{"id":126438,"date":"2025-09-29T10:58:57","date_gmt":"2025-09-29T07:58:57","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=126438"},"modified":"2025-09-29T10:59:01","modified_gmt":"2025-09-29T07:59:01","slug":"kardiologe-apie-nutukima-tai-ne-grozio-o-gyvybes-klausimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/09\/29\/kardiologe-apie-nutukima-tai-ne-grozio-o-gyvybes-klausimas\/","title":{"rendered":"Kardiolog\u0117 apie nutukim\u0105: \u201eTai ne gro\u017eio, o gyvyb\u0117s klausimas\u201c"},"content":{"rendered":"

Lietuvoje nutukimu serga kas penktas suaug\u0119s \u017emogus ir \u0161is skai\u010dius auga. Rugs\u0117jo 29-\u0105j\u0105 minima Pasaulin\u0117 \u0161irdies diena primena, kad nutukimas n\u0117ra tik i\u0161vaizdos klausimas, o l\u0117tin\u0117 liga, tiesiogiai didinanti rizik\u0105 \u0161ird\u017eiai \u2013 nuo hipertenzijos iki staigios mirties. Kod\u0117l jis taip pavojingas \u0161ird\u017eiai ir kokios pagalbos \u0161iandien galima tik\u0117tis, ai\u0161kina gydytoja kardiolog\u0117 Sigita Glaveckait\u0117.<\/strong><\/p>

\u201eMintis, kad nutukimas yra \u201ekosmetinis tr\u016bkumas\u201c, o ne liga, yra da\u017enas klaidingas \u012fsitikinimas, turintis kult\u016brines, istorines ir socialines \u0161aknis. Toks po\u017ei\u016bris yra labai pavir\u0161utini\u0161kas ir pagr\u012fstas tik tuo, kas matoma, visai nesigilinant \u012f nutukimo, kaip ligos, \u017ealingas pasekmes\u201c, \u2013 sako S. Glaveckait\u0117.<\/p>

Tokie stereotipai lemia, kad liga ignoruojama, o \u017emon\u0117s da\u017enai negauna jiems reikalingos pagalbos. Pasak gydytojos, nutukimas yra linkusi atsinaujinti, daugelio veiksni\u0173 lemiama liga, daranti \u012ftak\u0105 med\u017eiag\u0173 apykaitai ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 sveikatai, tod\u0117l jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamas taip pat rimtai, kaip diabetas ar hipertenzija.<\/p>

\u201eNutukimas lemia daugiau nei 229 komplikacij\u0173 i\u0161sivystym\u0105. Jo \u017ealinga \u012ftaka \u012fvairi\u0173 organ\u0173 sistem\u0173 lig\u0173 atsiradimui yra \u012frodyta. I\u0161 \u0161irdies lig\u0173 perspektyvos jis didina rizik\u0105 susirgti \u0161irdies nepakankamumu, 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, dislipidemija, obstrukcine miego apn\u0117ja. Nutukimas didina prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo, staigios \u0161irdin\u0117s mirties ir net aortos vo\u017etuvo angos stenoz\u0117s i\u0161sivystymo rizik\u0105\u201c, \u2013 vardija gydytoja.<\/p>

Anot S. Glaveckait\u0117s, per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius mir\u010di\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, susijusi\u0173 su nutukimu, skai\u010dius padid\u0117jo tris kartus. Tai rodo, kad problema ne tik egzistuoja, bet ir spar\u010diai gil\u0117ja.<\/p>

\u201eTyrimai rodo, jog apie 70 proc. mir\u010di\u0173 antsvor\u012f ar nutukim\u0105 turintiems asmenims \u012fvyksta d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Neretai keliamas klausimas apie \u201emetaboli\u0161kai sveik\u0105 nutukim\u0105\u201c, kai \u017emogus pagal k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 (KMI) priskiriamas prie nutukusi\u0173, bet kol kas neturi metabolini\u0173 sutrikim\u0173. Ta\u010diau \u0161iandien manoma, kad tai t\u0117ra laikina ligos stadija. I\u0161liekant ir augant svoriui metaboliniai sutrikimai ir kartu \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 ligos nei\u0161vengiamai i\u0161sivysto\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia S. Glaveckait\u0117.<\/p>

KMI ir riebal\u0173 pasiskirstymas \u2013 svarb\u016bs rodikliai<\/strong><\/p>

Kaip pasakoja gydytoja, rizika \u0161ird\u017eiai pradeda augti dar tada, kai KMI per\u017eengia 25 rib\u0105. Pasiekus 30 ir daugiau, mir\u010di\u0173 skai\u010dius \u0161oktel\u0117ja, o rizika tampa kritin\u0117. Svarbus ne tik svorio perteklius, bet ir jo pasiskirstymas \u2013 pavojingiausi yra pilvo srityje besikaupiantys, vidaus organus gaubiantys riebalai, kurie tiesiogiai skatina u\u017edegiminius procesus ir \u0161irdies ligas. Patikrinti savo KMI galima patikimais \u012frankiais, tokiais kaip skai\u010diuokl\u0117 tinklalapyje manosvoris.lt.<\/p>

\u201eSolid\u017eiame medicininiame \u017eurnale \u201eLancet\u201c 2018 m. paskelbto tyrimo duomenimis, palyginus su normal\u0173 svor\u012f turin\u010diais asmenimis, gyvenimo trukm\u0117 nuo 40 met\u0173 buvo 4,2 met\u0173 trumpesn\u0117 nutukusiems vyrams ir 3,5 met\u0173 trumpesn\u0117 nutukusioms moterims. Per ma\u017eas svoris taip pat n\u0117ra gerai \u2013 vyr\u0173 gyvenimo trukm\u0117 buvo trumpesn\u0117 4,3 met\u0173, moter\u0173 \u2013 4,5 met\u0173\u201c, \u2013 primena gydytoja S. Glaveckait\u0117.<\/p>

Pirmi \u017eingsniai kovoje su nutukimu<\/strong><\/p>

Ankstyvas reagavimas gali pakeisti ligos eig\u0105, pabr\u0117\u017eia gydytoja. Daug lengviau sustabdyti svorio did\u0117jim\u0105 pa\u010dioje prad\u017eioje \u2013 numesti vien\u0105 ar du kilogramus \u2013 nei v\u0117liau kovoti su de\u0161imtimis papildom\u0173 kilogram\u0173.<\/p>

\u201ePirmasis ir svarbiausias \u017eingsnis yra anksti nustatyti svorio augim\u0105 ir u\u017ekirsti keli\u0105 tolimesniam svorio did\u0117jimui. O jei vien\u0105 ryt\u0105 atsibundame suvok\u0119, jog papildomi kilogramai mums trukdo, o ant stalelio matome sauj\u0105 jau paskirt\u0173 vaist\u0173 nuo hipertenzijos, dislipidemijos ar diabeto, rei\u0161kia ne vienerius metus toleravome \u017ealing\u0105 palydov\u0105 \u2013 nutukim\u0105. Vis d\u0117lto niekada n\u0117ra per v\u0117lu paimti gyvenim\u0105 \u012f savo rankas ir ie\u0161koti pagalbos\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia kardiolog\u0117.<\/p>

Ta\u010diau \u010dia slypi dar vienas svarbus niuansas: vien tik mitybos poky\u010di\u0173 ir fizinio aktyvumo da\u017enai neu\u017etenka. Tai viena prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l tiek daug \u017emoni\u0173 patiria nes\u0117km\u0119 bandydami savaranki\u0161kai suma\u017einti svor\u012f.<\/p>

\u201eJei pakakt\u0173 tik mitybos ir fizinio aktyvumo, turb\u016bt nekalb\u0117tum\u0117me apie epidemij\u0105. Esant nutukimui, paprastai \u0161i\u0173 dviej\u0173 svorio reguliavimo bangini\u0173 neu\u017etenka ir b\u016btinas kompleksinis po\u017ei\u016bris, vertinant psichologinius aspektus bei, neretai, skiriant medikamentin\u012f ar net chirurgin\u012f gydym\u0105. Nutukimas yra liga, kuri\u0105 lemia fiziologini\u0173-genetini\u0173 mechanizm\u0173 disfunkcija, o ne tik elgsenos silpnumas\u201c, \u2013 sako S. Glaveckait\u0117.<\/p>

Emocijos \u2013 nematoma nutukimo pus\u0117<\/strong><\/p>

Nutukimo gydyme svarbi ne tik fizin\u0117, bet ir emocin\u0117 sveikata. Stresas ir nutukimas yra glaud\u017eiai susij\u0119 \u2013 vienu atveju l\u0117tinis stresas skatina svorio augim\u0105 per hormoninius mechanizmus, kitu atveju pats nutukimas tampa streso \u0161altiniu d\u0117l stigmos, socialini\u0173 sunkum\u0173 ir sveikatos problem\u0173.<\/p>

\u201eTarp streso ir nutukimo yra dvikryptis ry\u0161ys: i\u0161 vienos pus\u0117s, l\u0117tinis stresas padidina svorio augimo rizik\u0105, i\u0161 kitos \u2013 d\u0117l svorio stigmos, socialin\u0117s \u012ftampos ar lig\u0173 gali did\u0117ti psichologinis stresas, sukuriant u\u017edar\u0105 yding\u0105 rat\u0105. Emocin\u0117s problemos lemia emocin\u012f valgym\u0105, \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 atsiradim\u0105, ma\u017eina motyvacij\u0105 u\u017esiimti fizine veikla\u201c, \u2013 ai\u0161kina kardiolog\u0117 Sigita Glaveckait\u0117.<\/p>

\u0160tai kod\u0117l gydyme neretai dalyvauja ne tik \u0161eimos gydytojai ar kardiologai, bet ir psichologai bei psichiatrai. Jie padeda atpa\u017einti ir valdyti emocin\u012f valgym\u0105, ma\u017einti stres\u0105 ir gr\u0105\u017einti pacientui motyvacij\u0105.<\/p>

\u201eVis d\u0117lto, kalb\u0117jimas apie nutukim\u0105 i\u0161lieka tabu, o daugelis sergan\u010di\u0173j\u0173 yra prarad\u0119 vilt\u012f, jog svor\u012f \u012fmanoma suma\u017einti. Jie nebenori gird\u0117ti vien tik fraz\u0117s \u201ejums reikia mesti svor\u012f\u201c. Ta\u010diau baikime save plakti \u2013 \u0161iandien jau turime reali\u0173 priemoni\u0173, galin\u010di\u0173 pad\u0117ti. Liga yra gydoma, o pagalba \u2013 pasiekiama\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia gydytoja.<\/p>

Pasaulin\u0117s \u0161irdies dienos renginiai<\/strong><\/p>

\u0160iemet Pasaulin\u0117s \u0161irdies dienai skirti renginiai vyks rugs\u0117jo 28 d., prekybos centre \u201ePanorama\u201c (Saltoni\u0161ki\u0173 g. 9, Vilnius). Nuo 11:30 iki 14:30 val. lankytojai gal\u0117s nemokamai pasitikrinti sveikat\u0105 ir gauti specialist\u0173 konsultacijas: bus atliekami kraujo spaudimo, cholesterolio, gliukoz\u0117s matavimai, k\u016bno sud\u0117ties analiz\u0117. Taip pat vyks mokymai apie pirmosios pagalbos vaistin\u0117l\u0119, viktorina ir kitos interaktyvios veiklos, kuriose dalyviai tur\u0117s galimyb\u0119 laim\u0117ti sveikatai nauding\u0173 priz\u0173.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvoje nutukimu serga kas penktas suaug\u0119s \u017emogus ir \u0161is skai\u010dius auga. Rugs\u0117jo 29-\u0105j\u0105 minima Pasaulin\u0117 \u0161irdies diena primena, kad nutukimas n\u0117ra tik i\u0161vaizdos klausimas, o l\u0117tin\u0117 liga, tiesiogiai didinanti rizik\u0105… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":126439,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Asociatyvi nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-126438","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-scaled.jpeg",2560,1569,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-150x150.jpeg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-300x184.jpeg",300,184,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-768x471.jpeg",768,471,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-1024x627.jpeg",1024,627,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-1536x941.jpeg",1536,941,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-2048x1255.jpeg",2048,1255,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-600x400.jpeg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-600x400.jpeg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-300x300.jpeg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-600x368.jpeg",600,368,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-100x100.jpeg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/Asociatyvi-nuotrauka-scaled.jpeg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/126438","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=126438"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/126438\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":126440,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/126438\/revisions\/126440"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/126439"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=126438"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=126438"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=126438"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}