Rekomendacijas bendru \u012fsakymu patvirtino laikinai einanti sveikatos apsaugos ministro pareigas Marija Jakubauskien\u0117 ir laikinai einanti \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas Raminta Popovien\u0117.<\/p>
Kad mobilieji telefonai mokymosi \u012fstaigose turi b\u016bti draud\u017eiami, tokios pozicijos laikosi vaik\u0173 teisi\u0173, sveikatos specialistai, psichologai. \u201eMes pasisakome u\u017e \u017eod\u012f DRAUSTI, kuris yra labai ai\u0161kus. Mes kalbame apie ikimokyklin\u012f, prie\u0161mokyklin\u012f ir ugdym\u0105 iki 10 klas\u0117s, kad ugdymo procese, kuris apima laik\u0105 nuo \u012f\u017eengimo \u012f mokykl\u0105 ir visas veiklas: per pertraukas, ekskursij\u0173 metu, vaikai netur\u0117t\u0173 telefon\u0173\u201c, \u2013 sako Skaitmenin\u0117s etikos centro viena i\u0161 steig\u0117j\u0173Renata Gaudinskait\u0117.<\/strong><\/p> Jai antrina ir Vaiko teisi\u0173 kontrolier\u0117 Edita \u017diobien\u0117: \u201eManau, viskas, kas susij\u0119 su \u017emogaus teisi\u0173 ribojimu, o visos teis\u0117s yra konstitucin\u0117 doktrina, turi b\u016bti ribojamos \u012fstatymu. Tod\u0117l tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fstatymo nuostata d\u0117l draudimo, o tada gali b\u016bti konkretus mokyklos susitarimas, tvarka, kaip to bus laikomasi.\u201c Tokiam po\u017ei\u016briui pritaria ir Sveikatos apsaugos ministerija.<\/p> T\u0117vai pernelyg naiviai galvoja apie savo vaikus<\/strong><\/p> Kokias gr\u0117smes mato sveikatos specialistai ir mokslininkai d\u0117l pernelyg didelio vaik\u0173 ir paaugli\u0173 \u012fsitraukimo \u012f virtuali\u0105 ekran\u0173 realyb\u0119? Pirmiausia \u2013 prieiga prie smurtinio ir pornografinio turinio. Pasak Skaitmenin\u0117s etikos centro specialist\u0173, vaikai iki 8 met\u0173 labai sunkiai skiria turin\u012f, kuris yra reklaminis, o kuris yra tikras, kuris skirtas parduoti ka\u017ekoki\u0105 id\u0117j\u0105. Jie neturi tokio geb\u0117jimo, tod\u0117l labai svarbu ugdyti j\u0173 kritin\u012f m\u0105stym\u0105. O did\u017eiosios rizikos yra susijusios su seksualizuotu ir pornografiniu turiniu. Kai paskait\u0173 metu pradini\u0173 klasi\u0173 vaik\u0173 lektoriai klausia, kas yra mat\u0119 pornografini\u0173 vaizd\u0173 internete, klas\u0117se pakyla daug rank\u0173. Deja, t\u0117vai da\u017enai t\u0173 gr\u0117smi\u0173 nemato, nes nesidomi, kuo u\u017esiima interneto platyb\u0117se j\u0173 at\u017ealos. Suaugusi\u0173j\u0173 \u017einios yra \u017eymiai siauresn\u0117s, nei j\u0173 vaik\u0173 geb\u0117jimas susirasti. Vaiko teisi\u0173 apsaugos kontrolier\u0117 Edita \u017diobien\u0117 persp\u0117ja, kad vaikai internete gali susidurti su keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pornografijos pavojais: vaikai gali susirasti ir \u017ei\u016br\u0117ti, o gali b\u016bti bandoma juos \u012ftraukti: \u012fkalb\u0117ti nusirengti, atsi\u0173sti savo nuotrauk\u0173, o tada bandyti \u0161anta\u017euoti. Mezgamos neai\u0161kios pa\u017eintys, kai prisistatoma to paties am\u017eiaus mergaite, o i\u0161 ties\u0173 tai yra pagyven\u0119s vyri\u0161kis. \u201eIr tai vyksta tuo pa\u010diu metu, kai kurie t\u0117vai kovoja, kad mokyklose neb\u016bt\u0173 d\u0117stomas lytinis \u0161vietimas, o j\u0173 vaikai \u017ei\u016bri \u201epa\u010di\u0105 juod\u017eiausi\u0105\u201c parnografij\u0105 internete. T\u0117vai ne\u012fvertina da\u017enai savo vaik\u0173, ne\u017eino su kuo jie bendrauja, savo at\u017ealas mato kaip ma\u017eus ir p\u016bkuotus\u201c, \u2013 sako vaiko teisi\u0173 apsaugos kontrolier\u0117.<\/p> Ken\u010dia emocin\u0117 ir fizin\u0117 sveikata<\/strong><\/p> Mokslininkai \u012fvardina ir kitas gr\u0117smes, su kuriomis susiduria dalis vaik\u0173, neribojan\u010di\u0173 laiko prie i\u0161mani\u0173j\u0173 ekran\u0173: paty\u010di\u0173 plitimas, atskirties didinimas, bendruomeni\u0161kumo ma\u017einimas, socialinio lyginimosi skatinimas. VU ir LSMU mokslinink\u0173 atlikto tyrimo duomenys rodo, kad bene pusei \u0161alies moksleivi\u0173 naudojimasis socialiniais tinklais yra tap\u0119s probleminiu, tai rei\u0161kia, kad naudojimasis tampa sunkiai kontroliuojamas, d\u0117l to nuken\u010dia kasdienin\u0117s veiklos \u2013 prarandama kontrol\u0117, atsiranda \u012ftampa, nerimas, kuris dingsta tik prisijungus. \u201eTelefonas \u0161iandien yra net ne multimedijos, bet jau polimedijos \u012frenginys, jis turi skambinimo funkcij\u0105, jame yra ir internetas. Mums tai patogu: ir s\u0105skaitas apmok\u0117ti, ir bilietus nusipirkti, pabendrauti ir papramogauti. Bet a\u0161 gal galiu su savo suaugusiojo protu ir smegenimis valdyti lengviau, nes a\u0161 \u017einau, kad man reikia \u012f darb\u0105, ka\u017ekur kitur, ir a\u0161 galiu liautis. O vaikas negal\u0117s. O mes lengva ranka paduodame, o tada pykstame, kad jis nenori telefono pad\u0117ti, kai jau jis ka\u017ek\u0105 paveikia. Jam per daug sunku atsispirti pagundoms, kurios yra sukuriamos jam \u012ftraukti\u201c, \u2013 sako Skaitmenin\u0117s etikos centro viena i\u0161 steig\u0117j\u0173 R. Gaudinskait\u0117.<\/p> Ry\u0161i\u0173 reguliavimo tarnybos duomenimis, \u0161iandien mokyklose ir j\u0173 teritorijose yra nufilmuojama did\u017eiausia paty\u010di\u0173 vaizdin\u0117s med\u017eiagos dalis. Policija stebi, kad per pamokas vyksta ir psichoaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 platinimas pasitelkiant mobiliuosius: keliauja \u017einut\u0117s kur, kokiu metu, kurioje \u0161iuk\u0161li\u0173 d\u0117\u017e\u0117je bus ka\u017ekas paliekama, kada paimti.<\/p> \u012eprot\u012f suformuoja t\u0117vai<\/strong><\/p> Jei vaikas pernelyg daug laiko praleid\u017eia prie i\u0161mani\u0173j\u0173 ekran\u0173, jo t\u0117vai gali b\u016bti apkaltinti savo at\u017ealos neprie\u017ei\u016bra, teigia vaiko teisi\u0173 specialistai. Juk pirmi kartai prie mobiliojo telefono, plan\u0161et\u0117s ar kito \u012frenginio b\u016bna tuomet, kai suaugusieji nori u\u017eimti at\u017eal\u0105, kad \u0161is jiems netrukdyt\u0173. \u201eVaikai \u012fninka \u012f ekranus, nes t\u0117vai juos atstumia, \u2013 sako Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto direktor\u0117, profesor\u0117 Roma Jusien\u0117.<\/em> \u2013 Ma\u017eiems vaikams duodamas i\u0161manusis \u012frenginys pavyzd\u017eiui, kai t\u0117vai ka\u017eko laukia, ar, kai tvarkosi namus. Vietoj to, kad ir ma\u017euosius \u012ftraukt\u0173 \u012f fizin\u0119 veikl\u0105, duot\u0173 u\u017eduot\u012f, t\u0117vai lyg atstumia nuo sav\u0119s ir sako: \u201eeik ir u\u017esiimk\u201c. Kartais past\u016bm\u0117ja link ekran\u0173, kai nenori, kad vaikas matyt\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 problem\u0173 (skyryb\u0173, darbini\u0173 problem\u0173). Deja, kai n\u0117ra to gero tikro gyvo ry\u0161io, yra internetinis ry\u0161ys.\u201c<\/p> Atlikta t\u0117v\u0173 apklausa rodo, kad \u0161ie savo at\u017ealoms pasi\u016blo i\u0161maniuosius ekranus, kai nori nuraminti suirzus\u012f vaik\u0105 ar j\u012f apdovanoti u\u017e ger\u0105 elges\u012f, taip pat, kai nori pabendrauti su kitais \u017emon\u0117mis, ar siekia, kad vaikas ramiai elgt\u0173si vie\u0161osiose vietose ar planuoja u\u017esiimti nam\u0173 ruo\u0161os darbais. Ta\u010diau virtuali realyb\u0117 ikimokyklinukui negali suteikti tiek naudos, kiek teikia gyvas bendravimas. Tokio am\u017eiaus vaikas mokosi per patirtis, per \u017eaidim\u0105, kur\u012f susigalvoja pats. Tuo pa\u010diu jis mokosi ir savireguliacijos: mokosi numatyti, planuoti, nuslopinti kilusi\u0105 reakcij\u0105, perkelti d\u0117mes\u012f nuo vieno dalyko prie kito, atsiminti tai, k\u0105 jis dar\u0117 iki tol. Pasak socialini\u0173 moksl\u0173 daktar\u0117s Laurynos Rakickien\u0117s, \u0161ie geb\u0117jimai vystosi bene spar\u010diausiai apie 5-6 gyvenimo metus ir yra duomen\u0173, kad lavinimui labiausiai padeda \u017eaidimas, fizinis aktyvumas, s\u0105veikos su aplinkiniais, kasdieni\u0173 problem\u0173 sprendimas.<\/p> Kuo pakeisti telefonus per pertraukas?<\/strong><\/p> Apie fizin\u012f vaik\u0173 u\u017eimtum\u0105, kaip alternatyv\u0105 mobiliesiems \u012frenginiams mokyklose kalba ir Skaitmenin\u0117s etikos centro specialistai. Jie veda mokymus \u012fvairioms visuomen\u0117s grup\u0117ms: visuomen\u0117s sveikatos specialistams, ugdytojams, vaikams ir visiems, kurie domisi probleminiu interneto vartojimu. Pasak vienos i\u0161 centro steig\u0117j\u0173 Renatos Gaudinskait\u0117s, pats blogiausias modelis pasirinktas tose mokyklose, kuriose telefonai leid\u017eiami per pertrauk\u0105, o eidami \u012f pamok\u0105, mokiniai sudeda telefonus \u012f d\u0117\u017eutes ar ka\u017ekur kitur. Nedidel\u012f telefon\u0105 mokinys gali sl\u0117pti drabu\u017eiuose, tur\u0117ti j\u0173 kelis. Kita problema, kad vaikui prie\u0161 pamok\u0105 sunku atiduoti telefon\u0105, jis turi \u201eatsipl\u0117\u0161ti\u201c nuo j\u012f \u012ftraukusio \u017eaidimo, kai dopaminas \u201esprogin\u0117ja\u201c per ausis, ir jam prireikia laiko, 10-15 min., sugr\u012f\u017eti \u012f realyb\u0119. Ir tik tada jis gali susitelkti \u012f pamok\u0105. \u201eKai lankaisi tokioje mokykloje, kuri turi pasitvirtinusi tvark\u0105 d\u0117l telefon\u0173, matai pertrauk\u0173 metu vaikus bendraujan\u010dius tarpusavyje, o jei n\u0117ra tokios tvarkos, visi vaikai pasieniais sulind\u0119 \u012f telefonus\u201c,\u2013 sako Vaiko teisi\u0173 apsaugos kontrolier\u0117 Edita \u017diobien\u0117. Specialistai vieningai sutaria, kad \u201eat\u0117mus ekranus\u201c i\u0161 vaik\u0173 ugdymo \u012fstaigoje, privalu juos pakeisti kita veikla.<\/p> \u201eMokykloje per pertraukas vaikai turi jud\u0117ti, galimyb\u0119 b\u0117gioti \u2013 tam reikia erdvi\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bros. Yra daryta daug eksperiment\u0173, kad vaikai pa\u017eintines u\u017eduotis atlieka \u017eymiai kokybi\u0161kiau po 15 minu\u010di\u0173 fizinio aktyvumo nei to netur\u0117j\u0119. Jei fizin\u0117 veikla vyksta \u017ealioje aplinkoje, tai rezultatai dar geresni\u201c, \u2013 ai\u0161kina socialini\u0173 moksl\u0173 daktar\u0117 Lauryna Rakickien\u0117. Dalis suaugusi\u0173j\u0173 prie\u0161tarauja, kad jei i\u0161 mokini\u0173 atimami telefonai ne tik pamok\u0173, bet ir pertrauk\u0173 metu, jie nebe\u017eino kuo u\u017esiimti. Ta\u010diau psichologai su tokia nuomone nesutinka, pasak j\u0173, telefonas labai greitai pakei\u010diamas kita veikla. \u201e\u017dinoma, jei mokykloje n\u0117ra joki\u0173 laisvalaikiui skirt\u0173 erdvi\u0173, o tik pliki, tu\u0161ti koridoriai, kuriuose neleid\u017eiama vaikams nei b\u0117gioti, nei \u0161\u016bkauti, neleid\u017eiama tiesiog b\u016bti vaikais, tai tada galime tur\u0117ti problem\u0173. Bet mokiniai turi tur\u0117ti galimyb\u0119 arba i\u0161eiti \u012f lauk\u0105, arba naudotis erdv\u0117mis, kuriose yra sporto sal\u0117 ar akt\u0173 sal\u0117, ar ka\u017ekokie stalo \u017eaidimai. Teisingiausia yra leisti patiems vaikams spr\u0119sti, \u012ftraukti juos \u012f diskusij\u0105 \u2013 k\u0105 j\u016bs nor\u0117tum\u0117te veikti pertrauk\u0173 metu? Ar jums reikia s\u0117dmai\u0161i\u0173, ar jums reikia \u0161achmat\u0173, ar reikia daugiau kamuoli\u0173, o gal norite ka\u017ekoki\u0173 treniruokli\u0173 lauke? Reikia diskutuoti su vaikais, o ne spr\u0119sti u\u017e juos\u201c, \u2013 sako lektor\u0117 Renata Gaudinskait\u0117. Ta\u010diau realyb\u0117 yra tokia, kad neretai per pertraukas mokiniams leid\u017eiama naudotis mobiliaisiais telefonais, nes tada mokykloje yra ramu: niekas nelaksto, ner\u0117kauja, visi s\u0117di \u012fki\u0161\u0119 nosis \u012f telefonus. Ir mokytojai gali atsikv\u0117pti. \u201eTa\u010diau profesionalai taip netur\u0117t\u0173 m\u0105styti, tai n\u0117ra argumentas\u201c, \u2013 teigia lektor\u0117.<\/p> Sveikatos biur\u0173 atliktos mokini\u0173 apklausos parod\u0117, kad mokiniams, u\u017edraudus naudotis telefonais mokyklose sunkios buvo 3 pirmosios savait\u0117s. Pasak apklaust\u0173j\u0173, pirm\u0105 savait\u0119 visi mu\u0161\u0117si, antr\u0105 savait\u0119 vaikai prad\u0117jo \u201epasteb\u0117ti\u201c aplinkinius, prasid\u0117jo socializacija, o tre\u010di\u0105 savait\u0119 mokiniai jau u\u017esi\u0117m\u0117 kitomis veiklomis. Atlikti tyrimai rodo, kad apribojus ekran\u0173 laik\u0105 pager\u0117ja mokymosi rezultatai. Pandemijos metu, kai padaug\u0117jo laiko praleid\u017eiamo prie ekran\u0173, dalis mokini\u0173, kurie gerai mok\u0117si pernelyg \u012fsitrauk\u0117 \u012f ekranus ir juose liko, krito j\u0173 mokymosi rezultatai, nukent\u0117jo emocin\u0117 b\u016bsena, savijauta. Mokslininkai skambina pavojaus varpais, nes vaikai prie ekran\u0173 praleid\u017eia dvigubai daugiau laiko nei b\u016bna gryname ore.<\/p> Nuo 2024 m. rudens Sveikatos apsaugos ministerija dalyvauja Europos S\u0105jungos projekte \u201e<\/em>EU4Health programme 2021-2027\u201d<\/em>, kuriuo siekiama gerinti psichikos sveikat\u0105 ir gerov\u0119 tiek individualiu, tiek visuomen\u0117s lygmeniu. Planuojama ir jau pradedama bendradarbiauti su kitomis \u0161alies ministerijomis: \u017dem\u0117s \u016bkio, Kra\u0161to apsaugos, \u0160vietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitomis. Tai ypa\u010d aktualu tapo i\u0161kilus i\u0161or\u0117s gr\u0117sm\u0117ms.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pernelyg intensyvaus i\u0161mani\u0173j\u0173 \u012frengini\u0173 naudojimo pasekm\u0117s atsiliepia vaik\u0173 ir paaugli\u0173 savijautai ir sveikatai, tod\u0117l nuo nauj\u0173 mokslo met\u0173 prad\u017eios \u012fsigalioja dviej\u0173 ministerij\u0173 rekomendacijos, kad ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo \u012fstaigos vidaus… <\/p>\n","protected":false},"author":10,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[28],"tags":[],"class_list":["post-124922","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-svietimas","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["santakoslaikrastis"]},"category_info":"\u0160vietimas<\/a>","tag_info":"\u0160vietimas","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/124922","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/10"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=124922"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/124922\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":124923,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/124922\/revisions\/124923"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=124922"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=124922"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=124922"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}