{"id":124550,"date":"2025-07-28T09:14:03","date_gmt":"2025-07-28T06:14:03","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=124550"},"modified":"2025-07-28T09:15:50","modified_gmt":"2025-07-28T06:15:50","slug":"vilkaviskiecius-sudomino-prie-seimenos-isitaises-kormoranas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/07\/28\/vilkaviskiecius-sudomino-prie-seimenos-isitaises-kormoranas\/","title":{"rendered":"Vilkavi\u0161kie\u010dius sudomino prie \u0160eimenos \u012fsitais\u0119s kormoranas"},"content":{"rendered":"

Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116<\/em><\/p>

Jau kelet\u0105 savai\u010di\u0173 vilkavi\u0161kie\u010diai pastebi \u0160eimenos pakrant\u0117je t\u016bp\u010diojant\u012f juod\u0105 pauk\u0161t\u012f, koki\u0173 m\u016bs\u0173 paupiuose paprastai nepamatysi. Daugelis jau atsirinko, jog tai \u2013 didysis kormoranas.<\/h2>

Ar ne\u012fsikurs pas mus?<\/strong><\/p>

Vaik\u0161tant paupiais pavyksta pasteb\u0117ti ir retesn\u012f sparnuot\u012f \u2013 jis gali nusileisti prie vandens pasigauti \u017euvies, pails\u0117ti ar atsigerti. Visgi kai kormoranas vidury miesto prie upelio apsigyvena ilgesniam laikui, \u017emon\u0117s susidomi. Juk \u0161ie vandens pauk\u0161\u010diai paprastai gyvena grup\u0117mis.<\/p>

O \u0161tai Vilkavi\u0161kyje \u012fsik\u016br\u0117 vieni\u0161as kormoranas. J\u012f \u017emon\u0117s mato skirtingose \u0160eimenos upelio pakrant\u0117s vietose.<\/p>

\u201eGal jis kur netoliese yra susikrov\u0119s lizd\u0105? Ar ne\u012fsikurs ir pas mus kormoranai? Jie juk visk\u0105 nudergia, pa\u017ei\u016br\u0117kit, kaip med\u017eiai numir\u0161ta nuo j\u0173 i\u0161mat\u0173\u201c, \u2013 kalb\u0117jo \u012f redakcij\u0105 paskambinusi gyventoja.<\/p>

Kita vilkavi\u0161kiet\u0117 svarst\u0117, ar pauk\u0161tis nesu\u017eeistas, klaus\u0117, kur apie \u0161\u012f \u201einvazin\u012f\u201c sparnuot\u012f reik\u0117t\u0173 prane\u0161ti.<\/p>

N\u0117ra invazinis pauk\u0161tis<\/strong><\/p>

Vis\u0173 pirma, kormoranai n\u0117ra svetim\u017eemiai, invaziniai pauk\u0161\u010diai. Gamtininkai tvirtina, kad tai \u2013 vietin\u0117, nuo seno Lietuvoje per\u0117jusi r\u016b\u0161is.<\/p>

Prane\u0161ti apie sparnuot\u012f taip pat niekam nereikia. Pagelb\u0117ti judan\u010diam pauk\u0161\u010diui (net jei jam tos pagalbos reik\u0117t\u0173) niekas negali. Juolab kad kormoranas pastebimas tai prie poliklinikos, tai netoli policijos komisariato, tai dar kurioje nors upelio vietoje. Beje, tai \u2013 gyvas \u012frodymas, kad \u017euv\u0173 \u0160eimenoje tikrai yra, kitaip tiek laiko \u0161is pauk\u0161tis i\u0161gyven\u0119s neb\u016bt\u0173.<\/p>

Ko didysis kormoranas gal\u0117t\u0173 ie\u0161koti nedideliame Vilkavi\u0161kio mieste ir dar ma\u017eesniame \u0160eimenos upelyje, paklaus\u0117me gamtininko, Lietuvos ornitolog\u0173 draugijos projekt\u0173 vadovo Vytauto Naru\u0161evi\u010diaus.<\/p>

\u201eTipi\u0161kai kormoranai peri kolonijose, tod\u0117l nelabai tik\u0117tina, kad vienas kur nors b\u016bt\u0173 susikrov\u0119s lizd\u0105. Gali b\u016bti, kad tai tiesiog neperintis individas, monogamas ar, pavyzd\u017eiui, \u017euvus porai lik\u0119s vieni\u0161as. Neperintys kormoranai kartais laisvai klajoja bei maitinasi ir po vien\u0105, tad nieko labai keisto, jei jie laikosi \u0161alia vandens telkinio, kad ir upelio ar e\u017eero\u201c, \u2013 per daug nesisteb\u0117jo ornitologas.<\/p>

Pats i\u0161 Vilkavi\u0161kio kil\u0119s V. Naru\u0161evi\u010dius juok\u0117si, kad vienas kormoranas jokios \u017ealos nei \u017euvims, nei med\u017eiams tikrai nepridarys, o giminai\u010di\u0173 \u012f \u0160eimenos paup\u012f irgi neprisikvies.<\/p>

\u201ePas mus Vilkavi\u0161kyje nelabai patrauklios vietos kormoran\u0173 kolonijoms \u2013 yra keletas gal ir tinkam\u0173 e\u017eer\u0173, bet aplink juos ma\u017eai patogi\u0173 ir saugi\u0173 med\u017ei\u0173, \u0161alia \u2013 dirbami laukai, triuk\u0161mas. Kormoranams tikrai yra geresni\u0173 viet\u0173 nei Vilkavi\u0161kis. Paprastai jie m\u0117gsta med\u017eioti grup\u0117mis, nes jei vandens daug ir jis neskaidrus, gilus, banguotas, jiems lengviau b\u016briu \u017euvis susivaikyti \u012f patogi\u0105 viet\u0105. Bet jeigu yra koks upelis ar skaidrus ir negilus e\u017eeras, tai kormoranai s\u0117kmingai prisi\u017euvauja ir pavieniui\u201c, \u2013 kalb\u0117jo V. Naru\u0161evi\u010dius.<\/p>

\u201eGyvoji me\u0161ker\u0117\u201c<\/strong><\/p>

Ornitologas papasakojo ir \u012fdomesni\u0173 fakt\u0173 apie \u0161iuos pauk\u0161\u010dius. Pirmiausia \u2013 apie j\u0173 vardo kilm\u0119.<\/p>

\u201eLotyni\u0161kas \u0161ios r\u016b\u0161ies pavadinimas Phalacrocorax carbo kil\u0119s i\u0161 graiki\u0161k\u0173 ir lotyni\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 junginio, kur\u012f galima b\u016bt\u0173 versti \u201ejuodas kaip anglis nuplik\u0119s kranklys\u201c, o lietuvi\u0161kas pavadinimas \u201ekormoranas\u201c kil\u0119s i\u0161 lotyni\u0161kojo \u201ej\u016brin\u0117 varna\u201c. Taigi, bet kokiu atveju vardas n\u0117ra labai \u017eavus\u201c, \u2013 juokavo V. Naru\u0161evi\u010dius.<\/p>

Ne toks linksmas yra faktas, kad Azijoje kormoranai vis dar naudojami \u017evejybai kaip priri\u0161ta gyvoji me\u0161ker\u0117 (pana\u0161iai, kaip naudojami ir pelikanai ar garniai). Pauk\u0161\u010diams ant kaklo u\u017eri\u0161ama virvut\u0117 arba \u017eiedas, kuris leid\u017eia nuryti ma\u017eas \u017euveles, bet neduoda praryti didesni\u0173, tod\u0117l \u017euvys \u012fstringa gerkl\u0117je. Priri\u0161tas ilga virve kormoranas nuo nedidel\u0117s valtel\u0117s paleid\u017eiamas \u012f vanden\u012f, kur jis nardo ir instinktyviai \u017evejoja. \u017dvejys pauk\u0161t\u012f patraukia atgal \u012f valt\u012f ir i\u0161ima pagaut\u0105 \u017euv\u012f. Procesas kartojamas \u2013 vienas kormoranas per vakar\u0105 gali pagauti de\u0161imtis \u017euv\u0173.<\/p>

Teigiama, jog dresuoti kormoranai i\u0161moksta ir be jokio \u017eiedo \u017euvies nenuryti ir atiduoti j\u0105 \u0161eimininkui, o u\u017e tai gauna atlyg\u012f \u2013 pana\u0161iai kaip dresuoti \u0161unys ar delfinai.<\/p>

\u201eKartais didieji kormoranai, suri\u0161us j\u0173 sparnus, buvo panaudojami ir tarsi skalik\u0173 b\u016brys vyti \u017euvis \u012f tinklus. Be to, kaip i\u0161mintingi, bet lengvi narai, didieji kormoranai \u017einomi ir tuo, kad link\u0119 prisiryti akmenuk\u0173 nardymui pagerinti (ai\u0161ku, po \u201edarbo\u201c tuos akmenis atryja). O \u201er\u0117mo i\u0161skleidimas\u201c d\u017eiovinant sparnus \u2013 labai \u012fsp\u016bdinga bei tipi\u0161ka poza \u2013 rodo juos esant kitokius nei dauguma nardan\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173. Mat kormoran\u0173 plunksnos ma\u017eiau atsparios dr\u0117gmei (netgi prie\u0161ingai, linkusios prisigerti vandens), bet \u0161i savyb\u0117 svarbi med\u017eiojant: d\u0117l jos \u017eenkliai suma\u017e\u0117ja pauk\u0161\u010dio pl\u016bdrumas ir jis gali spar\u010diau vytis grob\u012f po vandeniu\u201c, \u2013 pasakojo V. Naru\u0161evi\u010dius.<\/p>

Daugiausia \u2013 Vi\u0161tytyje<\/strong><\/p>

M\u016bs\u0173 rajone daugiausia kormoran\u0173 \u012fsik\u016br\u0119 prie Vi\u0161ty\u010dio e\u017eero. \u010cia juos galima steb\u0117ti kone i\u0161tisus metus, o rudenini\u0173 migracij\u0173 metu matomi net iki 300 individ\u0173 b\u016briai.<\/p>

\u201eTaip, Vi\u0161tytyje formuojasi kormoran\u0173 kolonija. Ji buvo \u012fsik\u016brusi juodalksnyne prie pasienio u\u017ekardos, paskui persimet\u0117 \u012f med\u017eius prie gegu\u017einviet\u0117s. Bet labiausiai jie susib\u016br\u0119 kitoje e\u017eero pus\u0117je, Kaliningrado srityje. Gal tose vietose kormoranai ma\u017eiau trikdomi, gal ten ramiau, gal didesn\u0117 u\u017euov\u0117ja ar med\u017eiai tinkamesni. Net i\u0161 Lietuvos, ypa\u010d \u017ei\u016brint nuo \u0160ilelio poilsiaviet\u0117s, kitoje pus\u0117je e\u017eero matosi nema\u017eas plotas d\u0117l r\u016bg\u0161\u010di\u0173 \u0161i\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 i\u0161mat\u0173 apd\u017ei\u016bvusi\u0173 med\u017ei\u0173. O Lietuvos pus\u0117je kritin\u0117s \u017ealos kormoranai tikrai nedaro\u201c, \u2013 sak\u0117 Dz\u016bkijos-Suvalkijos saugom\u0173 teritorij\u0173 direkcijos Vi\u0161ty\u010dio regioninio parko patar\u0117jas Nerijus Pa\u0161kauskas.<\/p>

Anot N. Pa\u0161kausko, kad ir kurioje pus\u0117je e\u017eero \u012fsitais\u0119, pastebimos \u017ealos \u017euvims didieji kormoranai Vi\u0161tytyje tikrai nepadarys. Tai pabr\u0117\u017e\u0117 ir V. Naru\u0161evi\u010dius: \u201e\u017dvejams jie tikrai n\u0117ra rimti konkurentai, ir ornitologai t\u0105 jau nekart sak\u0117. Tad tereikia tik gird\u0117ti ir vadovautis specialist\u0173 nuomone\u201c, \u2013 sak\u0117 gamtininkas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116 Jau kelet\u0105 savai\u010di\u0173 vilkavi\u0161kie\u010diai pastebi \u0160eimenos pakrant\u0117je t\u016bp\u010diojant\u012f juod\u0105 pauk\u0161t\u012f, koki\u0173 m\u016bs\u0173 paupiuose paprastai nepamatysi. Daugelis jau atsirinko, jog tai \u2013 didysis kormoranas. Ar ne\u012fsikurs pas mus? Vaik\u0161tant… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":124551,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Paupy tupintis didysis kormoranas traukia praeivi\u0173 \u017evilgsnius. \/ \nJ\u016brat\u0117s MILIAUSKIEN\u0116S nuotr. ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[108,23],"tags":[],"class_list":["post-124550","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gamta","category-rajone","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641.jpg",1228,929,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641-300x227.jpg",300,227,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641-768x581.jpg",768,581,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641-1024x775.jpg",1024,775,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641.jpg",1228,929,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641.jpg",1228,929,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641-600x454.jpg",600,454,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Gamta<\/a> Rajone<\/a>","tag_info":"Rajone","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/s05641.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/124550","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=124550"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/124550\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":124552,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/124550\/revisions\/124552"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/124551"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=124550"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=124550"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=124550"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}