{"id":126343,"date":"2025-09-26T08:00:00","date_gmt":"2025-09-26T05:00:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=126343"},"modified":"2025-09-25T16:50:23","modified_gmt":"2025-09-25T13:50:23","slug":"papruses-istorija-supratimui-ir-dialogui-apie-tapatybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/09\/26\/papruses-istorija-supratimui-ir-dialogui-apie-tapatybe\/","title":{"rendered":"Papr\u016bs\u0117s istorija \u2013 supratimui ir dialogui apie tapatyb\u0119"},"content":{"rendered":"

Dangyra APANAVI\u010cIEN\u0116<\/em><\/p>

Suvalkijos (S\u016bduvos) kult\u016bros centre-muziejuje surengta tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija buvo baigiamasis rengini\u0173 ciklo, skirto Papr\u016bs\u0117s 500 met\u0173 sukak\u010diai pamin\u0117ti, akcentas. Dvi dienas trukusiame renginyje pristatyta vienuolika mokslini\u0173 prane\u0161im\u0173, forumo dalyviai buvo pakviesti \u012f pa\u017eintin\u0119 kelion\u0119 po istori\u0161kai reik\u0161mingas vietas.<\/h2>

Forumas \u201ePapr\u016bs\u0117s atmintis: vietos bendruomeni\u0173 susiformavimas ir j\u0173 s\u0105veika\u201c prasid\u0117jo nuo sveikinim\u0173. \u012e susirinkusiuosius kreip\u0119sis rajono meras Algirdas Neiberka visiems link\u0117jo gero darbo ir turining\u0173 diskusij\u0173. Jis pad\u0117kojo \u0160aki\u0173, Jurbarko rajon\u0173 ir Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117ms, \u012fsik\u016brusioms buvusios Papr\u016bs\u0117s teritorijoje, prie vakarin\u0117s Lietuvos sienos, kad atsiliep\u0117 \u012f kvietim\u0105 visiems kartu pamin\u0117ti jubiliejin\u0119 sukakt\u012f. Renginyje dalyvav\u0119 \u0161i\u0173 savivaldybi\u0173 vadovai savo ruo\u017etu pasid\u017eiaug\u0117 gra\u017eia vilkavi\u0161kie\u010di\u0173 iniciatyva, u\u017esimezgusiu bendradarbiavimu ir d\u0117kojo konferencijos organizatoriams \u2013 Vilkavi\u0161kio rajono savivaldybei, Vilkavi\u0161kio turizmo ir verslo informacijos centrui bei Mykolo Romerio universitetui (MRU).<\/p>

Rengin\u012f moderavusi vicemer\u0117 Daiva Riklien\u0117 perskait\u0117 Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Naus\u0117dos ir Seimo Pirmininko Juozo Oleko sveikinimus. Seimo nari\u0173 Algirdo Butkevi\u010diaus ir Dariaus Jakavi\u010diaus link\u0117jimus konferencijos dalyviams perdav\u0117 j\u0173 patar\u0117jos.<\/p>

Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino MRU rektor\u0117 prof. dr. Inga \u017dal\u0117nien\u0117. \u012e konferencij\u0105, skirt\u0105 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Papr\u016bs\u0117s ry\u0161i\u0173 500 met\u0173 sukak\u010diai pamin\u0117ti, susirinko mokslininkai, istorikai, bendruomeni\u0173 atstovai ne tik i\u0161 \u012fvairi\u0173 Lietuvos vietovi\u0173, bet ir i\u0161 u\u017esienio. Jie diskutavo apie Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s susik\u016brimo politines aplinkybes, \u012fvairiais aspektais analizavo greta esan\u010di\u0173 teritorij\u0173 \u2013 Papr\u016bs\u0117s \u2013 raidos etapus, aptar\u0117 daug \u012fdomi\u0173 istorini\u0173 fakt\u0173. Konferencijoje buvo akcentuota, kad \u0161iandien svarbu ne tik pa\u017evelgti \u012f Papr\u016bs\u0117s istorij\u0105, bet kartu perm\u0105styti jos reik\u0161m\u0119, kai tautinei tapatybei, bendruomeni\u0173 atsparumui ir saugumui kyla nauj\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173.<\/p>

\"\"
Mokslin\u0117s konferencijos sumanytojas ir \u012fkv\u0117p\u0117jas \u2013 Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Vytautas \u0160lapkauskas. \/ K\u0119stu\u010dio INKRATOS nuotr.<\/figcaption><\/figure>

Pirmasis perskaityti prane\u0161im\u0105 buvo pakviestas \u012f Vilkavi\u0161k\u012f sugr\u012f\u017e\u0119s gyventi MRU profesorius dr. Vytautas \u0160lapkauskas, vadovav\u0119s konferencijos moksliniam komitetui. Tai jis \u012f\u017eieb\u0117 id\u0117j\u0105 pa\u017eym\u0117ti Papr\u016bs\u0117s 500 met\u0173 jubiliej\u0173. \u201eProfesorius pateik\u0117 istorines \u012f\u017evalgas, \u012ftikino. Sudar\u0117me darbo grup\u0119, sutelk\u0117me j\u0117gas, pakviet\u0117me pasienio savivaldybes, \u012fstaigas prisid\u0117ti prie \u0161ios iniciatyvos ir savo veikla, renginiais pa\u017eym\u0117ti sukakt\u012f\u201c, \u2013 sumanymo prad\u017ei\u0105 primin\u0117 D. Riklien\u0117.<\/p>

Prof. dr. V. \u0160lapkauskas, remdamasis lingvistiniais, mitologiniais, archeologiniais-istoriniais ir kitais ra\u0161ytiniais \u0161altiniais, ap\u017evelg\u0117 Papr\u016bs\u0117s susiformavimo istorij\u0105, detaliai analizavo jos vystymosi etapus bei pateik\u0117 savo \u012f\u017evalgas.<\/p>

Apie tai, kokias pasekmes pasienio regionui tur\u0117jo tre\u010diasis Lenkijos ir Lietuvos padalijimas, kalb\u0117jo Klaip\u0117dos universiteto prof. dr. Ruth Leisserowitz. Vytauto Did\u017eiojo universiteto doc. dr. Martynas Purvinas pristat\u0117 Ma\u017eosios Lietuvos ir jos Papr\u016bs\u0117s susiformavimo aplinkybes. Dr. Tobias Mayer i\u0161 Vokietijos kalb\u0117jo apie evangelik\u0173 pr\u016bs\u0173 imigracij\u0105 \u012f Papr\u016bs\u0119 XVIII a., o MRU vyr. lektorius dr. Gintaras \u0160apoka pristat\u0117 to meto Pr\u016bsijos \u017eem\u0117s teisyn\u0105. Prane\u0161im\u0105 mokslininkas pagyvino vaizdine med\u017eiaga \u2013 konferencijos dalyviams atve\u017e\u0117 parodyti kelet\u0105 sen\u0173j\u0173 leidini\u0173, tarp j\u0173 \u2013 original\u0173 Napoleono kodeks\u0105, 1810 m. i\u0161leist\u0105 dabartin\u0117se Heseno \u017eem\u0117se (Vokietija).<\/p>

\"\"
Konferencijos dalyviai tur\u0117jo prog\u0105 pamatyti original\u0173 1810 metais i\u0161leist\u0105 Napoleono kodeks\u0105. \/ Giedrim\u0117s DID\u017dIAPETRIEN\u0116S nuotr.<\/figcaption><\/figure>

Ne ma\u017eiau \u012fdom\u016bs buvo ir kit\u0173 mokslin\u0117s konferencijos dalyvi\u0173 prane\u0161imai. Pr\u016bsijos valstyb\u0117s kolonizacijos politik\u0105 gyvai i\u0161d\u0117st\u0117 m\u016bs\u0173 kra\u0161tiet\u0117, \u0161iuo metu Italijoje gyvenanti istorijos \u017einov\u0117 Sigita \u0160vedait\u0117. Apie \u017eyd\u0173 gyvenim\u0105 prie Ryt\u0173 Pr\u016bsijos sienos kalb\u0117jo Michaelis Leisserowitz i\u0161 Berlyno (Vokietija). \u017dymi\u0173 Lietuvos Papr\u016bs\u0117s totori\u0173 veikl\u0105 pristat\u0117 \u0161ios tautos bendruomen\u0117s atstovas, MRU prof. dr. Adas Jakubauskas. Prane\u0161im\u0105 apie konfliktus d\u0117l kalb\u0173 vartojimo pamaldose Liubavo, Kalvarijos ir Vi\u0161ty\u010dio parapijose perskait\u0117 dr. Algimantas Katilius (Lietuvos istorijos institutas), o \u012f\u017evalgomis apie Vi\u0161ty\u010dio j\u0117zuit\u0173 misij\u0105 1736\u20131769 m. pasidalijo Vilniaus universiteto bibliotekos atstovas Mindaugas Marazas.<\/p>

Kra\u0161totyrinink\u0117 Gra\u017eina \u017demaitien\u0117 i\u0161 kaimyninio Kudirkos Naumies\u010dio papasakojo apie Pr\u016bsijos \u0160irvintos miestelio ir Papr\u016bs\u0117s Naumies\u010dio ry\u0161ius. Danguol\u0117 Stonyt\u0117, senovin\u0117s technikos muziejaus vadov\u0117, primin\u0117 tuometini\u0173 naujovi\u0173, technikos ir technologij\u0173 keli\u0105 \u012f Lietuv\u0105 per Papr\u016bs\u0119 bei pakviet\u0117 visus ap\u017ei\u016br\u0117ti eksponatus.<\/p>

Antr\u0105j\u0105 renginio dien\u0105 konferencijos dalyviai aplank\u0117 ne tik \u0161\u012f Smalininkuose (Jurbarko r. sav.) \u012fkurt\u0105 privat\u0173 muziej\u0173, bet ir kitas reik\u0161mingas, su Papr\u016bs\u0117s istorija susijusias vietas: daugiakult\u016br\u012f Vi\u0161ty\u010dio miestel\u012f su v\u0117jo mal\u016bnu ir maldos namais, Pr\u016bsijos pasienio istorij\u0105 menan\u010dius Kybartus, Kudirkos Naumiest\u012f bei Kiduli\u0173 dvar\u0105, kuriame, tik\u0117tina, lank\u0117si Pr\u016bsijos karali\u0161koji pora \u2013 Frydrichas Vilhelmas III ir karalien\u0117 Luiz\u0117.<\/p>

Dvi dienas m\u016bs\u0173 rajone vie\u0161\u0117j\u0119 konferencijos dalyviai buvo svetingai sutikti. Jiems \u012fteiktos simbolin\u0117s LR Seimo, Vilkavi\u0161kio rajono savivaldyb\u0117s bei Turizmo ir verslo informacijos centro dovanos, Pae\u017eeri\u0173 dvaro erdv\u0117se surengta edukacija \u201eIstorijos kvapai. Nuo Kleopatros \u2013 iki Napoleono\u201c. Taip pat visi gal\u0117jo pasi\u017evalgyti po nuotrauk\u0173 i\u0161 vykusi\u0173 rengini\u0173, skirt\u0173 Papr\u016bs\u0117s 500 met\u0173 sukak\u010diai pa\u017eym\u0117ti, parod\u0105, dvaro ledain\u0117je paskanauti pagal senovinius receptus pagamint\u0173 gurmani\u0161k\u0173 patiekal\u0173, kuriais ka\u017ekada m\u0117gavosi didikai.<\/p>

Spalio m\u0117nes\u012f pana\u0161i konferencija vyks Pag\u0117giuose. Abiej\u0173 konferencij\u0173 prane\u0161im\u0173 pagrindu parengti mokslo straipsniai suguls \u012f monografijos puslapius. Leidinyje atsispind\u0117s ir vyk\u0119 renginiai, skirti Papr\u016bs\u0117s jubiliejui.<\/p>

\"\"<\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dangyra APANAVI\u010cIEN\u0116 Suvalkijos (S\u016bduvos) kult\u016bros centre-muziejuje surengta tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija buvo baigiamasis rengini\u0173 ciklo, skirto Papr\u016bs\u0117s 500 met\u0173 sukak\u010diai pamin\u0117ti, akcentas. Dvi dienas trukusiame renginyje pristatyta vienuolika mokslini\u0173 prane\u0161im\u0173, forumo… <\/p>\n","protected":false},"author":11,"featured_media":126344,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Konferencijoje dalyvavo daug sve\u010di\u0173 i\u0161 Lietuvos, buvo atvykusi\u0173j\u0173 ir i\u0161 u\u017esienio. Svetingai juos pri\u0117m\u0117 Vilkavi\u0161kio rajono savivaldyb\u0117s vadovai \u2013 meras Algirdas Neiberka (tre\u010dias i\u0161 de\u0161in\u0117s) ir vicemer\u0117 Daiva Riklien\u0117 (penkta i\u0161 de\u0161in\u0117s). \/ K\u0119stu\u010dio INKRATOS nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[105,27,42,210],"tags":[],"class_list":["post-126343","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-istorija","category-kultura","category-svarbi-naujiena","category-valstybingumo-keliu","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i.jpg",1250,832,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i-768x511.jpg",768,511,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i-1024x682.jpg",1024,682,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i.jpg",1250,832,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i.jpg",1250,832,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i-600x399.jpg",600,399,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["laikrastissantaka"]},"category_info":"Istorija<\/a> Kult\u016bra<\/a> Svarbi naujiena<\/a> Valstybingumo keliu<\/a>","tag_info":"Valstybingumo keliu","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/s07341_i.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/126343","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/11"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=126343"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/126343\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":126347,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/126343\/revisions\/126347"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/126344"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=126343"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=126343"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=126343"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}