{"id":123986,"date":"2025-07-09T10:37:38","date_gmt":"2025-07-09T07:37:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=123986"},"modified":"2025-07-09T10:39:16","modified_gmt":"2025-07-09T07:39:16","slug":"i-plastiko-konteineri-imesti-kamuoliai-ar-laistymo-zarnos-neperdirbami-eksperte-paaiskino-kodel","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/07\/09\/i-plastiko-konteineri-imesti-kamuoliai-ar-laistymo-zarnos-neperdirbami-eksperte-paaiskino-kodel\/","title":{"rendered":"\u012e plastiko konteiner\u012f \u012fmesti kamuoliai ar laistymo \u017earnos \u2013 neperdirbami"},"content":{"rendered":"

Nors kasmet gyventojai i\u0161r\u016b\u0161iuoja vis daugiau atliek\u0173, klaid\u0173 r\u016b\u0161iuojant vis dar netr\u016bksta. \u017dini\u0173 radijo laidoje \u201eO koks tavo CO2 p\u0117dsakas\u201c ekspert\u0117 paai\u0161kino, kod\u0117l plastiko konteineriuose atsiduriantys plastikiniai \u017eaislai ar buities daiktai n\u0117ra perdirbami.<\/strong><\/p>

\u201eTarp plastiko atliek\u0173 kasdien randame pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 siurpriz\u0173 \u2013 nuo sauskelni\u0173 su visu j\u0173 turiniu, gumini\u0173 kamuoli\u0173, plastikini\u0173 vienaragi\u0173 iki gaisrin\u0117s ar laistymo \u017earn\u0173. Taip, jose yra plastiko, ta\u010diau plastiko sud\u0117tis labai skirtinga, o visa infrastrukt\u016bra sukurta taip, kad galime perdirbti tik plastiko pakuotes\u201c, \u2013 sako aplinkotvarkos paslaug\u0173 \u012fmon\u0117s \u201eEcoservice\u201c vadov\u0117 Jurgita Nacevi\u010dien\u0117.<\/p>

Klaidinanti informacija<\/strong><\/p>

Skirtingai nei popierius ar metalas, plastikas pasi\u017eymi labai \u012fvairia polimerine sud\u0117timi, kuri tarpusavyje n\u0117ra suderinama. Ekspert\u0117s teigimu, gamintojai yra \u012fpareigoti \u017eenklinti tik plastiko pakuotes.<\/p>

\u201eDid\u017eioji dalis gyventoj\u0173 galvoja, kad visas plastikas yra perdirbamas, bet taip tikrai n\u0117ra. Daugelis buitini\u0173 daikt\u0173 ar \u017eaisl\u0173 neturi jokio \u017eym\u0117jimo, tod\u0117l j\u0173 sud\u0117tis n\u0117ra ai\u0161ki. O plastikin\u0117s pakuot\u0117s yra standartizuotos ir pa\u017eym\u0117tos atpa\u017e\u012fstamais simboliais, leid\u017eian\u010diais jas s\u0117kmingai r\u016b\u0161iuoti ir perdirbti\u201c, \u2013 teigia J. Nacevi\u010dien\u0117.<\/p>

Anot jos, plastiko atliekos, kurios n\u0117ra pakuot\u0117s, tur\u0117t\u0173 keliauti \u012f kogeneracines j\u0117gaines, ten b\u016bti sudegintos ir virsti energija. Netinkamai i\u0161r\u016b\u0161iuotos plastiko atliekos u\u017ekem\u0161a ir u\u017eter\u0161ia konteinerius, o tai blogina perdirbimo rezultatus.<\/p>

Visi\u0161kai kitaip yra d\u0117l popieriaus ir metalo atliek\u0173 \u2013 visos jos perdirbamos, nepaisant to, ar ji yra pakuot\u0117, ar ne. Tod\u0117l, pavyzd\u017eiui, \u012f popieriaus r\u016b\u0161iavimo konteinerius galima mesti ir popierin\u0119 bat\u0173 d\u0117\u017e\u0119, ir prira\u0161ytus popieriaus lapus ar perskaitytus \u017eurnalus.<\/p>

\u201eTurime pripa\u017einti, kad patys klaidiname gyventoj\u0105 \u2013 kiekviena atliek\u0173 tvarkymo grandin\u0117s dalis turi savo tikslus ir siun\u010dia skirtingas \u017einutes. Kol nesus\u0117dome visi \u2013 politikai, savivaldyb\u0117s, gamintojai, tvarkytojai \u2013 ir nesutar\u0117me, kad pagrindinis tikslas yra perdirbimas ir \u017eiedin\u0117 ekonomika, tol sistema neveiks darniai. Gyventojas ant konteinerio mato u\u017era\u0161\u0105 \u201ePlastikas\u201c, tad ir meta \u012f j\u0105 visk\u0105, kas yra i\u0161 plastiko. Tai tik parodo, kaip tr\u016bksta ai\u0161kumo\u201c, \u2013 pastebi \u201eEcoservice\u201c vadov\u0117.<\/p>

Tekstil\u0117 \u2013 tiksinti bomba<\/strong><\/p>

Pa\u0161nekov\u0117 taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad tekstil\u0117s atliekos yra did\u017eiulis i\u0161\u0161\u016bkis, kur\u012f bendrai tur\u0117s spr\u0119sti visa Europa. Skai\u010diuojama, kad tekstil\u0117 yra tre\u010dia pagal tar\u0161um\u0105 atlieka, kurios poveikis aplinkai auga spar\u010diau, nei gebame reaguoti. Visoje Europoje \u012fsigaliojus privalomam atskiram tekstil\u0117s surinkimui, sistema susid\u016br\u0117 su esminiu klausimu \u2013 o k\u0105 daryti su surinktomis atliekomis.<\/p>

\u201eDaugelis klaidingai \u012fsivaizduoja, kad tekstil\u0117s perdirbimas yra paprastas \u2013 es\u0105 i\u0161 \u0161varko galima v\u0117l pasi\u016bti \u0161vark\u0105. Ta\u010diau tikrov\u0117 kur kas sud\u0117tingesn\u0117. Reikalingos didel\u0117s investicijos \u012f technologijas, perdirbimo gamyklas. Imantis bet kokio tvarumo sprendimo, b\u016btina labai gerai apgalvoti vis\u0105 sistem\u0105 nuo pat prad\u017ei\u0173 iki pat pabaigos. Vis\u0173 pirma, reikia \u012fvertinti, ar bus paklausa tai perdirbtai tekstilei, ir k\u0105 reikia \u012fpareigoti, kad ta paklausa atsirast\u0173\u201c, \u2013 situacij\u0105 ai\u0161kina J. Nacevi\u010dien\u0117.<\/p>

Anot jos, Rumunija yra puikus pavyzdys, kai sistema veikia neapgalvotai. Nors visa tekstil\u0117 \u0161alyje surenkama atskirai nuo kit\u0173 atliek\u0173, galiausiai vis tiek keliauja \u012f s\u0105vartynus. Tekstil\u0117s problemos aktualum\u0105 rodo ir prasid\u0117jusi tekstil\u0117s perdirbimo infrastrukt\u016bros gri\u016btis Europoje. Pastaruoju metu bankrutavo net keli pagrindiniai tekstil\u0117s surinkimo ir r\u016b\u0161iavimo \u017eaid\u0117jai.<\/p>

\u201eGreitoji mada generuoja mil\u017eini\u0161k\u0105 tekstil\u0117s kiek\u012f, o perdirbtos \u017ealiavos paklausa i\u0161lieka labai menka. Tai kelia did\u017eiuli\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173. \u0160iuo metu galiu pasakyti tik tiek, kad per artimiausius kelerius metus \u201eEcoservice\u201c planuoja investuoti \u012f inovacijas, kurios tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti spr\u0119sti tekstil\u0117s atliek\u0173 problem\u0105\u201c, \u2013 pasakoja pa\u0161nekov\u0117.<\/p>

Sprendimai, kurie nieko nekainuoja<\/strong><\/p>

Paklausta, ar per pastaruosius kelerius metus gyventojai prad\u0117jo geriau r\u016b\u0161iuoti, \u201eEcoservice\u201c vadov\u0117 su \u0161ypsena prisimin\u0117, kad ir dabar, kaip ir prie\u0161 \u0161e\u0161erius metus, kai prisijung\u0117 prie komandos, tarp plastiko pakuo\u010di\u0173 vis dar randama sauskelni\u0173.<\/p>

\u201eKonsultuojame tiek gyventojus, tiek \u012fmones \u2013 visus, kuriems kyla klausim\u0173 d\u0117l r\u016b\u0161iavimo ar aplinkotvarkos. Da\u017enai lankom\u0117s gamybin\u0117se \u012fmon\u0117se ir teikiame praktinius patarimus, kaip paprastais veiksmais padidinti perdirbam\u0173 atliek\u0173 kiek\u012f. Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 \u012f gamyklas atkeliauja palet\u0117s su \u017ealiavomis, apvyniotos plastikine pl\u0117vele ir apsaugotos dir\u017eais. Jei \u0161ie elementai b\u016bt\u0173 i\u0161r\u016b\u0161iuoti atskirai, o ne susukti \u012f vien\u0105 gumul\u0105, \u017eenkliai padid\u0117t\u0173 tikimyb\u0117, kad jie bus perdirbti\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia \u201eEcoservice\u201c vadov\u0117 J. Nacevi\u010dien\u0117.<\/p>

Pasak jos, tokie ma\u017ei, nieko nekainuojantys sprendimai gali daryti realius poky\u010dius \u2013 kartais u\u017etenka tik vieno papildomo \u017eingsnio, kad atlieka tapt\u0173 \u017ealiava, o ne \u0161iuk\u0161le.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nors kasmet gyventojai i\u0161r\u016b\u0161iuoja vis daugiau atliek\u0173, klaid\u0173 r\u016b\u0161iuojant vis dar netr\u016bksta. \u017dini\u0173 radijo laidoje \u201eO koks tavo CO2 p\u0117dsakas\u201c ekspert\u0117 paai\u0161kino, kod\u0117l plastiko konteineriuose atsiduriantys plastikiniai \u017eaislai ar buities… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":123987,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Aplinkotvarkos paslaug\u0173 \u012fmon\u0117s \u201eEcoservice\u201c vadov\u0117 Jurgita Nacevi\u010dien\u0117.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[24,94],"tags":[],"class_list":["post-123986","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-aktualijos","category-aplinkosauga","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516.jpg",1900,1267,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516-1024x683.jpg",1024,683,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516-1536x1024.jpg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516.jpg",1900,1267,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Aktualijos<\/a> Aplinkosauga<\/a>","tag_info":"Aplinkosauga","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/686795ae26516.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/123986","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=123986"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/123986\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":123989,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/123986\/revisions\/123989"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/123987"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=123986"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=123986"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=123986"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}