei ai\u0161kiai nusistatytas biud\u017eetas. Tai leid\u017eia i\u0161laikyti kontrol\u0119 ir pasir\u016bpinti dovanomis be papildomo streso\u201c, \u2013 sako R. Nar\u0117.<\/p>

Ji priduria, kad vis da\u017eniau pasirenkami alternatyv\u016bs ir tvaresni sprendimai.<\/p>

\u201ePopuliar\u0117ja dovan\u0173 keitimosi tradicijos, kai \u0161eimos nariai traukia vien\u0105 vard\u0105 ir perka dovan\u0105 tik tam \u017emogui, taip pat populiarios ir rank\u0173 darbo dovanos. Tokie pasirinkimai ne tik suma\u017eina i\u0161laidas, bet ir primena, jog \u0161ventes apibr\u0117\u017eia ne daikt\u0173 kiekis ar dovan\u0173 kaina, o laikas kartu su artimaisiais bei d\u0117mesys vienas kitam\u201c, \u2013 teigia ji.<\/p>

\u201eCitadele\u201c banko u\u017esakymu reprezentatyvi\u0105 Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 apklaus\u0105 atliko tyrim\u0173 agent\u016bra \u201eNorstat\u201c 2025 met\u0173 lapkrit\u012f. Internetin\u0117s apklausos b\u016bdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta ma\u017eiausiai po 1000 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 74 met\u0173.<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iemet dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 planuoja ma\u017einti i\u0161laidas kal\u0117din\u0117ms dovanoms ir apsiriboti 50\u2013100 eur\u0173 biud\u017eetu. Kartu kei\u010diasi ir pasiruo\u0161imo \u012fpro\u010diai: daugiausia pirkini\u0173 planuojama \u012fsigyti gruod\u017eio prad\u017eioje arba viduryje, rodo naujausia \u201eCitadele\u201c… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":132089,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Asociatyvi Unsplash.com nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[24,63],"tags":[],"class_list":["post-132088","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-aktualijos","category-apklausa","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-scaled.jpg",2560,1709,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-768x513.jpg",768,513,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-1024x684.jpg",1024,684,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-1536x1025.jpg",1536,1025,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-2048x1367.jpg",2048,1367,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Aktualijos<\/a> Apklausa<\/a>","tag_info":"Apklausa","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/Asociatyvi-nuotrauka_Unsplash-002-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/132088","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=132088"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/132088\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":132090,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/132088\/revisions\/132090"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/132089"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=132088"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=132088"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=132088"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}