Kiek daugiau nei pus\u0117 Lietuvos mi\u0161k\u0173 priklauso valstybei, o kita j\u0173 dalis yra valdoma priva\u010di\u0173 savinink\u0173. Valstybini\u0173 mi\u0161k\u0173 ur\u0117dija ir jos mi\u0161kininkai pri\u017ei\u016bri, puosel\u0117ja ir r\u016bpinasi tik valstybiniais \u0161alies mi\u0161kais. \u012emon\u0117 \u0161i\u0105 atsakomyb\u0119 \u012fgyvendina veikl\u0105 vykdydama \u012fstatyminiu, teis\u0117s akt\u0173 pagrindu, remdamasi mokslu, derindama \u0161imtametes tradicijas su \u0161iuolaikiniais, tvariais sprendimais, prioritet\u0105 i\u0161laikydama skaidrumui.<\/p>
Kod\u0117l kertami mi\u0161kai?<\/strong><\/p> Mi\u0161k\u0173 kirtimai neretai vertinami vienpusi\u0161kai \u2013 da\u017eniausiu atveju \u2013 neigiamai, ta\u010diau mi\u0161kininkyst\u0117je tai mi\u0161ko ciklo etapas. Mi\u0161kai, kaip ir \u017emon\u0117s, sensta, serga, kartais juos pa\u017eeid\u017eia v\u0117jas, sniegas ar \u0161imtus kart\u0173 u\u017e juos ma\u017eesni vabzd\u017eiai. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties atliekami skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 mi\u0161ko kirtimai, pavyzd\u017eiui, sanitariniai \u2013 sergantiems ar pavojingiems med\u017eiams pa\u0161alinti, ugdomieji \u2013 jaun\u0173 medyn\u0173 formavimui, siekiant i\u0161auginti sveikus ir gra\u017eius mi\u0161kus bei pagrindiniai \u2013 brand\u017ei\u0173 ir perbrendusi\u0173 medyn\u0173 atnaujinimui, vietos naujiems \u2013 jauniems mi\u0161kams suk\u016brimui.<\/p> Svarbu suprasti \u2013 visi \u0161ie kirtimai n\u0117ra vykdomi atsitiktinai. Jie grie\u017etai reglamentuojami pagal kiekvieno mi\u0161ko augaviet\u0117s ypatybes, r\u016b\u0161in\u0119 sud\u0117t\u012f ir am\u017ei\u0173, vadovaujantis mi\u0161kotvarkos projektais, \u012fstatymais ir teis\u0117s aktais. Visi kirtimai atliekami tik gavus leidimus, kuriuos i\u0161duoda Valstybin\u0117 mi\u0161k\u0173 tarnyba, o saugomose teritorijose derinami ir su Saugom\u0173 teritorij\u0173 direkcijomis, kuri\u0173 specialistai vertina, kad neb\u016bt\u0173 daromas neigiamas poveikis mi\u0161ko ekosistemoms ir tik gavus j\u0173 pritarim\u0105 vykdomi kirtim\u0173 darbai.<\/p> Reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti ir to, kad kirtimai n\u0117ra vykdomi tik vardan kirtimo \u2013 mediena ir jos gaminiai reikalingi kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173. Nuo nam\u0173 statybos ir \u0161ildymo iki muzikos instrument\u0173, kuri\u0173 melodijos u\u017eburia ar pie\u0161tuk\u0173, kuriais nuo pat ma\u017e\u0173 dien\u0173 pie\u0161iame \u2013 tai tik ma\u017ea dalis gamini\u0173 ir j\u0173 teikiam\u0173 naud\u0173, kurias gauname i\u0161 medienos. Kertama ir vardan to, kad mi\u0161ke vaik\u0161\u010dioti, rinkti grybus ir uogas b\u016bt\u0173 gera ir patogu, kad ateityje m\u016bs\u0173 vaikai\u010diai mi\u0161k\u0105 irgi matyt\u0173 tok\u012f pat \u017eali\u0105 ir gra\u017e\u0173.<\/p> K\u0105 rodo skai\u010diai Lietuvoje?<\/strong><\/p> Lietuvoje vidutinis metinis medyn\u0173 prieaugis siekia apie 19,6 mln. kubini\u0173 metr\u0173 medienos<\/strong>, o bendrai per metus i\u0161kertama apie 10,5 mln. kub. m<\/strong>, t. y. apie 53 % metinio prieaugio<\/strong>. VMU kirtimus vykdo tik pagal leistin\u0105, Vyriausyb\u0117s nustatom\u0105 kirtim\u0173 norm\u0105, niekada nevir\u0161ydama 60 proc. bendrojo metinio prieaugio.<\/p> Apie 4,2 mln. kub. m<\/strong>, med\u017ei\u0173 stieb\u0173 medienos, o \u012fskaitant kirtim\u0173 liekanas (kertam\u0173 med\u017ei\u0173 \u0161akas, kelmus ir kit\u0105 menkavert\u0119 fitomas\u0119) beveik 8<\/strong> mln. kub. m<\/strong>, kasmet paliekama mi\u0161ke p\u016bti. \u0160is skai\u010dius, d\u0117l saugom\u0173 teritorij\u0173 ir saugom\u0173 objekt\u0173 pl\u0117tros bei \u016bkininkavimo apribojim\u0173 \u0161iuose objektuose, pastaraisiais metais \u017eenkliai did\u0117ja. Kaip teigia Lietuvos in\u017einerijos kolegijos Mi\u0161kininkyst\u0117s katedros docentas dr. Albinas Teb\u0117ra, taip paruo\u0161iamas \u201emaistas\u201c grybams, vabzd\u017eiams, mikroorganizmams. \u201eTai rei\u0161kia, kad mi\u0161kininkai \u201eatriekia\u201c tikrai didel\u0119 j\u0173 u\u017eauginto derliaus dal\u012f \u0161iems organizmams, nes mi\u0161kuose paliekama p\u016bti beveik tiek pat fitomas\u0117s kiek sunaudojama \u017emoni\u0173 reikm\u0117ms (baldams, statyboms, popieriui, kurui ir kt.)\u201c, \u2013 sako doc. dr. A. Teb\u0117ra.<\/p> Likusi tre\u010dioji medyn\u0173 t\u016brio prieaugio dalis \u2013 4,9 <\/em><\/strong>mln. kub. m<\/strong>, kasmet papildo esamus mi\u0161kuose medienos i\u0161teklius, d\u0117l to jie spar\u010diai did\u0117ja. Nuo 1990 m. \u0161alies mi\u0161k\u0173 i\u0161tekliai padid\u0117jo beveik 2 kartus, o skai\u010diuojant nuo XX a. vidurio \u2013 daugiau kaip 4 kartus. Nustatyta, kad pagal medienos i\u0161tekli\u0173 did\u0117jimo tempus Lietuva yra pirmajame Pasaulio valstybi\u0173 de\u0161imtuke. Tai rei\u0161kia, kad Lietuvos mi\u0161kai <\/em><\/strong>ne ma\u017e\u0117ja, o spar\u010diai ple\u010diasi.<\/em><\/strong><\/p> Pravartu pabr\u0117\u017eti \u2013 kiekvienais metais valstybiniuose mi\u0161kuose atkuriama vidutini\u0161kai apie 9 100 hektar\u0173 mi\u0161k\u0173<\/strong>, o dar apie 600 ha yra naujai \u012fveisiami vietose, kur mi\u0161ko anks\u010diau nebuvo. Tai rei\u0161kia, jog bendras mi\u0161k\u0173 plotas Lietuvoje ne ma\u017e\u0117ja, o ir toliau palaipsniui auga.<\/p> Pagal teis\u0117s aktus, plynais kirtimais i\u0161kirsti mi\u0161ko plotai privalo b\u016bti atkurti<\/strong> per 3 metus<\/strong> \u2013 VMU da\u017eniausiai tai atlieka jau per pirmuosius metus po plynojo mi\u0161ko kirtimo. Siekiant padidinti medyn\u0173 atsparum\u0105 ir prisitaikyti prie kintan\u010dio klimato, atkuriami ir \u012fveisiami mi\u0161r\u016bs, i\u0161 trij\u0173 ir daugiau vietini\u0173 med\u017ei\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 sudaryti medynai.<\/p> Mi\u0161kai ir medienos produktai reik\u0161mingai prisideda prie klimato kaitos \u0161velninimo, mi\u0161kai absorbuoja didel\u0119 dal\u012f anglies dioksido (CO\u2082) emisij\u0173, o nukirsto med\u017eio gaminiai ilgam laikui u\u017erakina angl\u012f medienoje. \u0160iuo metu Lietuvoje daugiausia CO\u2082 absorbuoja mi\u0161kai, kiek ma\u017eiau \u2013 piev\u0173 ir ganykl\u0173 naudmenos, anglies emisijas \u017eenkliai ma\u017eina pagerinti \u017eem\u0117s dirbimo b\u016bdai (nearimin\u0117 \u017eemdirbyst\u0117, tarpiniai pas\u0117liai, ekologinis \u016bkininkavimas. 2023 m. mi\u0161kai Lietuvoje absorbavo apie 5,3 mln. ton\u0173 CO\u2082, dar apie 1,7 mln. ton\u0173 CO\u2082 buvo sukaupta pagamintos medienos produktuose. \u0160is kiekis atitikt\u0173 ma\u017edaug 0,9 t CO\u2082 viename medienos kubiniame metre.<\/p> Nuo 2013 m. iki 2023 m. Lietuvos mi\u0161k\u0173 absorbcinis potencialas ma\u017e\u0117jo 37% tai vyksta d\u0117l keli\u0173 svarbi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirma, did\u0117ja vyresnio am\u017eiaus medyn\u0173 dalis, o tai lemia ma\u017eesn\u012f metin\u012f anglies dioksido sug\u0117rim\u0105, nes jauni med\u017eiai sugeria CO\u2082 efektyviau nei seni. Antra, klimato kaita daro vis didesn\u012f poveik\u012f mi\u0161kams \u2013 d\u0117l da\u017en\u0117jan\u010di\u0173 audr\u0173, sausr\u0173 bei kenk\u0117j\u0173 plitimo ma\u017e\u0117ja medyn\u0173 augimo tempas ir did\u0117ja \u017euvusi\u0173 med\u017ei\u0173 kiekis. Tre\u010dia, medienos naudojimas energetikai, ma\u017eina mi\u0161kuose liekan\u010dios ir medienos produktuose sukauptos anglies kiek\u012f. \u0160ios prie\u017eastys rodo b\u016btinyb\u0119 didinti mi\u0161ko \u017eem\u0117s plotus, stiprinti mi\u0161k\u0173 atsparum\u0105, skatinti produktyvi\u0173 jaunuolyn\u0173 pl\u0117tr\u0105 ir subalansuoti \u016bkininkavim\u0105 siekiant i\u0161laikyti klimato \u0161velninimo funkcij\u0105. Vis svarbesnis tampa ir ilgaam\u017ei\u0173 medienos produkt\u0173 naudojimas \u2013 jie ne tik leid\u017eia ilgai saugoti sukaupt\u0105 CO\u2082, bet ir pakei\u010dia i\u0161kastin\u012f kur\u0105 bei kitus emisijoms imlius gaminius, ypa\u010d statyb\u0173 sektoriuje ar bald\u0173 gamyboje.<\/p> Kirtim\u0173 apimtys Europoje: kaip atrodo Lietuva?<\/strong><\/p> Da\u017enai visuomen\u0117je girdima nuomon\u0117, kad Lietuvoje greitai nebeliks mi\u0161k\u0173. Es\u0105 mi\u0161kininkai Lietuvoje vykdo per dideles kirtim\u0173 apimtis, o kaimynin\u0117se \u0161alyse situacija geresn\u0117. Statistika ir skai\u010diai byloja kitoki\u0105 ties\u0105 \u2013 Lietuvoje kirtim\u0173 apimtys ir vykdoma \u016bkin\u0117 veikla yra viena saikingiausi\u0173 visoje Europoje. \u0160tai kaimynin\u0117je Lenkijoje kertama apie 72 % metinio medienos prieaugio, Suomijoje \u2013 71 %, kai Lietuvoje i\u0161kertama tik apie 53 proc. Ta\u010diau net ir kur kas didesn\u0117s kirtim\u0173 apimtys kitose Europos \u0161alyse nel\u0117m\u0117 mi\u0161k\u0173 i\u0161nykimo. Mi\u0161kai \u017ealiuoja ir Lenkijoje, ir Suomijoje. Svarbiausia, kad kirtimai vykdomi atsakingai, subalansuotai ir tvariai.<\/p> Mi\u0161k\u0173 prie\u017ei\u016bra \u2013 ne tik kirtimai<\/strong><\/p> Mi\u0161kas tai ne tik mediena, o mi\u0161ko prie\u017ei\u016bra \u2013 ne tik kirtimai. VMU mi\u0161kininkai atlieka daug skirting\u0173 darb\u0173, kuri\u0173 d\u0117ka, mi\u0161kais gali d\u017eiaugtis ir saugiai bei patogiai juose laik\u0105 leisti kiekvienas pilietis. VMU atsakingai pri\u017ei\u016bri daugiau nei 1000 rekreacini\u0173 objekt\u0173 visoje Lietuvoje \u2013 kad kiekvienas rast\u0173 viet\u0105, kurioje mi\u0161k\u0105 pa\u017einti gal\u0117t\u0173 dar geriau, o laik\u0105 jame praleisti \u2013 kokybi\u0161kiau. VMU atlieka \u012fvairius gamtotvarkos darbus mi\u0161kuose, kurie skirti pagerinti mi\u0161ko, pelki\u0173 ir piev\u0173 ekosistem\u0173 b\u016bkl\u0119 ir pad\u0117ti pagausinti bei i\u0161likti retoms, nykstan\u010dioms r\u016b\u0161ims.<\/p> \u201eBio\u012fvairov\u0117s gausa labai priklauso nuo mi\u0161k\u0173 strukt\u016bros. Tuo po\u017ei\u016briu geriausi yra tokie mi\u0161kai, kuriuos sudaro ir jaunuolynai, ir viduram\u017eiai medynai, ir brand\u016bs bei perbrend\u0119 medynai, o taip pat atviros erdv\u0117s \u2013 aik\u0161t\u0117s, laukym\u0117s (kai kam paradoksaliai atrodo) ir kirtaviet\u0117s\u201c, \u2013 teigia doc. dr. Albinas Teb\u0117ra. \u0160iuo metu jaunuolynai \u0161alies mi\u0161kuose u\u017eima 555 t\u016bkst. ha plot\u0105, pusam\u017eiai – 640 t\u016bkst. ha, br\u0119stantys ir brand\u016bs medynai \u2013 610 t\u016bkst. ha., o atviros erdv\u0117s \u2013 daugiau kaip 75 t\u016bkst. ha. Docento teigimu, tokios racionalios mi\u0161k\u0173 strukt\u016bros niekada netur\u0117jome. Tinkamai tvarkant mi\u0161k\u0173 strukt\u016br\u0105 spar\u010diai gaus\u0117ja floros ir faunos populiacijos. Kanopini\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 skai\u010diai pasiek\u0117 nereg\u0117tus mastus: turime daugiau kaip 20 t\u016bkst. bried\u017ei\u0173, 85 t\u016bkst. tauri\u0173j\u0173 elni\u0173 ir net beveik 170 t\u016bkst. stirn\u0173 t.y. 4-7 kartus daugiau negu 1990 m. Ypa\u010d d\u017eiugina gaus\u0117jantys retieji gyv\u016bnai \u2013 l\u016b\u0161ys, kurtiniai, juodieji gandrai ir kt. Me\u0161kos, atrodo, jau tampa nuolatin\u0117mis gyventojomis.<\/p> Didel\u0119 savo darbo laiko dal\u012f mi\u0161kininkai skiria mi\u0161k\u0173 \u0161varinimui, patogios ir kokybi\u0161kos mi\u0161ko infrastrukt\u016bros u\u017etikrinimui, kovai su invazin\u0117mis r\u016b\u0161imis. Be to, valstybiniuose mi\u0161kuose laikomasi FSC tvarumo standart\u0173, kurie \u012fpareigoja mi\u0161kininkus r\u016bpintis mi\u0161kais i\u0161laikant socialine ir ekologine pusiausvyra. \u0160is standartas \u2013 skaidrumo \u017eenklas visuomenei, patvirtinantis, kad \u0161alies mi\u0161kai yra pri\u017ei\u016brimi atsakingai.<\/p> Mi\u0161kininkyst\u0117 Lietuvoje remiasi tiek \u0161imtamet\u0117mis tradicijomis, tiek \u0161iuolaikin\u0117mis technologijomis, mokslu, gerosiomis kit\u0173 \u0161ali\u0173 praktikomis. Mi\u0161kininkai nuolat ie\u0161ko nauj\u0173 mi\u0161kininkavimo b\u016bd\u0173, taiko gamtai artimos mi\u0161kininkyst\u0117s priemones, kad veikla b\u016bt\u0173 tvari, o poveikis aplinkai \u2013 kuo ma\u017eesnis. Mi\u0161kininkyst\u0117s sprendimai, kuriuos \u0161iandien priimame, leid\u017eia mums ne tik saugoti tai, k\u0105 turime, bet ir kurti ateities mi\u0161k\u0105 \u2013 stipresn\u012f, \u012fvairesn\u012f ir atsparesn\u012f klimato poky\u010diams.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Lietuvoje mi\u0161kai u\u017eima daugiau nei tre\u010ddal\u012f \u0161alies teritorijos ir yra viena svarbiausi\u0173 gamtini\u0173, o taip pat ir ekonomini\u0173 vertybi\u0173. Mi\u0161kas \u2013 tai ne tik medienos i\u0161teklius, bet ir \u012frankis \u0161velninant… <\/p>\n","protected":false},"author":10,"featured_media":124849,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[108,30],"tags":[],"class_list":["post-124848","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gamta","category-lietuvoje","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-scaled.jpg",2560,1695,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-300x199.jpg",300,199,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-768x509.jpg",768,509,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-1024x678.jpg",1024,678,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-1536x1017.jpg",1536,1017,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-2048x1356.jpg",2048,1356,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-600x397.jpg",600,397,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["santakoslaikrastis"]},"category_info":"Gamta<\/a> Lietuvoje<\/a>","tag_info":"Lietuvoje","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Jaunuolynu-ugdymai-DSC_3877-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/124848","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/10"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=124848"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/124848\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":124850,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/124848\/revisions\/124850"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/124849"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=124848"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=124848"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=124848"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}