{"id":12888,"date":"2021-08-24T13:15:26","date_gmt":"2021-08-24T10:15:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2021\/08\/24\/magistrales-via-baltica-ruoza-iki-sienos-rekonstruos-per-trejus-metus-2\/"},"modified":"2021-08-24T13:15:26","modified_gmt":"2021-08-24T10:15:26","slug":"magistrales-via-baltica-ruoza-iki-sienos-rekonstruos-per-trejus-metus-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2021\/08\/24\/magistrales-via-baltica-ruoza-iki-sienos-rekonstruos-per-trejus-metus-2\/","title":{"rendered":"Magistral\u0117s \u201eVia Baltica\u201c ruo\u017e\u0105 iki sienos rekonstruos per trejus metus"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Marijampol\u0117je vieš\u0117j\u0119s susisiekimo ministras Marius Skuodis pristat\u0117 magistral\u0117s „Via Baltica“ ruo\u017eo nuo Marijampol\u0117s iki Lietuvos ir Lenkijos valstybi\u0173 sienos rekonstravimo plan\u0105 ir numatom\u0173 darb\u0173 etapus. <\/p>\n

– „Via Baltica“ yra strategiškai svarbi Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui, tai – vienas intensyviausi\u0173 tranzito ruo\u017e\u0173 šalyje, kuriame gausu ir skaud\u017ei\u0173 eismo \u012fvyki\u0173. Tolesn\u0117 šio kelio dalies nuo Marijampol\u0117s iki Lenkijos sienos rekonstrukcija jau netrukus pasist\u016bm\u0117s \u012f priek\u012f, turime suplanuot\u0105 finansavim\u0105 ir aišk\u0173 darb\u0173 plan\u0105, – susitikime su Marijampol\u0117s regiono savivaldybi\u0173 atstovais, verslo bendruomene ir visuomene kalb\u0117jo susisiekimo ministras M. Skuodis.

\n„Via Baltica“ ruo\u017eo nuo Marijampol\u0117s iki valstyb\u0117s sienos (nuo 56, 83 iki 97, 06 km) rekonstravimo darbai bus prad\u0117ti 2022 metais. Jau atliktas strateginio poveikio aplinkai vertinimas, patvirtintas specialusis planas, pagal kur\u012f kelias bus išplatintas iki keturi\u0173 eismo juost\u0173. Šiuo metu vykdomos \u017eem\u0117s pa\u0117mimo proced\u016bros ir projektavimo darbai.

\nAtlikus rekonstrukcij\u0105, \u010dia bus \u012frengtos saugios dviej\u0173 lygi\u0173 ir \u017eiedin\u0117s (jungiamuosiuose keliuose) sankry\u017eos, lygiagret\u016bs su pagrindiniu keliu jungiamieji keliai, nauja sunkiojo transporto stov\u0117jimo aikštel\u0117. Taip pat numatoma paplatinti esamus arba \u012frengti naujus tiltus per upes, pastatyti triukšmo slopinimo u\u017etvar\u0105.

\nPasak ministro, anks\u010diau š\u012f kelio ruo\u017e\u0105, kurio bendras ilgis 40, 23 km, buvo numatyta sutvarkyti iki 2026 m., ta\u010diau per\u017ei\u016br\u0117jus planus darbai spartinami ir ankstinami – rekonstrukcijos pabaiga numatyta iki 2024 m. galo. U\u017ebaigus ir š\u012f etap\u0105, viena intensyviausi\u0173 magistrali\u0173 šalyje bus galima 130 km\/val. grei\u010diu saugiai va\u017eiuoti nuo Kauno per Marijampol\u0119 iki pat Lenkijos sienos. Pirmasis ruo\u017eas nuo Kauno iki Marijampol\u0117s miesto baigtas rekonstruoti 2018 m. pabaigoje.

\nBendras „Via Baltica“ ilgis Lietuvoje – 268 km, tiek sudaro penki magistraliniai keliai: A5 Kaunas–Marijampol\u0117–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaip\u0117da (dalis), A8 Panev\u0117\u017eys–Aristava–Sitk\u016bnai, A17 Panev\u0117\u017eio aplinkkelis ir A10 Panev\u0117\u017eys–Pasvalys–Ryga. Iki 2030 m. visas „Via Baltica“ kelias, einantis per Lietuvos teritorij\u0105, bus rekonstruotas ir atitiks pagrindiniam TEN-T keli\u0173 tinklui keliamus eismo organizavimo bei saugos reikalavimus.

\n„Santakos“ inf. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Marijampol\u0117je vieš\u0117j\u0119s susisiekimo ministras Marius Skuodis pristat\u0117 magistral\u0117s „Via Baltica“ ruo\u017eo nuo Marijampol\u0117s iki Lietuvos ir Lenkijos valstybi\u0173 sienos rekonstravimo plan\u0105 ir numatom\u0173 darb\u0173 etapus. – „Via Baltica“ yra strategiškai… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-12888","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12888","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12888"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12888\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12888"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12888"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12888"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}